It cannot be seen, cannot be felt, Cannot be heard, cannot be smelt, It lies behind stars and under hills, And empty holes it fills, It comes first and follows after, Ends life, kills laughter
 
rodiklisrodiklis  Narių sąrašasNarių sąrašas  RegistruotisRegistruotis  PrisijungtiPrisijungti  

Share | 
 

 Laukimo salė

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
Pereiti prie : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6  Next
AutoriusPranešimas
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Laukimo salė   Pen. 22 06 2012, 7:50 pm

Beatričė šiek tiek prisimerkusi klausėsi demono. Iš dalies jis sakė gryną tiesą. Juk tikrai žmonių gelbėjimas ne visuomet būna mėgstamiausias užsiėmimas. Veikiau - pareiga, kurią žūtbūt privaloma atlikti. Tik va, nesinorėjo to taip imti ir pripažinti, o juolab ištarti garsiai. -O tai kokią teisę turi naikinti tas, tavo vadinamas, atmatas? Nemanai, kad kiekvienas turi teisę gyventi? Ką tu niekad neklydai?,-šokoladinės akys nė akimirkai nepaleido to kraują stingdančio žvilgsnio. -Nustebinsiu, jei pasakysiu, kad kažkada seniai buvau tokia, kaip ji?,-sekundę akies krašteliu pasiekė šviesiaplaukę, o tada vėl skvarbiai nužvelgė demoną. -Ir pažiūrėk, kas aš dabar. Tai kaip gali spręsti, kas teisinga, kas ne?,-kadangi jau buvo pakilusi į orą, tai akimirkai stabtelėjo išvydusi merginos kaklu srovenantį kraujo upellį. Tačiau bala žino iš kur atsiradęs ryžtas liepė nesitraukti, o kaip tik judėt pirmyn. Angelė staigiu judesiu priskrido prie pat aukos ir vaikino. Sutelkus savo galią demoną apgaubė tamsa, jis nieko negalėjo matyti ir tuomet iškart dėjo iš alkūnės niuksą jam į pilvą ir pati pagriebus merginą, atsitraukė. Kadangi sukosi tai prarado kontaktą su demonu ir jos siunčiama energija Aleksanderiui į pasąmonę išsisklaidė.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Laukimo salė   Pen. 22 06 2012, 9:59 pm

Vaikinas ir be jos pripažinimo žinojo, kad yra teisus. Tiek blogio tiek gėrio atstovai turėjo šiokias, tokias roles, kaip vaidmenį, kurį turėjo kuo geriau sužaist. Paklusnumas valdžiai, pareigai ir senų idealų likučiai ko gero atginė angelę čia. Kiek atleido durklą nuo kūkčiojančios merginos, lyg nuo nusibodusio žaisliuko.
- Tavo moralės normos manęs nedomina meilutę. Tokią teisę sau suteikiau, pats, tad jei nenori nukentėt, tuomet nekišk nosies ir nešk savo dailų užpakaliuką iš čia, - gana įsakmiai išrėžė. Demonas buvo kiek suglumintas jos žodžių, bet taip trumpai ir naivu būtų tikėtis, jog šie jį paveiktų. - Tai tik įrodo, kad elgiuosi teisingai.
Šyptelėjo gana maniakiška šypsena. Nebuvo labai gudru pateikt tokį pavyzdį, juk angelų jis nemėgo. Viena ranka suėmė merginos plaukus, bet jį apsupo aklina tamsa ir nė pats nepajuto kaip atleido gniaužtus. Viskam išsisklaidžius Alenksandras mikliai atsistojo ir ištiesė ranką ją kiek pakreipdamas. Tuo pat metu šešėliai apgaubė angelės kūną gana tvirtai sugniauždami.
- Jokių fokusų, antraip sutraiškysiu kaulus, - bejausmiu tonu išrežė.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Laukimo salė   Pen. 22 06 2012, 10:11 pm

Kai Beatričė prilaikydama merginą stovėjo nuo demono per gerus šešis žingsnius, angelė pasijuto kiek saugiau. Net kvėpavimas tapo tolygus. Svarbiausia dabar buvo kaip nors tą mergaitę išgabenti lauk. -O aš va netikiu, kad tu nieko šiam pasaulyje gero nesi padaręs. Netikiu, kad toks gimei,-nežymiai papurtė galvą akimis sekdama demono judesius. -Kažkas tavo gyvenime turėjo įvykti siaubingo, kas ir pavertė tave tokiu monstru,-dėstė tyliai savo mintis žvilgsniu klaidžiodama vaikino veidu. -Tai.., jei mūsų angelų pareiga gelbėt žmones, tai jūsiškė juos skriausti, ar kaip? Tu išvis kokį nors tikslą gyvenime turi?,-mergina neprovokavo Alekso, jai iš tiesų buvo įdomi tų velnių mąstymo sistema. Angelė naiviai tikėjo, kad vis vien yra koks nors taikus būdas, kuris sugebėtų tą bjaurastį pakeisti į gerąją pusę. Tik staiga iš kažkur atslinkę šešėliai bei nemalonus jausmas perėjęs kūnu, kai kažkas pradėjo spausti laibą Beatričės kūnelį, pradangino visą angelės iškalbą. Ji net paleido merginą, kuri susmuko čia pat prie Beatričės kojų. -Aš išsinešu merginą ir daryk toliau ką tik nori. Ji juk nieko blogo tau nepadarė. Nenusipelnė tokios pabaigos,-dabar jau maldaujantis žvilgsnis pasiekė demoną.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Laukimo salė   Pen. 22 06 2012, 10:47 pm

Aleksanderiui savotiškai patiko jos pasipriešinimas ir ryžtas, bet jis antaiptol nemėgo pasiduot. Mergina jam dabar nerūpėjo, juk daug maloniau kankint angelus, kurie atrodė tokie geručiukai. Dirbtina. Niekur nėra gryno gėrio ar blogio, šie du poliai grūmiasi kiekvieno širdyję tik svarbu, kuriam iš jų leisi laimėt.
- Atleisk jei nuliūdinsiu, bet buvau susitepęs rankas krauju dar būdamas žmogumi. O dėl gerų dalykų...hm...sugebu ne tik kankint moteris, bet ir jas patenkint jei tai įskaitysi, - gana ironiškai šyptelėjo ir nusijuokė besimėgaudamas tokia situacija. Negalvojo jis apie praeitį, ji jam beveik nė neegzistavo, tad nepasinaudos Beatričė šiuo kozyriu. Spragtelėjęs pirštais leido šešėliams apgaubt merginą ir ją pradangino.
- Ji netoli ligoninės, tad priimk tai kaip mano dosnumo ženklą, - šyptelėjęs žengė arčiau angelės ir pirštu perbraukė jos skruostu vis dar neatleisdamas gniaužtų.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Laukimo salė   Pen. 22 06 2012, 10:59 pm

Iš tiesų, niekur nėra nei gryno gėrio nei blogio. Net ir pačio nekalčiausio angelėlio širdelėje kartais sukirba visai neangeliškos abejonės, mintys, kurios kartais atrodo galėtų virsti net realiais veiksmais ar darbais. -Wow.. tikrai vyriška. Papločiau, bet ,deja, negaliu..,-angelės veide pasirodė sarkazmo iškreipta šypsena. Ji šiek tiek pasimuistė, pajutusi, kad jos kūną spaudžia vis smarkiau. O ir baimė savo darbą puikiai atliko - kvėpavimas patankėjo, tačiau Beatričė stengėsi išlaikyti blaivų protą ir brnt jau šaltą veido išraišką. -Kur...,-norėjo jau rėkti, kur tempiama mergina, bet išgirdusi, kad demonas paleidžia auką, kiek aprimo, tačiau šiam priėjus arčiau vėl visa įsitempė. Žinojo, kad pakaktų vieno judesiuko ir jai tektų atsisveikint su šiuo pasauliu. -Nenorėk, kad nusiųsčiau į kokią antarktidą tave. Paleisk gražiuoju,-paprašė instinktyviai pasukdama veidą į šoną, vos vyro pirštai prisilietė prie angelės švelnios odos. Mergina stipriai sukando dantukus ir net trumpam užsimerkė, bandydama suvaldyt savo kūną, kuris nuo įtampos vos vos virpėjo. Ir, matyt, demonas turėjo tai justi.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Laukimo salė   Št. 23 06 2012, 6:27 pm

Nesulaikė jis šypsenos po tokio jos sarkastiško komentaro. Iš ties tą kruopelytę gerumo jis turi, tik vargu ar atskleis tai angelei. Tik dar ne dabar kai jo spektaklis taip puikiai veikia. Angelės baimė puikiai matėsi ir jokia vaidyba to nebūtų paslėpusi.
- Tavo emocijos daugiau pasako nei betkokie plojimai, - kreivai šyptelėjo. Mėgavosi kiekviena šios situacijos akimirka, kiekvienu jos virptelėjimu, kurį puikiai jautė. Aleksas pirštu perbraukė per merginos kaklą, pirštais leidosi krūtine, link pilvo.
- Koks jausmas per savo prievoles patekt į maniako nagus? Tokiai geručiukei tai neturėtų patikt, nors ir yra moterų, kurioms grubumas patinka, - nusijuokęs vaikinas vis dar neatleido šešėlių.
- Jei busi paklusni, pažadu nenuskriausiu, - sumurmėjęs pakėlė virvę, kurią buvo prieš tai atsinešęs. Surišo merginą ir pririšo prie to paties vamzdžio kaip, kad buvo pririšęs auką. Jo rankos slydo jos kūnu, kur užčiuopė telefoną ir suradęs paskutinę jos sms šyptelėjo. Paskambines į tą numerį užkišo telefoną šiai už liemenėlės.
- Ne dabar ir ne čia, - grubiai suėmęs jos veiduką pabučiavo ir pradingo ją taip palikęs. Ir taip per geras buvo šiai angelei, o pagalbą juk iškvietė, jei tas Hikaris atsilieps.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Laukimo salė   Št. 23 06 2012, 6:48 pm

Beatričės visas kūnas buvo apimtas panikos. Ji manė, kad lig su tom virvėm, rišamom palei rankas, ateina ir jos pačios galas. Nebesinorėjo jau nei kandžių replikų laidyt nei dirbtinai šypsotis. Mintyse netgi sau pasižadėjo, kad jei liks gyva tai daugiau niekada nešoks sau aukščiau bambos. Kovos su lygiaverčiais varžovais. Angelė pavartė akis išgirdus tas visas nuvalkiotas frazes kaip : "jei būsi gera" ir panašiai. Dar truputis ir vos susilaikė nespjovus tam padarui į veidą. O bučinys išvis nežmonišką šleikštulį viduj sukėlė. Tačiau tik sukandus dantis nunarino galvą ir stipriai užsimerkė, nenorėdama išprovokuot skaudesnių pasekmių. -Skradžiai žemę prasmek,-sušuko dar demonui pradingstant. Suinkštus užvertė galvą viršun ir pabandė išsilaisvint iš tų virvių, bet riešai buvo per smarkiai suveržti, todėl beliko tikėtis, kad koks prašalaitis ją čia atsitiktinai suras ir išlaisvins. Prisiminusi namie paliktą dukrytę, angelė visiškai suirzo. -Tikriausiai ji vis dar viena, nes Hikari, juk būtų bent pranešęs, kad grįžo..,-sukuždėjo pati sau ir dar kartą pabandė ištraukt riešus iš virvės gniaužtų. Bet rezultatas nulinis. Na, bent jau šįkart ji liko sveika, nesužalota. O ir merginą pavyko išgelbėti. Beliko tikėtis, kad bent į skambutį jos vyras atsakys, nes antraip išprotės nuo minčių, kad jos mažiukė namuose vis dar viena ir galbūt netgi velniškai išsigandusi.
Atgal į viršų Go down
avatar
Hikari Gabriel von Tulsse


•naudoju : Jared Padalecki
•parašiau : 5129
•myliu : Beatričė

RašytiTemos pavadinimas: Re: Laukimo salė   Pir. 25 06 2012, 3:01 pm

Tik peržengęs įėjimą ir pradėjęs lipti laiptais žemyn, Hikari prisiminė visus čia vykusius išgyvenimus. Vaizdiniai aiškiai kilo vienas po kito: kaip jis su Kei ieškojo Beatričės, kiek jiems teko pasikankinti kol rado ją ir kokie pasirinkimai po to laukė angelų.
Jis peršokdavo net kelis laiptelius iš karto, skubėdamas kuo greičiau pas savo meilę ir kaskarto su šuoliu širdis sustodavo, o pėdai pasiekus šaltą laiptelį ji pradėdavo daužytis taip, kad Hika manė tuoj nebegalės įkvėpti. O jei Beatričė sužalota? O jei vėl koks demonas pastos kelią ir negalės laiku jos išgelbėti?
Atsispyrė nuo paskutinio laipto ir jau nebesileido ant grindinio, o išskietė savo baltus sparnus ir kaip kulka nėrė metro tuneliu. Nejuto Beatričės skausmo, todėl buvo keblu ją rasti. Bet už tai nuojauta ir stiprūs jausmai vedė būtent ten kur reikia. Išvydęs surištą merginą, angelas kaip mat nulėkė prie jos. Pripuolęs iš pradžių suėmė juos skruostukus delnais ir karštai įsisiurbė į lūpas.
-Mažyle... mažyle... - kelis kartus pabučiavo ir tik tada atsitraukęs nutraukė jos raiščius bei žmoną pasiėmė ant rankų ir atsistojo. - Meile... - gniaužė kvapą ir neišėjo nei žodžio daugiau ištarti. Taip norėtų ją išbarti, kad veliasi į problemas, bet dabar tik laimingas žvelgė į rudas akutes ir džiūgavo, kad merginai nieko nenutiko.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Laukimo salė   Pir. 25 06 2012, 5:13 pm

Kai dingo ryšys su Hikariu mergina dar visaip bandė patikrinti, kas nutiko su jos tuo mobiliuoju, kad jis taip nei iš šio nei iš to paėmė ir išsijungė, kai netyčia šis nuslydo ant žemės ir išsitaškė į mažytes dalelytės ant šalto grindinio. -O to tik ir tetrūko,- sušnibždėjo pati sau sunkiai atsidusdama. Iš tų nervų dar kelis kartus pabandė išsilaisvint iš virvės, bet riešus taip maudė, kad tik šnipštas gavosi. Matyt, nuo šiol dar ir peilį reiks pradėt su savimi nešiotis. Kadangi angelės kojos nebuvo surištos tai Beatričė, bent jau be didelių pastangų, galėjo patogiau įsitaisyti ant žemės. Atsisėdusi prisitraukė kelius sau prie krūtinės ir atrėmusi į keliukus galvą užsimerkė, bandydama mintis nukreipti kita linkme, kad laikas taip smarkiai neprailgtų. Nors minutės vis vien, rodės, slinko tarsi valandos. Akimirkai gal net buvo užsnūdusi, nes krūptelėjo išgirdusi iš toli ataidint greitus žingsnius. Kažkodėl pilnai tikėjo, kad su jos tokia "didele" sėkme, ją aplankyti galėjo ir dar vienas "geradarys". Tačiau ausis pasiekęs pažįstamas balsas privertė greitomis pakelti akis į savo vyrą. Veide iškart atsirado šypsena, nors gal kiek ir blausoka. Ji jau čia tiek laiko skaičiavo ne tik minutes, bet ir valandas, kad prireikė šiek tiek laiko atsitokėt, kai jos rankutės vėl pajuto laisvę. Tačiau Hikario bučiniai įnešė šiek tiek gyvybės ir merginos akys atrodė net kiek žvalesnės. Bet visgi atsidūrusi ant Hikario rankų, angelė nenulaikė akių kontakto ir nuleidusi galvą tik atrėmė ją į vaikino krūtinę. Tiesą pasakius, Beatričei buvo gėda, kad Hikari vėl ją turėjo traukti iš bėdos. Nesvarbu, kad šįkart ji sveika. -Jau gali pykti ant manęs.. Nors manau, kad ir pyksti,-prisiminusi neatsakytą žinutę bei tai, kad paliko Arielę vieną, kaltai šyptelėjo, kai rudos akys vėl pasiekė vaikino veidą. -Visai netikusią žmoną išsirinkai,-beveik sukuždėjo su minimalia šypsena veide, kuri išreiškė labiau liūdesį nei džiaugsmą.
Atgal į viršų Go down
avatar
Hikari Gabriel von Tulsse


•naudoju : Jared Padalecki
•parašiau : 5129
•myliu : Beatričė

RašytiTemos pavadinimas: Re: Laukimo salė   Pir. 25 06 2012, 6:08 pm

Hikari stipriau suspaudė Beatričę savo glėbyje. Labiau prispaudė sau prie krūtinės. Tegul žino kaip stipriai dėl jos pergyvena, kad širdis net turėtų jaustis kaip daužosi. Jei prieš tai ir pyko, kad veliasi žmona į kovas, bet dabar tik laimingas laikė ją ant rankų. Nubučiuotų visą kūną, jei tai padėtų jai nusikratyti visų išgyvenimų, nors šį kartą jie daug menkesni. -Aha, tikrai netikusią. Nesėdi namie su vaiku, o iš karto lekia į darbą. - šyptelėjo pajuokavęs, nors ir nevieta ir ne laikas tokiems jo juokams, bet iš jaudulio tikrai nesuvokė ką šneka. Mažiausiai dabar norėjo prisidėti prie jos nuotaikos ir savo netikusiais juokais.
-Atsiprašau, kad taip vėlai atėjau tavęs... - ir jis tyliai sumurmėjo. Nesiteisino, kad nerado kam palikti dukrytės. Mažai jis draugų turi, kurie užstotų jo nugarą. Va dabar ir pačiam dygliukas per kūną perėjo. Visada norėjo būti vienas, o čia dabar apie draugų skaičių pagalvojo. Tuo labiau ir pats kaltas, kad prie savo žmogaus ceckinosi. Būtų greičiau susisukęs, būtų perėmęs Beatričės darbą ir viskas būtų nuostabu.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Laukimo salė   Pir. 25 06 2012, 7:32 pm

-Na, nepyk. Tiesiog, kuris laikas visiškai nieko nejaučiu, kas liečia žmonių pasaulį. Ir mane tai be galo baugina. Apie tai, kad esu angelė primena tik balti sparnai ir daugiau nieko..,-garsiai išsakė tai, kas Beatričei jau seniai nedavė ramybės, tik nesinorėjo Hikariui galvos kvaršinti savo visom abejonėm ir kitais ne itin maloniais dalykais. Mergina savaime drąsiau nusišypsojo labiau priglausta prie vyro krūtinės. Jai visados patiko tas saugumo jausmas, kurį angelei suteikdavo tik Hikario glėbys. Net iš giliai atsiduso su palengvėjimu. Kai Beatričės riešai kiek atitirpo, ji permetė vieną rankutę per vaikino pečius ir įsitaisė jam ant rankų taip, kad būtų arčiau savo vyro lūpų. -Nešnekėk nesąmonių. Galėjai mane čia dar palaikyt kokią dieną ar dvi.., nes tikrai nusipelniau,-irgi tylut tylutėliai atsakė kaktą priklausdama prie Hikario peties. -Jau laukiu tos dienos, kai būsiu paprašyta kelt koją iš angelų tarpo..,išvis, jei ne tu tai jau seniai manęs čia nebebūtų,-paskubom užbaigė sakinį šokoladinėm akim tyrinėdama savo vyro veido bruožus. Pabandžius įsivaizduoti, kas būtų, jeigu jai lieptų pasitraukti tai net nemalonus šiurpas perbėgo merginos nugara. Juk netekų to, dėl ko apskritai gyvena. -O Arielė kur? Palikai namuose? Spėju dar ir dukrą sugebėjau išgąsdinti, tiesa?,-net kvėpavimą trumpam sulaikė laukdama atsakymo.
Atgal į viršų Go down
avatar
Hikari Gabriel von Tulsse


•naudoju : Jared Padalecki
•parašiau : 5129
•myliu : Beatričė

RašytiTemos pavadinimas: Re: Laukimo salė   Antr. 26 06 2012, 7:25 am

-Džiaugsme, baik taip šnekėti, - krestelėjo merginą ant savo rankų, kad bent taip iškratytų iš jos negatyvines mintis. - Pati nuostabiausia angelė esi ir visi žino, kad visada padedi. Gal ir nestipriausias sutvėrimas tu, bet to ir nereikia. Svarbu kas širdutėje ir kokie norai. Angelo pareiga padėti žmonėms ir tu tai puikiai atlieki. Tad baik save graužti... nes supyksiu ir sukandžiosiu... o o o po to turėsim dar vieną vaikiuką ir sėdėsi išvis namie. Ot!
Suraukė kaktą nors veide švietė plati, dantyta šypsena. Jis priglaudė lūpas žmonai prie skruosto.
-Sayuri palikau su Viktorija.. ir Kei. Pasipraktikuos prieš savo turėdami - sukrizeno. -O kaip tu jautiesi? Gal mums geriau dabar kurį laiką nesirodyti pas mažylę? Ar skauda ką? - susirūpino ir to paviršutinio linksmumo kaip nebūta.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Laukimo salė   Antr. 26 06 2012, 9:02 am

-Tai va tame ir esmė, kad slabakė aš kažkokia, o tų visų padarų vien gerais norais ir širdute gi nenugalėsi,meile,-nors Beatričė dar bandė Hikariui prieštarauti, tačiau veiduke kaskart pasirodydavo vis nuoširdesnė šypsena, kuri jau nebeatsidavė tokia liūdna nuotaika kaip prieš tai. -Pasakyk, ką man daryt? Raumenų kalną užsiaugint ar kaip?,-jau net nusijuokė, pagalvojus kaip visa tai absurdiškai skamba, bet mergina iš tiesų nežinojo ko jai griebtis, kad kas kart netaptų tų pabaisų tik smagiu žaisliuku. -Pala.., o tu moki kandžiotis?,-abiem rankutėm apsivijusi savo vyro kaklą paklausė nutaisiusi patį rimčiausią veiduką, kokį tik apskritai moka. -O pasirodo aš tavęs dar gerai nepažįstu.. ką?,-priglaudus lūpas prie Hikario ausytės sušnibždėjo ir atsitraukusi nusišypsojo dabar jau žvelgdama jam tiesiai į akis. -Tai va, kur šuo pakastas. Su dar vienu kleckiuku nori mane pririšti prie namų, m? Ar iš tiesų taip nori berniuko?,-susidomėjusi bandė ką nors išskaityti iš mylimo vyro akių, kol nesusilaikiusi trumpai pabučiavo vaikiną. -O vadinas gerose rankose,-su palengvėjimu atsiduso išgirdusi apie dukrytės buvimo vietą ir akimirkai vėl pasijuto bloga mama prisiminusi kaip neseniai pati paliko ją vieną. -Nee, skaudėti tai nieko neskauda,-papurtė galvytę. -Bet reik dar minutėlės atsipeikėti. Gali nuleisti mane ant žemės, nes įsivaizduoju, kad visai nepūkinė aš,-nusišypsojo nosiuką įrėmusi Hikariui į skruostą.
Atgal į viršų Go down
avatar
Hikari Gabriel von Tulsse


•naudoju : Jared Padalecki
•parašiau : 5129
•myliu : Beatričė

RašytiTemos pavadinimas: Re: Laukimo salė   Antr. 26 06 2012, 9:31 am

Hikari pradėjo juoktis vien pabandęs įsivaizduoti Beatričę su vyriškais raumenimis. - Zuika, raumenų kalnas nieko neduoda. Tokia trapi būtybė kaip tu tik sunkiau judėtų ir viskas. -Pabučiavo savo meilę ir kiek atlaisvino glėbį, kad angelė žemiau nusileistų ir nepasiektų jo ausies. - Aš tikrai moku kandžiotis. Ypač kai kasnors mane erzina. Raaawr - švelniai krimstelėjo į žmonos kakliuką. Nėra čia jai ko lysti prie vyro jautrios vietos. - Negalima liesti ausies. Kiek kartų tau tai turiu kartoti? A?
Nutilo Hikari, nes net pats gerai nežinojo ar tikrai nori antro vaiko. Aišku su Beatriče galėtų turėti nors ir visą jų milijoną, kad kiekviename žingsnyje matytų savo žmonos nuostabią kopiją. Tą žavią šypseną ir nepakartojamas, jausmingas rudas akis.
-Na jau ne. Nepaleisiu aš tavęs taip paprastai. Plunksnelė tu. Va jei užsiaugintum raumenis, gal tada ir nebenešiočiau ant rankų - mirktelėjo ir įtraukė kaklą.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Laukimo salė   Antr. 26 06 2012, 9:52 am

Beatričę irgi juokutis suėmė, kai įsivaizdavo save kaip didžiausią raumenų kalną. Net pasipurtė, nes vaizdas tai tikrai ne iš patraukliųjų. Tai tą pačią akimirką nusprendė atsisakyt šios idėjos. -Gerai, gal ir ne itin tikus mintis,-atsiduso užversdama šokoladines akutes į lubas, lyg ten rastų parašytą šios problemos sprendimą. -Tada belieka prašyt tavo pamokų. Gal, jei bent kiek apsiginti mokėsiu tai jausiuos tvirčiau ir nesikabinės prie manęs, kam tik į galvą šauna,-garsiai svarstydama bėgiojo akimis po nemalonią, šalčiu atsiduodančią patalpą. -Eeei...,-pasigirdo skambus merginos juokas, kai Hikari pabandė pasikandžioti. -Čia taip meilę išreiški, a?,-mergina pradėjo spurdėti angelo glėbyje, kad tik išvengtų Hikario dantukų. -O va čia neuždrausi. Gal man labai patinka erzintis,-būtų dar kartą prisilietus prie angelo ausytės, bet kadangi jis taip stengėsi nebesudaryti tam sąlygų atsitraukdamas, tai Beatričė nebesivargino. -Nee.. pasilikim ties plunksnele. Labai jau nemoteriškai skamba tas raumenų kalnas, ane?,-atitraukė nosiuką pajutusi kaip Hikari įtraukia kaklą. -O prie tavęs prisiliest jau nebegalima, ką?,-pareiškė ale piktučiu tonu, nors rudos akys buvo visai linksmos.
Atgal į viršų Go down
avatar
Hikari Gabriel von Tulsse


•naudoju : Jared Padalecki
•parašiau : 5129
•myliu : Beatričė

RašytiTemos pavadinimas: Re: Laukimo salė   Antr. 26 06 2012, 10:01 am

-Jau nuo rytojaus tada pradėsim treniruotis, - sukrizeno, nors iš tiesų giliai viduje save kaltino dėl to. Juk jau kada seniai Beatričė jo to prašė, bet vis atideliodavo ir atideliodavo. O ir pačiam pramankštinti senus kaulus būtų neprošalį. Pats gi gauna gerai į kuprą nuo blogiukų. Apkelmėjo kaip niekad. Tėvas su sensėjumi išvanotų kailį už tai, kad negalėtų lengvai pajudėti kelias savaites be skausmo.
-Nu kaip kūdikis! Nespurdėk šitaip, nes išmesiu - krestelėjo žmoną ant rankų ir smagiai juokdamasis apsisuko su ja aplink savo ašį. - Kol princesė mano glėbio nelaisvėje, jai negalima liestis prie... -nutilo susimąstęs koks turėtų būti žodis. -... grotų? che che che.. bet už tai tam įkalintojui galima daryti viską. Nė? - krimstelėjo į krūtį.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Laukimo salė   Antr. 26 06 2012, 12:22 pm

-Nuo rytojaus?,-Beatričės akutės akimirkai išsiplėtė pagalvojus, kad kankinimo procesas prasidės taip greit. Bet, žinoma, tempt jau nebebuvo kur. Privalo gi išmokt apsigint pati. Visąlaik nesėdės pasislėpus už Hikario nugaros. -Tik pradžiai žinai, ką nors lengvesnio. Smūgis iš kairės iš dešinės, niuksas pilvan..,-kaip tikra žinovė pradėjo vardyti, nors pati tai sunkiai save įsivaizdavo atliekant kažką panašaus. Tikra mistika, pabandžius suvokt kaip ji išvis atsirado angelų gretose. O Beatričė dar truputį pasispardė, bet kai Hikari pradėjo suktis ratuku aprimo stebėdama plačią vaikino šypseną. Nori nenori, bet tenka pripažint, kad tai geriausias vaistas nuo visko. -Ir kas čia visiems yra? Tu gal irgi mane suriši, ką? Lyg daiktas koks,-trumpam suraukė nosytę, bet po to staigiai užvertė galvą į lubas besijuokdama, net krūptelėjo biškutį. -Gerai gerai. Gi tikiu, kad gali suvalgyti,-besikvatodama vėl pradėjo muistytis. -Ir visai neteisinga, nes negaliu pasipriešint tokioj padėtį,-stipriau rankutėm įsikabinus į vaikino kaklą pabandė pabučiuot.
Atgal į viršų Go down
avatar
Hikari Gabriel von Tulsse


•naudoju : Jared Padalecki
•parašiau : 5129
•myliu : Beatričė

RašytiTemos pavadinimas: Re: Laukimo salė   Antr. 26 06 2012, 12:52 pm

-Nežinau kas čia visiems yra. Po teisybei, tai visiems išmalčiau snukučius. Tik aš turiu teisę tave laikyti savo belaisve, - nesiliovė šypsotis. Tikrai Beatričė turi sugebėjimų išvesti vyrus iš proto ir priversti juos užsinorėti, kad ši angelė būtų tik jų nuosavybė ir visam gyvenimui. -O tu man galėtum ir nesipriešinti, zuika.. -suniurnėjo, nutaisydamas liūdną veiduką.
Teko tvirčiau merginą prispausti prie krūtinės, nes sunku nulaikyti tokį spurdantį gyvį. Palenkė galvą, kad jų lūpos susitiktų ir kurį laiką bučiavo savo žmoną, kol galiausiai susivokęs, pradėjo lėtai eiti išėjimo link.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Laukimo salė   Antr. 26 06 2012, 7:11 pm

-Tai gal per mažai savo žmoną myli, kad taip kiti taikos į tavo gretas, m?,-juokais mestelėjo tokiu būdu siekdama tik paerzinti vaikiną, bet ne daugiau. Hikari jai buvo vienintelis ir net minties niekad nekildavo apie ką nors kitą. Net ir labai labai susipykus, kai ambicijos ir visi principai imdavo viršų. O su sekančiais Hikario žodžiais, lyg kas išjungė Beatričės gyvybingumą ir tuo pačiu švelnų nepaklusnumą. -Nu ką tu čia.. Tu nežinai kaip tavęs pasiilgau. Vienu metu čia tupėdama išvis svarsčiau kuo čia visas spektaklis pasibaigs.. ir ko labiausiai norėjau tai tave pamatyt. Nors principai ir neleido tiesiogiai tavęs prašyt, kad ateitum.., nes ir taip iš visur mane trauki, beto jaučiau, kad pyksti.. Bet giliai širdutėj tikėjausi, kad visgi pasirodysi,-dėstė lėtai mintis su meilia šypsena veiduke, kol angelę pagaliau užčiaupė bučinys. Suėmusi stipriau delniukais savo vyro skruostus bučiavo jį vis aistringiau. Neatsitrauk net, kai jiedu pamažu pradėjo judėti link išėjimo. Juk sakė, kad pasiilgo. Labai.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Laukimo salė   Kv. 26 07 2012, 9:12 pm

Domas izenge i seniai jau pazistama metro stoti. Ant vieno peties - maisas su kraujo maiseliais suneliui,ant kito - katik sudorotas merginos kunas. Ot velniai traukia moteris vaikscioti tokiose vietose....Vampyras numete nebegyva kuna ant zemes ir pasidejo salia savo branguji maisa. Truputeli pailsins kojas,kurios sukore nesvietiskai daug.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Laukimo salė   Kv. 26 07 2012, 9:26 pm

Keliavo lėtai pro vietą, kurioje visada rasdavo, ką nors įdomaus, o jei dar rimčiau ir be ironijos - ką nors, kam reikėdavo pagalbos, nes ši vieta labai jau demonų ir vampyrų tarpe mėgstama buvo.
Jau iš tolo pajuto čia esant kažkokią antgamtinę būtybę, tad nusprendusi, kad žmogiškai pavaikščios vėliau parke, teleportavosi tiesiai į laukimo salę.
Vaizdas, kurį ji pamatė tikrai nebuvo pats geriausias, tad prisimerkė ir kelias akimirkas mėėgino atsiminti ar vampas jai matytas, ar tai pirmas ,,malonus'' jų susitikimas. Deja, širdis labiau linko ties antruoju variantu.
-Ir kraujo maišelių nepakanka savo poreikiams patenkinti?,-klausimas nuskambėjo visiškai ramiai ir atsainiai. Vieną akimirką netgi galėjai pagalvoti, kad Monika ne angelų padermės.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Laukimo salė   Kv. 26 07 2012, 9:33 pm

-M? - Dominykas letai atsisuko. Pamates nematyta butybe,issisiepe. Nuo Monikos patalpoje is karto pasidare sviesiau ir pati ji tiesiog spindejo. Vadinasi gerosios puses atstove. O ar Angele ar Deive - vampyras nebuvo toks igudes,kad atskirtu sitas dvi rases. O ir nesidomejo ju skirtumais,nors reiketu.
-Na matai,kraujo maiseliai yra kraujo banke tai arba as nuzudau kokia vietoje vista,arba netiesiogiai nuzudau kelis vaikus,kuriems is tiesu reikia donoro kraujo...-ramiai sau ispyskines ijunge durniu. Domas ne nezvilgtelejo i maisa sau prie koju. Zinojo,kad ko ko,o kraujo nei Angelai,nei Dievai uzuosti negali. Ar bent jau taip gerai kaip vampyrai. Tad nusprende ne neissiduoti,kad nepermatomam maise is tiesu guli tuntas kraujo maiseliu. Juk nesuteiks merginai progos pasijausti teisiai.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Laukimo salė   Kv. 26 07 2012, 9:43 pm

-Mhm.,-numykė kiek piktokai ir žengė žingsnį artyn. Atrodė gal ir smulkutė, bet susitvarkyti su visais mokėjo, kai reikalas spausdavo. Nužiūrėjo vampyrą nuo galvos iki kojųl, mintyse konstatuodama sau faktą, kad daug gražių tamsiosios pusės atstovų šitam pasauly vaikšto, bet tuojau pat nupurtė visas tokias mintis prisimindama savo pašaukimą.
-Ooo, nužudai kelis vaikus.,-pavartė akeles.-Nuo kelių kraujo maišelių dar nė vienas vaikas nenumirė.
Monika bent jau kol kas nemąstė patikrinti maišo, nes jei būtų taip pasielgusi, tikriausiai bent trumpam pritrenktų vampyrą prie sienos ir grąžintų maišelius į teisėtą jų buvimo vietą.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Laukimo salė   Kv. 26 07 2012, 9:50 pm

-Zinau,zinau,as nepadoriai seksualus,-atsiduso apgailestaudamas,nors is tiesu tai pasiepe Monika. Juk jos idemus zvilgsnis neliko nepastebetas! Vampyras perzenge savo turta ir taip pat atsidure arciau Monikos.
-Brangute,jei pazinotum vampyrus geriau...zinotum,kad mums keliu maiseliu niekada nepakaks,-vaikino akys suzybejo,o sypsena,atrodo,pasidare dar baltesne. Na na,tegu mergina tik pabando priliesti maisa. Is karto liks be plastakos.
-Jau gal baigeme? Va,mergina nebegyva,palydekime jos siela tylos minute ir skirstomes,-truktelejes peciais dar karta zvilgtelejo i lavona.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Laukimo salė   Kv. 26 07 2012, 9:56 pm

-O, priedo dar ir egoistas. Paglostei savo ego?,-kilstelėjo antakį ekspresyviai permesdama savo šviesius savo plaukus. Viską Monika galėjo pakęsti, bet pagyrūnai tikrai labai erzindavo, o dauguma vampyrų būtent tokiais ir dėjosi esą.
Išklausiusi vaikino dar kartą nuleido akis į negyvą merginą, kuri atrodė tokia daili ir miela, jog Moni vos neišspaudė ašaros, o tada jos akys užkliuvo už maišo.
-Ar tu pats man ką tik leidai suprasti, kad tas maišas yra pilnas donorų kraujo?,-ginčą Moni tikrai mėgins laimėti taikiomis replikomis.
Atgal į viršų Go down

Sponsored content



RašytiTemos pavadinimas: Re: Laukimo salė   

Atgal į viršų Go down
 

Laukimo salė

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 56Pereiti prie : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6  Next

 Similar topics

-
» LAUKIMO SALĖ:
» UNIVERSITETO SALĖS

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
 :: Swan's-