It cannot be seen, cannot be felt, Cannot be heard, cannot be smelt, It lies behind stars and under hills, And empty holes it fills, It comes first and follows after, Ends life, kills laughter
 
rodiklisrodiklis  Narių sąrašasNarių sąrašas  RegistruotisRegistruotis  PrisijungtiPrisijungti  

Share | 
 

 Jūra

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
Pereiti prie : Previous  1, 2, 3, 4, 5  Next
AutoriusPranešimas
avatar
Tatiana Lucile Sorajan


•parašiau : 1186

RašytiTemos pavadinimas: Re: Jūra   Pen. 13 04 2012, 7:11 pm

- bet užtat gražu, visur baltą, kur tik akys užmato, norėtusi pamatyti, nes čia dar nei vienos snaigės neesu mačiusi, bent kol čia gyvenu. - angelei patiko, kaip jis glostė jos plaukus, jos silpnybė buvo plaukai, galvos masažai ir tas kas su jais buvo susiejama. - kas taip pralinksmino ? - kilstelėjo antakį, kilstelėjo ir klausiamasis tonas. akimis stebėjo vos kelis žmones praeinančius pakrante. tai buvo šeima ir jai gal kiek suėmė pavydas, jog ji tokios neturi ir nebeturi. velnias vėl kažkokia sumaištis pas ją. įkvepė gryno oro, kad vėl pakliutu ten kur buvo.
Atgal į viršų Go down
avatar
Sve?ias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Jūra   Pen. 13 04 2012, 7:17 pm

Jis toliau žaidėsi su jos plaukai taip švelniai ir visiškai net nepešdamas,-Nemačius snaigių?-nustebo jis tikrai.Tada lėtai kai žmonės praėjo, iškėlė viena rankutę i dangų ir susikaupes truputi nurimo.Kol galiausiai virš jų pradėjo kristi mažos snaigutės kurios pasiekusios juos ir paliesdamos, per kelias sekundes pavirsdavo lašiukais,-Ir kaip tau jos?-jis atsimerkė ir tada toliau tesė jų darymą.Nors kitą ranka nesustojo gaminti snaigių,-Linksmumas mane užvaldė dėl to kad kaip reaguotu aplinkiniai jeigu imčiau ir pavyktu visą jūra užšaldyti. Visi išsigąstu o girti žmonės, bandytu jau blaivėti. O tas kėlė man juoka.
Atgal į viršų Go down
avatar
Tatiana Lucile Sorajan


•parašiau : 1186

RašytiTemos pavadinimas: Re: Jūra   Pen. 13 04 2012, 7:21 pm

- hmm, įdomi teorija, bet nemanau, kad koks alhoholikas brįstu į ta šaltą vandenį ar liptu ant tavo manipuliuojančio ledo, kuris tau paklūsta. - pajutusi vėl lengvumą bei atsipalaidavimą, pakėlė aki į dangų, į tą vietą iš kurios krito jeremio sukurtos snaigės, tokios baltos baltos. - tai nuostabu.. - išsišiepė iš nuostabos, gaudydama jas rankomis. - norėčiau aplamai pamatyti daug sniego, kur galėčiau pabraidyti, gal su kokiais pingvinais ar baltomis meškomis pabendrauti. - šyptelėjo kiek užsisvajojusi. tikrai ji to norėtu.
Atgal į viršų Go down
avatar
Sve?ias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Jūra   Pen. 13 04 2012, 7:24 pm

-Na to tikrai išpildyti negaliu, kišenėje nelaikau tokių gyvūnų,-nusijuokia ir vėl viena ranka apkabiną ją o su kitą maloniai žaidžia jos plaukuose,-Patikėk ibristu, nes žinotu, kad šaltas vanduo puikiai pašalina girtuma. O ant ledo tai kita kalbą.Jei jie neliptu, pačiam daugiau būtu vietos pačiuožinėti su pačiūžomis.
Atgal į viršų Go down
avatar
Tatiana Lucile Sorajan


•parašiau : 1186

RašytiTemos pavadinimas: Re: Jūra   Pen. 13 04 2012, 7:28 pm

- o gaila, kad nesinešioji, bet manau, teks kada nuvykti man pačiai ir išpildyti savo dar vaikystės svajonę. - šyptelėjo ilgesingai. jai patiko, jog jeremis vien ranka apkabino ją per liemenį tai toks neapsakomai malonus jausmas it panšus į saugumą, nors tai jai buvo naujovė. - o tu gudrus dievuliukas. - sukikena ir su kita laisvesne ranka baksteli jam į pilvą, bet nestipriai, kad nesužalotu, nors vienaip ar kitaip jai nepavyktu to padaryti. - kaip gera būti tokioje vietoje su tokiu dievu, rojus. - palaimingai atsidusėja, ji nebijojo būti atvira, nes ji buvo savimi.
Atgal į viršų Go down
avatar
Sve?ias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Jūra   Pen. 13 04 2012, 7:31 pm

-Na matai, tik man idomu kodėl mane pavadinai tokiu gudriu dievu?Iš tiesų esu tik papras dievas kuriam rūpi kad aplinkui visi jaustusi saugiai ir gerai,-jis toliau taip ramiai buvo prie jos, kad net pati ramybės aura apėmė.Išgirdes jos žodžius švelniai sukikeno ir tada pasilenkė prie jos ausytės,-Aš maloniai būnu prie tokios angeliukės kaip tu, juk tai nuostabu,-jo tonas buvo kaip murkimas.Ir tada atsitraukė i senają pozicija ir toji ranka paglostė jos nugarytę.
Atgal į viršų Go down
avatar
Tatiana Lucile Sorajan


•parašiau : 1186

RašytiTemos pavadinimas: Re: Jūra   Pen. 13 04 2012, 7:37 pm

- aš galiu ir priprasti prie tokos malonės, išlepsiu ir paskui nebe užteks ir ką tada man teks daryti, a ? - šis klausimas gan retoriškai skambėjo, bet galbūt ji ir laukė kažkokio atsakymo, bet gal ir ne. jam sušnabždėjus ir pamurkus į ausį, kiek suvirpėjo, nes tai taip buvo švelniai atlikta, pasaka. - ačiū už komplimentą. - kiek išraudo susikuklinusi, bet niekas to pastebėti negalėjo, nes buvo jau tamsu nors durk į akį ir niekaip nepataikiisi. pamačiusi išlindusi mėnulį, jinai į jį žiūrėjo ir grožėjosi jo gelsvumu ir švitėjimu bei didingumu. pajutusi masažuojant jį, jos nugarą, kiek sumurkė, bet vos vos, kad net negalėtum suprasti ar ji ten kažką sakė, ar iš tiesų pamurkė.
Atgal į viršų Go down
avatar
Sve?ias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Jūra   Pen. 13 04 2012, 7:45 pm

-Nežinau, manau tada teks ką nors daugiau sugalvoti,-nusišypso švelniai ir toliau žiūri i žvaiždėtą dangų kuris begalo mokėjo raminti Džeremi.Jis toliau nieko nesakydamas jai nugara taip švelniai glamonėjo.Išgirdes jos toki murkima, išmetė plačią šypsena, kurios jinai negalėjo matyti,-Nėr už ką Nara,-švelniai pasakė galiausiai, bet žiūrėdamas aukštai i dangų.
Atgal į viršų Go down
avatar
Tatiana Lucile Sorajan


•parašiau : 1186

RašytiTemos pavadinimas: Re: Jūra   Pen. 13 04 2012, 7:50 pm

- yra. - šyptelėjo ir mėgavosi nuostabiomis akimirkomis, kurios galbūt nepasikartos arba pasikartos kada nors po dešimties metų ar dar vėliau. palenkusi galvą į šoną ji pasikasė žandą į savo petį ir vėl savo nei melsvomis, nei žydromis, nei žaliomis akimis stebėjo dangų ir ta rimtis bei ramybė, kuri sklido nuo jeremio, persidavė ir jai. viskas taip nostalgiškai, gražu ir paprasta jai atrodė. - mmm, daugiau, skmaba puikiai.
Atgal į viršų Go down
avatar
Sve?ias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Jūra   Pen. 13 04 2012, 7:56 pm

-Manau tas daugiau ir patiktu labiau nei viskas šitas ką dabar jauti,-šypteli ramiai ir savo akimis sekė kiekvieną žybsinčią žvaigždę,-Kadaise tikėta kad dievai ir angelai kažkur tenais gyvena ir stebi žmones, kad elgtusi dorai ir aukotu aukas. Kaip jie klydo, nes mes gyvenam tarp jų ir bandome būti kuo žmogiškesni kiek tą žodi suprantame,-tyliai pasitaisė sedėjimo pozicija ir vėl ramus jis buvo.Kvėpavimas bei širdis buvo tokie lėti, kad vos juntami.
Atgal į viršų Go down
avatar
Tatiana Lucile Sorajan


•parašiau : 1186

RašytiTemos pavadinimas: Re: Jūra   Pen. 13 04 2012, 8:03 pm

nara kiek atsitraukė nuo jo glėbio ir atsisėdo šalimais, manydama, jog jam gal per sunku ja laikyti ar net pabodo. ji įdėmiai klausėsi jo sakomų žodžių ir kai kur net liktelėdavo, sutikdama su mintimi. - tavo tiesa, jeremy. iš tiesų, jie taip manė ir dar kai kurie iki šiol mano, bet tie kurie mus pažįsta, matė ar net buvo išgelbėti jie tai regėjo ir ta paslaptis nebėra paslaptis. - išsakė savo realius faktus, kiek teko aptikti. - dar kai kurie žmonės, kaip ir anksčiau minėjau, pamena net demonus, tie kurie skriaudė juos, tad labai sunku markui visur suspėti, padėti ir pratrinti, kai to reikia. - šypteli, pamačiusi krintančią žvaigždę ir sugalvojo norą, surasti tą, kuris globotu, pasitikėtu ir mylėtu ja. užsimerkė ir mėgavosi švelniu brizu, kuris glostė jos veidą bei vėlė plaukus.
Atgal į viršų Go down
avatar
Sve?ias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Jūra   Pen. 13 04 2012, 8:13 pm

-Bet dauguma kurie pamato, pamiršta mus taip pat lengvai kaip ir susipažysta su mumis.O tada vėl iš naujo reikia susipažinti, kad galėtume kartais patikrinti kaip jie gyvena toliau po ivykių,-Matai, ne vienas Markas galės dirbti dabar, padėsiu nes tokia mano pareiga yra. Iš tiesų darbas toks man patinka. O tau būti angeliukė kaip?-tamsa buvo tokia jauki kaip bebūtu keista.
Atgal į viršų Go down
avatar
Tatiana Lucile Sorajan


•parašiau : 1186

RašytiTemos pavadinimas: Re: Jūra   Pen. 13 04 2012, 8:21 pm

- gerai, kad yra kas padės markui, nes iš tiesų, jam to labai reikia. - linktelėjo ir kiek laiko mąstė, ką jai reiškia būti angelė, ką reiškia padėti tiem žmonėm, kuriem reikia jos pagalbos. sunkus klausimas į kurį tikrai ne visada gali rasti tobula atsakymą. - angelai tas pats kas dievai, tik kad mes turime mažiau privilegijų į kai kuriuose dalykus. šis darbas ne kiekvienam, jį gali dirbti tik tas žmogus, kuris jaučia pareiga padėti kitiem, kuris atjaučia kitus, kuris turi tvirtą valią ir nesusiskysta, kad ir koks tai būtų kraupus vaizdas. šis darbas - atsakingas ir ne kiekvienas jį gali dirbti. - įkvepė gryno oro ir pamirksėjo, kad akys nebūtų tokios sustingusios. - man asmeniškai šis darbas yra prie širdies, nes galiu padėti kitiem, galiu kažką vertingo duoti, kažką išgelbėti, kad galėtu gyventi toliau, suteikti kažkam kažką stebuklingo, kuris nei vienas iš mūsų nesupranta, net gi ir mes, tiek dievai, tiek angelai turim kažką kuom naudojames, bet įsigilinus giliau visada galima atrasti klausimų, kurie nebus atsakyti, nes kažkur tvyro paslaptis, kurios nevalia niekam atskleisti. - pasisuko į jeremį ir stebėjo jo atsipalaidavusi veidą. priglaudė savo galvą ant jo peties.
Atgal į viršų Go down
avatar
Sve?ias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Jūra   Pen. 13 04 2012, 8:28 pm

-Užuojauta stipriausias mūsų ginklas kuris visada priverčia padėti kitiems, nors patys esame ne nuotaikoje ar sunku gyventi.O dėl valios tai tu tiesiai i dešimtuka pataikei.Bevaliai tegu lieka ir gyvena savo mažyčius gyvenimus. Mes esame gynėjai ir tas asmeniškai man patinka. Galima isijausti i visų savo globotinių gyvenimus ir pajusti jų džiaugsmą ir vilti kai pasirodai,-šypteli tokia linksma šypsena.Kai pajuto jos galvą ant savo peties, šveniai ją paglostė ir tada ramiai atsidūso,-Žinojai kad dabar prie tavęs, mane valdo tokia palaiminga ramybė, net papasakoti negaliu. Niekad to nebuvo,-žvelgė i jos veiduka kuris buvo truputi paslėptas.
Atgal į viršų Go down
avatar
Tatiana Lucile Sorajan


•parašiau : 1186

RašytiTemos pavadinimas: Re: Jūra   Pen. 13 04 2012, 8:40 pm

- man tai ne pirmas, kuris sako, jog prie manęs visi ramybę atranda, bet tavo komplimentas man svarbus. - šypteli. - viskam savo laikas, kaip žmonių jaunimas sako, visad pirmas kartas skausmingas arba malonus. - nusijuokė ir užmerkusi akeles, ji kvepavo normaliu sau tonu ir klausėsi lapų šnarėjimo, smėlio čežėjimo, per kurį galbūt kažkas vaikčiojo, klausėsi tamsos, kuri palaimingai atbūkino kiekvieną jos ląstelė. - aišku, ne visada tie žmogeliūkščiai mum jaučia viltį, mandagumą, bet tikrai yra tų, kurie suvokia tai ir dėkoja už kiekviena palaimintą, suteiktą akimirką. prisimenu, kai dar galios neturėjau, aš bvau išvykusi savo bėdų tvarkyti, bet niekada neapleisdavau sergančių senolių ar vaikų, kurie sirgo vėžiu. taip, man jų buvo gaila, bet visada atrasdavau tiek jėgų, jog užtektu jiem, užmiršdavau save ir aš nebegzistavau perekltine to žodžio prasme. visas dėmesys ir jėgos, bei tas šviesusi gėris buvo atiduodamas jiems, nes to labiausiai reikėjo ir jie tiek gavo manęs, kiek išstengiau duoti. mano manymu, kaikurie bevaliai,taipogi yra svarbūs, kiekvienas iš mūsų yra svarbus, nes mes galime suteikti, ko niekas negalėtu to padaryti. netgi koks nors angelas ar dievas, kuris yra nedrąsus ar paskendęs vienatvėje visada reikia jį paraginti, nepalikti jo užsisklendusio, galbūt, vienas mūsų žodis suteiks tiek galios, kad net jis gaus to įkvepimo, kurį mes patys turime, gelbėdami žmones. - vieną ranką įkišo jam į parankę, nes labai nebe patogiai pasijuto, užspausta. - tu mielas, šaunus pašnekovas, jeremi.
Atgal į viršų Go down
avatar
Sve?ias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Jūra   Pen. 13 04 2012, 8:53 pm

Jis jautėsi tikrai puikiai kad imanoma pasikalbėti apie viską tai ir poto negauti eilinės frazės-"Borring, keičiam tema". Šita frazė jam nepatikdavo kad net poto dingdavo nors iš vis palaikyti santykius ir tiesiog dngdavo visam,-Visi jaučia malonuma ir nuostaba, kai pamato mus kurie gina ir padeda. Tada kai viskas susitvarko, pasijaučia dėkingi iki to laiko kai dingstam mes ir kartu ir prisiminimai. Nors tas kelias akimirkas, jautiesi padares tai kad pasaulis būtu šviesesnis bei gražesnis žmonėms gyventi bei mums patiems,-tokie žodžiai laisvai liejosi iš jo galvos, nors niekada panašej nekalbėjas taip ilgai su vienu pašnekovų,-Manau tie užsisklendę savyje, dažniausiai bijo galiausiai išlysti i diena, po kokio ivykio, nes masto kad jei paleis tą jausmą, tai nebegalės susigražinti tų laimingų prisiminų prieš ivykius.Pats patyriau viską tą pati, taigi žinau ką reiškia jausti vienišu ir be noro gyventi visame pasaulyje. Nustoja pasaulis suktis bei tada egzistuoji bet ne gyveni. Miegi ir valgai. Tiesiog būni pasaulio dalimi, kuris gyvena savo minčių pasaulyje su savo apgaulingomis svajonėmis,-jis tai pasakodamas prisimena tuos laikus, kai buvo nužudyta dievaitė kurią jis tiesiog garbino ir mylėjo. Nors tos mintys nebežeidė jo, tiesiog prisiminti jos veidas, sukėlė mažą ašarėlę jo akyse, kuria kaip mat, nusivalė.Ir tada pažvelgė i tą angeliukę kuri isikabino i jo parankę,-Tu irgi idomi ir manau reikia visada ir dažniau daryti tokius vakarus prie puikaus vaizdo. Tik kitą kartą pasiimti reiktu ko nors užkąsti bei atsigerti, nes labai labai gana sunku man negėrus nors vandens ilgai kalbėti, burną sudžiūsta ir tada kosėju kaip senukas,-jis nusijuokia ir tada per kelias akimirkas prie jų atsirado toks piknikų krepšis su užkandėlėmis, gėrimais, bet aišku nealkoholiniais ir žvakėmis, kad būtu šviesiau.
Atgal į viršų Go down
avatar
Tatiana Lucile Sorajan


•parašiau : 1186

RašytiTemos pavadinimas: Re: Jūra   Pen. 13 04 2012, 9:08 pm

pamačiusi šviesą ir visas tas gėrybes, ji paklapsėjo akutėmis ir pažiūrėjo į jį ir į jo ašaras, kurios tikrai nemažą reiškė jo gyvenime, jei jis verkia. - tikiu tavimi. - linkteli ir atsisėda ant sulenktų kojų prieš jį. - tavo ašara pasakė man daugiau negu, kad galėjo pasakyti. visiems tenka kažką tokio patirti, kas būna neteisinga, apgaulinga arba tai kas esti iliuzijom bei svajonėmis. - pamačiusi vynuogę, ją nusiskynę ir įsimetė į burną, jos sultys apėmė jos visą gomurį ir saldžiai vilgė, nors mirk iš malonumo. tikras gyvenimo džiaugsmas, tie valgiai. - būti tik gyvenimo dalimi yra iš ties sunkus darbas, kuris reikalauja daug psichologinių jėgų, kurių dažniausiai mes ar žmonės pritrūksta ir jie jaučiasi niekam nebereikalingi ir užsimano savžudybės it kokios dovanos, kuri išganytu juos, bet taip nėra. - papurto galvą dar vieną įsimesdama. - taip, mes padarome žmogelių gyvenimus šviesesniais, kovodami su blogiu ir smurtu, kovojame už juos, nes jie yra dvasiškai silpni ir nesuprantantys tarp ko egzistuojantys. viena akimirką jie pamato tai ko nematė, o kitą atsirandame mes, užglaistome visas skyles, įbrėžymus ir ištriname tai kas jų gyvenime įvyko negražaus su blogiu ir vėl jie gyvena laimingą ir patenkinta gyvenimą iki kito karto, kol kas neatsitinka ir mes vėl nepasirodome jų akyse. - draugiškai ir šiltai nusišypsojo jam, o ta žvakės šviesa suteikė, kiek romantikos, kurios senai ji nejautė. angelės akys blizgėjo žvakių šviesoje. ji buvo be galo patenkinta šiuo vakaro su juo, ji tikrai nestiikėjo, jog pokalbis taip lengvai eis savo vaga, juk niekada taip nebuvo, kad nereikėtu pašnekėti apie batus ar ratus. - tavo teorijos ir išgyvenimai teisingi, jeremi. jie tik įrodo kiek gyvenime daug. įskaitant blogus, gerus, džiaugsmingus, liūdnus, monotoniškus, užsisklendusius jausmus, kurie kartais užgožia mus ir mes nieko nebe jaučiame, net patys savęs, neberandame to gyvenimiško džiaugsmo, kuris turėtu mus palaikyti, įkvėpti ir jos nepaleisti, kad ir kaip tai žeistu mūsų širdis, emocijas, messukurti tam, kad gyventume už tuos, kurie nusipelnė turėti visavertį gyvenimą su laimingomis iluzijomis, svajonėmis ir pabaiga, tiek kiek jie yra sutverti gyventi.
Atgal į viršų Go down
avatar
Sve?ias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Jūra   Pen. 13 04 2012, 9:24 pm

-Mano istorija dėl ko tą ašara tai yra mirtis dievaitės,dėl kurios tapau toksai koks dabar sėdžiu čia ir kalbu su tavimi.Nepatikėsi, bet jinai buvo beveik velniukė ir dievaitė viename. O tas iš ties žavi, nes moka būti visapusiška, nors savo velniukės pusę rodydavo prie manęs,juk kiti gali ir nesuprasti tokio būdo.Juk turime būti 100 procentų gėrio būtybės,-menka šypsena sušvietė jo veide, nes tai tikrai jam tema kuria dalijasi su pirma mergina susitikes.Kiti ir kitos nežino net kad tokia buvo ir geriau jo manymu, kad ir nesužinos visko. Jo ranka paėmė skardinę apelsinų gėrimo ir atsidaro.Užsivertė ir tas saldumas bei burbuliukai sukūteno jo burnytę, kad net norėjosi nusijuokti.Bet susivaldė ir ramiai išgėrė. Iš kart poto pakilo jo linksmumo nuotaika ir energija kuri buvo apie juos, pradėjo galbūt stipriau švytėti gėrio spalvomis,-Savižudybę renkasi silpni kurie sako kad nebegali gyventi, patikėk sunkiau atsitiesti ir gyventi toliau. Pasimėgauti pasauliu neužtenka ir visų 100 žmonių gyvenimo metų, o mums kurie amžinybę turi, net ir to nepakaktu.Pasaulis stebuklų šalis kuriame kiekvienas gali atgimti nežinia kiek kartu, kol atrasime save tikraji ir vėl gyvenimo pilnatvę,-nusišypso, nes tema ėjo iš širdies su visų gėrumu koki jis pats jautė. Tiesiog aura jau net tarsi šildė ji ir turbūt ja, nes emocijos ją kaitino.
Žvakės šviesa prasklaidė tą tamsą ir jis pažvelgė i tą merginos maloniai šviesų veiduka,-Niekada nebūčiau pagalvojes, kad kada nors sedėsiu prie jūros ir kalbėsiu temomis kurias tik dažniausiais su veidrodžiu galėdavau pasidalinti. Ir tiesą pasakius jausmas toks, tarsi kad visas sunkumas slėges mane, kažkur dingo ir liko švelnus pūkeliai primenantis apie senus laikus. Tai gražiausi prisiminimai apie nugyventą laiką ir pasakytus žodžius,-Džeremis aišku kad užsivedė, nes visas gerumas ir laimė aplink juos neleido nugrimzti i tamsiasias savo prisiminimų kerteles. Tad akimirkai jis žvelgė i jos akis ir tada net negalvodamas nieko, tiesiog pasilenkė ir prilietė lūpomis josios lūpas, kurios dar nebuvo nusiplovusios vynuogių skonio. Taigi buvo tokios saldžios kaip medus, kuris jo mėgstamiausias dalykas šiame pasaulyje.Poto eina jau kulinarija ir aišku kovos su blogiukais. Kovos suteikia jam jėgų ir noro tęsti darbus kurie reikalingi, kad pasaulis būtu gražus.
Po keliu akimirkų tokio negalvotai padaryto bučinuko, jis veiduka atitraukė nuo josios, su šiokia tokia nuostaba,-Atsiprašau, tikrai manau kad nedėrėjo taip padaryti,-jam tikrai buvo truputi gėdinga, kad ėmė ir pabučiavo savo draugę kuria pažysta tiek laiko. O seniau nei karto to nebandė, nes visada buvo ištikimas tam savo merginos-žmonos prisiminimui, kuris dabar tiesiog liko jo galvoje. Nes suprato kad nebegali gyventi ir laikytis to kas tikrai nepadarys jo gyvenimą geresnių bei šviesesniu. Tad galiausiai žiūrėjo i jos akis ir laukė reakcijos šios angeliukės. Galbūt jai patiko o gal ir ne. Leis išsakyti viską jai pačiai, kol galės pats vėl prakalbėti.
Atgal į viršų Go down
avatar
Tatiana Lucile Sorajan


•parašiau : 1186

RašytiTemos pavadinimas: Re: Jūra   Pen. 13 04 2012, 9:50 pm

klausydamasi teorijos gilių minčių ir kai kur net sprendimų būdų, ji linkčioja galvą, nes viskas, ką jis sakė buvo absoliuti teisybė, kuri vyrauja čia ir dabar, gal vyravo ir anksčiau, bet laikai keičiasi ir ji to pasakyti negali. - mhm, mes angelai, dievai, kurie turi rodyti pavyzdį, ištikimybę ir tik gerąsias puses, bet iš tiesų pažvelgus giliau, mes ne visada sugebame tokiais būti, juk ir mums negali būti visiškai visada gerų dienų, kurie primintu rojų, juk ir ten sakoma, kad adomas su ieva nusidėjo ir buvo ištremti į žemę, kažkas panašaus ir čia. visur turi būti , kažkur blogio sėkla, bet ne tokia bloga, kad nusiristume iki demonų ar vampyrų, tai būtų absurdas visomis prasmėmis. tikrai labai džiaugiuosi, kad buvai radęs tokią moterį, kuri tau buvo viskas, kuri galėjo tave geraširdiškai ir paerzinti ir paniurzgėti, o kai kada pabūti ta kokia iš tiesų, ji yra sutverta. - stebėjo kaip jeremis geria limondą ir šyptelėjo, tikrai šis vakaras jai neeilinis ar kasdieninis. jai senai trūko tokio asmens su kuriuo galėtu imti va taip ir pašnekėti, apie visuomeninius bei socialinius padarinius jų gyvenimuose. naktis ramino, liepsnelės kėlė nostalgiškus ir jausmingus jausmus, kurie pleveno jos viduje, keldami palaimos - nirvanos būsena. - tie kurie renkasi savižudybę, jie yra silpni, galbūt, nėra to kas galėtu padėtu jiems atsistiesti. juk aš turėjau sunkią gan vaikystė, turbūt, viena sunkiausią. mano tėvai buvo narkomanai, alkoholikai. aš buvau vienintelė šeimoje, kuri sugebėjo laikyti visus rūpesčius ant savo pečių, o kur dar visi byrantis namų kampai, juos irgi reikėjo prilaikyti, kad nesubirėtu..buvau gerbiama kitų, bet ne savo tėvų, jie mane mušdavo, apdergdavo įvairiais žodžiais. tuo metu aš tikrai gyventi nenorėjau, neradau tos stiprybės, kurios man reikėjo. buvau visapusiškai sugniuždyta, bet kai susirgau leukemija, atsirado vilti būti savimi ir nusispjauti į kitus, nes aš jau nebeturėjau sveikatos. aš praleidau tris paras lauke, rašydama eiles ir gerėdamasi vaizdu, kurį mačiau, ligai stipriai progresuojant, tada mano viltis buvo didžiausia gyventi. kažkas palaikė mane...po kiek laiko man buvo galimybė duota tapti tuom, kas ir esu šiandien. - niūriai šyptelėjo prisiminusi savo klaikią vaikystę, kuri tikrai daužė jos širdį. - tokia ta mano skausminga patirtis ties gyvenimo kryžkeliais, ties mirties ir gyvybės bei vilties klausimais. - gurktelėjo ir bandė neverkti, užvertė akis ir žiūrėjoį vieną žvaigždutę, o nusiraminusi ji grįžo į normalią padetį ir tada pajutusi vaikino bučinį ji, atsakė į jį. - viskas derėjo, juk tu to specialiai neplanavai, ar planavai ? - kilstelėjo antakį nusišypsodama kiek linksmiau ir šviesiau. jautėsi visiškai palaimingai, nieko jai nebetrūko, viskas buvo šalia. - jei to neplanavai, reiškiasi tai buvo teisinga ir man tai man patiko - pažiūrėjo jam į akis ir nusišypsojo pačia nuoširdžiausia šypsena, juk tiek savo gyvenimiškų įvykių papsakojo, ko nepapsakotu kam nors kitam.
Atgal į viršų Go down
avatar
Sve?ias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Jūra   Pen. 13 04 2012, 10:09 pm

-Patikėk mano šiuolaikinės dienos yra tokios spalvingos ir šviesios.Nei vienas tamsos padariūkštis to nesugadina, nes jie menka bėda.Kadangi mes dauguma atžvilgiu esame pranašesni, tai ir juos nutrenkti i pakampi kad nebetrukdytu, sugebam taip lengvai,-jis minties niekada neatisakys pakovoti su dievų priešais ir kitokio plauko nusikaltėliais.O toji blogio sėklą yra kiekviename, net ir dieve, bet kiekvienas sprendžiame kiek leisti jai augti o kada jau sustabdyti arba visai sumažinti iki mažų nepastebimų daigelių,- nusijuokia jisai galiausiai nes limonadas užkūteno jo gomury taip stipriai kad nesusivaldė.Tada po kelių akimirkų užsičiaupė ir ranka užsidengė ranka, kad galėtu susivaldyti.Poto atitraukė ranka, nors veide liko plati šypsena,-Nekasdien atsitinka kad limonadas būtu prajuokines ką nors, ane?-jam linksma nuotaika nedingo, net kai išgirdo jo pamastymus apie savižudybes, kurios buvo tęsinys ar papildymas jo paties mintimi. Ir kai jinai paminėjo savo vaikystę, jo veidas iš kart pasidarė toks ramus ir kartu rimtas,-Tikrai užjaučiu kad tokią velniavą turėjai patirti, kol patapai tokia gerietę ir šilta mergina, kuri begalo moka sušildyti bet kurio širdy,-švelniai ir su šiluma pasakė ir paglostė jos plaukus bei skruosta. Negalėjo to nedaryti, nes norėjosi kaip nors parodyti kad jisai ją visiškai palaiko. Nors tas pasitaiko labai retai jam būnant dievu. O kad palaikytų ką nors būdamas žmogus, tai net nepamena. Tada visada siekdavo sau naudos. Vien dėl naudos iškeliavo iš kaimo, kai reikėjo rinktis žmoną ir susitūpėti. Galiausiai jo susitūpėjimas atrado nauja prasmę-pasilikti gėrio pusėje ir valdyti situacija susijusia su tais negerais žmogeliukais kurie sugeba kas akimirka, sugadinti savo bei kitų, sau brangių gyvenimus.
-Bučinio neplanavau, tiesiog nuotaika, aplinka ir tu sudarei tokia situacija, kad mano kūnas pats reagavo ir atliko šitą bučini. Tikrai man buvo keista bet iš kitos pusės taip maloniai nesijaučiau.Dėkui už bučini padovanotą, kurio saldumo neužmiršiu dar niekad,-mielai su pirštuku palietė jos lūpas ir taip švelniai perbraukė. Juk ne kasdien pats kūnas ir mintys sako Džeremiui kad jisai jaučia tikrai ne vien draugiškuma šiai panelei, kuri esa prie jo dabar ir seniau, kai reikėdavo draugės, suktų planų kompanjonės,-Aš esu toksai kuris niekada neplanuoja, leidžia likimui pačiam lemti tai kas lemta ivykti.Tik poto, aš viską tęsiu tai kas man patinka,-jis akimirka pasižiūrėjo i jos akis ir tada veidukas nušvito miela šypsena.
-Isižiok,-švelniai paprašė ir nuskynė viena tokia vynuogę kurią laikė prie pat jos lūpų.Akimis žiūrėjo tiesiai i jos akis.Jam dabar po visų tokių liūdnų temų, norėjosi truputi papromogauti, nors tikrai nekaltai. Juk jis nėra gašlus dievas, nors visko to neatsisako. Bet jo manymu, tai turi vykti jeigu tarp partneriu yra ne vien aistra bet ir meilė.
Atgal į viršų Go down
avatar
Tatiana Lucile Sorajan


•parašiau : 1186

RašytiTemos pavadinimas: Re: Jūra   Pen. 13 04 2012, 10:28 pm

- bė gėrio nėra ir blogio, be šių dviejų komponentu manau nei vienas neegzistuotume, kaip ir pasaulio nebebūtų. čia sukurta tokia darna, kad vienas kita papildytu, kovotu, rinktusi tai kas kiekvienam yra svarbu. - šyptelėjo ir užsimerkusi klausėsi jūros tylaus ošimo, nuostabu. jausmas tikrai keriantis, o kur dar romantika su jeremiu ir tas jų bučinys, kuris nustelbė tokį vakarą, jos viduje viską. pasekė dvasios ir kūno darna, nekankino jokie jausmų sumišimai ar vienatvės požymiai, kurie buvo. - aš visalaik gera buvau, matomai, tas mane ir išgelbėjo, matomai pamatė, kad turiu neapsokamą ir neaprėpiama gėrį, kurį aukoju kitiem, kad galėtu gyventi, kad ir kokie būtų žmonės pikti. - nusijuokė. atmerkusi akeles ji vėl įsistebeilėjo į jeremy ir sekė jo veido vingius, beiskeičiančius jausmus jo akyse ir visa ką jis darė. sunku būtų atsispirti tokiam žaviam vyrui, kuris išmano tiek daug dalyku ir gali patarti bei pasidalinti savo nuomone, išleisti šaknis taip saknt. ji juto po tiek metų draugystės tikrai kažką daugiau negu anksčiau, kažką kas virpino ją, kas leido jaustis laisviau šalia jo ir tai, kas leido tiesiog atsipalaiduoti ir apie nieką negalvoti. ji laimingai šyptelėjo. - nėra ko dėkoti už ta bučinį, juk pats instinktyviai mane pabučiavai, normali mudviejų reakcija buvo, o galbūt dar ir visa ta nežmoniškai tyliai paslaptinga aplinka užburė. aš irgi leidžiu jausmams, laikui tekėti sava vaga, nes tai tik įrodo, kad naturalumas egzistuoja tarp mūsų ir nieko nėra sugadinto. - mirkteli jam ir meiliai nutaiso veido išraišką, kad kaip paraše. išgirdusi prašymą,nara lėtai prasižiojo ir nežymiai atloše galvą, kad būtų lengviau įmesti vynuogė, kurią laikė savoje rankoje. angele net neabejojo, kad kažkada turi rasti tą žmogų su kuriuo galėtum šnekėti ape viską ir apie bet ką ir tai kad turi kažkas jungti ir traukti juodu, kad galėtu atsiduoti tam, kas yra neišvengiama traukai ar tai kas tvyro virš jų.
Atgal į viršų Go down
avatar
Sve?ias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Jūra   Pen. 13 04 2012, 10:49 pm

-Taigi vadinasi kad kiek norėtume kad blogio nebūtu, to nebūs niekada,-sutrumpino jos minti kurią taip plačiai išpasakojo jinai.Jisai džiaugėsi kad galima kalbėti apie tai.Tai suteikė laisvės pojūti jam gana stipru,-Gerumas gimstame turėdami, bet mes nusprendžiame kaip ji tobulinsime.Manau tie kurie tave pavertė angelę, numanė kad tavo gėris dar augs ir augs.Taigi pasirinkus tave, jų lūkesčiai pasiteisino,-šypteli menka bet nuoširdžia šypsena.Jis nežino kaip dievai renka angelų gretas naujus atstovus, bet suprato kad tam reikia kad žmogus būtu ant mirties pačio slenksčio.Tada jam atleidžiamos visos nuodėmės, nors ir kokios mažos. Ir dėl to angelai atgimsta tyri ir su švarią sažinę, kuri negriaužią jų kai daro gerus darbus.
Visas malonumas bei šiluma kuri iš jos jisai jaučia, tikrai neapsakomai buvo pakylu jo asmenybei ir žmogiškumui, kuris niekada nedingo iš jo tokio dieviško kūno.Tas žmogus tūnantis jame, neleido per daug isijausti būti nemirtingu dievų ir dažnai nuleisdavo ant žemės jeigu pakildavo aukščiau nei leisdavo viskas. Tad dabar žmogus leido dievui pasimėgauti nors trumpa bet gana saldžia laisve. Džeremis žiūrėjo i ją kaip i merginą kurios būtu nemates šimtus metų ir visi jausmai per metus kaupti, vienu metu išsilietu per žvilgsni ir žodžius kurie, sklido iš pat jo širdies gelmių,-Taigi natūralumas ir tekėjimas sava vaga daro man toki ispūdi, kad tie metai praleisti atskirai tik sustiprino jausmus kuriuos tada jaučiau tau. Tada jie buvo draugiški bei šilti, o dabar kaip skaitau savo širdutę, kuri plaka nežmoniškai,numanau kad jausmai išaugo i kur kas didesni dalyką kuris šiame bučinio veiksme turbūt irgi prisidėjo,-lėtai šypteli ir su vynuogę priliečia lūpas ir apveda jas. Tyčia jai suteikia šioki toki erzinima, kad efektas vynuogės būtu saldesnis. Akimirka taip pavedžiojas, lėtai vynuoge isideda tarp savo lūpų ir pasilenkia prie jos lūpyčių ir taip švelniai istumia uoga tiesiai i jos burna. Akimirka vėl lūpos susilietė ir tarsi elektros žybsnis nusklido jo kūnų iki pat kojų.Visas kūnas patyrė virptėlėjima.Tai buvo malonus dalykas. Taigi net nesuprato, iš kur. Vos tai patyrė, galvą automatiškai palingavo i šonus.
-Galbūt ir tu pajutai šiokia tokia elektros žybsni, ane?-jis tik per kelias akimirkas sugebėjo suvaldyti akis ir jas nukreipti link merginos veiduko kuris i jį žiūrėjo iš apačios ir truputi pražiotomis lūpomis, pro kurias matės vynuogės uoga,-Jausmas buvo man maloniai keistas, nes visas kūnas i tai sureagavo ir tarsi pats norėjo to.
Atgal į viršų Go down
avatar
Tatiana Lucile Sorajan


•parašiau : 1186

RašytiTemos pavadinimas: Re: Jūra   Pen. 13 04 2012, 11:12 pm

išsižiojusi klausėsi minčių lietaus, kurią pylė jeremis jai, šyptelėjo. - taip, be blogo, nebus nei gėrio. - užbaigė keliais žodžiais tą temą. - tik aš vieno nesuprantu, kaip mano tėvai tokie blogi, turėdami blogio karčią sėklą, padarė mane tokią gerą ir nuolaidžia, rūpestinga. juk turėčiau, kažkur savo smegenų kertėje turėti ir jų genų, bet kaip keista bebūtų, aš jų neturiu ir tuo džiaugiuosi. - linktelėjo išgirdusi apie dievų pasirinkimą. - man buvo paslaptis, kodėl būtent tada kai sirgau atėjo dievas ir man tai pasiūlė, kodėl jis negalėjo to padaryti anksčiau.. tai paslaptis irgi kurios neįmanoma atskleisti. matomai tik per tris paras pastebėjau, pajaučiau tai ko, galbūt, dar nei vienas nebuvo regėjas prieš mirtį arba jau buvo nulemta man eiti tokių kelių, kad pamatyčiau visokių dalyku gyvenime, kurie džiugina, kurie liūdina, kurie išvargina, atima jėgas. - užsigalvojusi apie tai, ji bandė rasti bent kažkokį to dievo sprendimo pasiteisinimą, bet ji tik galėjo knistis ilgai ir nuobodžiai, darydama įvairiausias prielaidas, visomis kryptims. galėjo kiekvieną situaciją pežvelgti įvairiais rakursais, bet išspręsti jai būtų nepavykė, čia mįslė, kuri ir liks iki jos gyvasties galo. nuvijusi mintis grįžo prie jausmingesnės dalies, kurią pasakojo vaikinukas, žiūrėdam į akis, šyptelna. - tu išskaitei, katik mano mintis. - nusijuokė. - taip, metai brandina, nokina draugystę ir kaip mūsų atveju kažką sustiprino, kažką ką mes jaučiame, kai tik prisiliečiame ar suvirpame, tai tikrai galėčiau pavadinti meile, nors ir neesu jos anksčiau patyrusi. - kuo nuoširdžiausiai nusišypsojo ir papasakojo savo spėjimus, kurie turbūt vedė labiau prie tiesos, nei melo. ji iš tikrųjų kažką jautė ne savanaudiško jam, kažką stipraus, ko neina apsakyti jokiais žodžiais. dievui prilietus savo lūpomis su vynuogė ir įdėjus į angelės burną, ji kiek sutrukčiojo ar suvirpėjo, nes perėjo kažkokia energija, kuri sujudino ir širdyje esančius jausmus, kurie pradėjo kelti maištą, kurie norėjo kažko daugiau, bet ji lėtai sučiaupė lūpeles ir prakando vynuogę ir jos sultys sutekėjo į jos vidų, atgaivindami ir pasaldindami jos gyvenimą. - taip, aš jutau tai ir tai nepaprasta. - linktelėjo pritardama jam. - instinktyvus reagavimas yra labai gerai, nes tai reiškia, jog taip turi būti. - švelniai ir meiliai nusišypsojo.
Atgal į viršų Go down
avatar
Sve?ias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Jūra   Pen. 13 04 2012, 11:32 pm

-Turbūt dėl to kad matydama kaip blogis tenais isikerojo, tavo viduje esantis gėris stiprėjo ir atstūmė tą blogi kuris sklido ir iš vidaus ir iš išorės,-jis lėtai pabaigė filosofija vienu tokiu paprastu sakiniu ir tada nužvelgė jos akis, kuriose norėjo tik paskęsti.Jos žodžiai tikrai sukėlė maža ir jausmingą šypsni veiduke jo,-Nemoku skaityti minčių, tiesiog turbūt mes mastėme vienodai taip ir sutapo. Metai jausmus keičia kaip vyna. Bet tikrai jausmai skiriasi tuo kad gali ivykti permainos per kelias dienas arba per kelis metus,-jis vėl ją apkabino, bet ši karta gan švelniau nei pastaruosius kartus,-Tai ką dabar jaučiu yra meilė kuri gali uždegti širdis didžiausia imanoma ugnimi, bet kartu neleidžia skubėti, nes vienas neteisingas judesys ir ugnis pradings amžiams,-švelniai kalbėjo apie meilę kaip pati geriausią dalyką pasaulyje.
Mėgavosi dabar jos tą šypsena kai jinai baigė kalbėti. Tiesiog žiūrėjo i ją ir grožėjosi lūpomis, skruostais ir akutėmis. Visas jos veidas priminė senovės statulas kur iamžintas begalinis noras pažinti tikraji groži. Jie tik bandė pažinti, o jis jau turi tą groži savo glėbyje dabar,-Galiu drąsiai pasakyti ir be jokių užuolankų Nara, kad aš tave myliu,-liejosi tai su šiluma ir tikra tikriausia meilę kuri sušildė nakti ir net privertė liepsnas užsižiebti stipriau.
Atgal į viršų Go down
avatar
Tatiana Lucile Sorajan


•parašiau : 1186

RašytiTemos pavadinimas: Re: Jūra   Pen. 13 04 2012, 11:46 pm

- turbūt tavo teisybė, jog tai skatino atsūmti tai, kad man tai buvo nepriimtina. - nusišypsojo ir ji kaip ir jis žiūrėjo vienas į kitą suprasdami vienas kito pojūčius, kurie akivaizdžiai tvirojo tarp jų ir juose. kažkas neįtikėtainai paslaptingo, stebuklingo, kažkas nesuprantamas vertė ją pasiduoti tai stipriai, šiltai jėgai. - meilė yra trapi, vienas neatsargus žingsnis ir viskas gali išnykti, išgaruoti ir virsti neapykanta, net gi gali neapkęsti jo ar jos. - linktelėjo visiškai sutikdama su jeremiu. vaikinui apkabinus ją švelniai ir prisitraukus arčiau, ji instinktyviai prigludo prie jo, ten kur sklido ta keista energija, ten kur sklido šiluma, ten kur tiesiog traukė ir norėjosi būti. pasilikti. išgirdusi taip trokštamus žodžius angelė suvirpėjo ir atsidūsėjo palaimingai, vis dėl to, ši žvaigždė krintanti jos nepavedė, išpildė jos norą. užsimerkusi tyliai mintyse padėkojo ir nusišypsojo laimingiausios merginos šypsena. šiek tiek atsitraukė ir pasuko veiduką į jį. - tie žodžiai it kažkokia pasaka ar sapnas, kuriuo da rnegaliu patikėti. - nustebusi kiek pakratė galvą ir su ranka užkišo vėl savo plaukus. - ilgai to laukiau, laukiau kažko, kas tai pasakytu ir tai įvyko. - paėmė ji savo rankele, jo delną ir stebėjo kaip jie viena skitam deri. - aš tave taip pat myliu, šis susitikimas turbūt buvo lemtingas, prasmingas. - pakėlė akis į jį ir blizgančiomis, gal kiek susigraudnusiomis, žvilgtelėjo į jį, kuris atrodė toks pažįstamai šiltas, toks nepaprastai gražus ir šaunus.
Atgal į viršų Go down

Sponsored content



RašytiTemos pavadinimas: Re: Jūra   

Atgal į viršų Go down
 

Jūra

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 35Pereiti prie : Previous  1, 2, 3, 4, 5  Next

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
 :: Aro 'n Sully-