It cannot be seen, cannot be felt, Cannot be heard, cannot be smelt, It lies behind stars and under hills, And empty holes it fills, It comes first and follows after, Ends life, kills laughter
 
rodiklisrodiklis  Narių sąrašasNarių sąrašas  RegistruotisRegistruotis  PrisijungtiPrisijungti  

Share | 
 

 Miškas

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
Pereiti prie : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6
AutoriusPranešimas
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Kv. 20 09 2012, 2:54 pm

Dyia sėdėdama ant skardžio, rankas pasidėjus po šlaunimis, žvelgė į naktinio miesto panoramą. Kiek susiaurino akis gailėdamasi, kad su savimi nepasiėmė foto aparato. Būtų tiek gražių nuotraukų padariusi, o be to, fotografija visada padėjo jai nusiraminti ir tam tikra prasme išsilieti. Juk Dyia dabar to ir reikėjo - išsilieti, o tada susirikiuoti savo mintis į vietas. Mergina negirdėjo jokių pašalinių garsų, todėl vos tik jam priėjus arčiau mergina krūptelėjo ir pakilo nuo žemės. Nežymiai krūptelėjus pasuko galvą į šoną, kad matytų, kas čia toks, su ja kalbasi. Ir tas balsas buvo toks...saldus ir raminantis. - Na nuo čia kelias iš ties tolimas. Miesto centra pasieksite tik šiuo kelių. - ranka parodė į takelį apie kuri šnekėjo. Tarus šyptelėjo ir nužiūrėjo vaikiną nuo pat galvos iki kojų. Su nepažįstamais visada elgėsi kiek įžūliai. Tuo labiau, kai dabar ir taip vos vos tramdė savo nervus. - Nemanau, kad sugebėsite pasiklyst, eikite tiesiai ir pasieksite mesto centrą - vyptelėjo pajuokaudama, bet akių nuo jo nenutraukė. Dyia gi negalėjo atmesti galimybės, kad vis tik jis koks nors tai prievartautojas. Nuo tokios minties merginai kiek pašiurpo oda ir ji susimąstė ar geriau pasitraukti nuo krašto, ar toliau sėdėti ir ignoruoti nepažįstamąjį netoli savęs.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Kv. 20 09 2012, 3:02 pm

- Na žinokite mano kordinacijos pojūčiai yra tikrai prasti, o štai ir po sumąstymo pasivaikščioti gryname ore turiu klausti dailios nepažįstamosios, kaip nusigauti iki miesto, tad apibendrinant tik norėčiau paprašyti jūsų, betn kelis žingsnelius palydėti. - Vis dar maloniai it iš kokios reklamos šnekėjo demonas. Balsas skambėjo užburiančiai ir tikrai įtikinamai, juolab kad visa tai ką jis pasakė buvo absoliutus melas, nes nors ir išmestumėte jį į kokią saharos atokią vietelę, jis lengvai rastu kaip iš ten dingti. - Ir atsiprašau kad esu toks nemandagus, aš Damianas Devi. - Linktelėjo prisistatydamas juk ir taip aišku, kad prievartautojas nesakys savo vardo, kad po to jį lengvai sugautų policija, aišku gal jis ir galėjo meluoti, bet tam nėra prasmės, nes žino jog greitu metu pasirodys kokia išgama pasivadinusi angelu ar dievu. - Tikrai neturiu piktų kėslų, nes puikiai suprantu, kaip keistai turėčiau atrodyti pristatęs prie jūsų ir prašydamas palydos. - Toliau saldžiai čiulbėjo merginai. Nors ir po gerumo kauke slėpėsi tikras šetonas, jam tai nesutrugdė gražiai ir saldžiai meluoti Dijai Refurin apie kuria tikriausiai jau spėjo susižinoti viską įlindęs į jos galvą.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Kv. 20 09 2012, 3:23 pm

Dyia tik linktelėjo pritardama jo žodžiams. Išties, miškas buvo ta vieta, kuri nepaisant tykančių pavojų visada padėdavo nusiraminti. Nors nuo tokio gryno oro kartais ir įsiskaudėdavo galvą, bet ji ir pati sugebėtu pasiklysti jei bent kiek nusuktų nuo pagrindinio takelio. Tad tokiam maloniam prašymui nesugebėjo atsispirti. Nors šeštasis pojūtis liepė nešti kudašių. - Na gerai ir man vertėtu šiek tiek pasivaikščioti tad sutinku jus palydėti, - tarus šyptelėjo. Mąsliu žvilgsniu žvelgė į nepažįstamąjį su šalta veido išraiška ir primerkė akis, aiškiai susidomėjus jo žodžių tiesa. Jis atrodė tikrai gerai, galėjo būti bet kas. - Malonu, aš Dyia Refurinn, - linktelėjo ir nežymiai papurtė galvą.
Dyia kiek įsitempė, kai jis buvo taip arti jos, prie skardžio visai šalia. Aiškiai nežinojo jo ketinimų, todėl buvo be proto atsargi. Akimirką ir pati Dyia sulaikė kvėpavimą žvelgdama į, rodos, nekvėpuojantį ir sustingusį žmogų, apšviestą mėnulio ir pernelyg baltą, - Neturėčiau stebėtis, jeigu bandytum pulti, vadinasi, - vyptelėjus linktelėjo ir nežymiai papurtė galvą. Dyia ir jos liežuvis, su dar geresniais komentarais. Bet iš jo irgi nebuvo galima spręsti ar ji kažką nutuokia apie mistines būtybes. - Tiesą sakant tu teisus, - šyptelėjus kiek suraukė kaktą, - bet toks jau tas gyvenimas. Ištisa puzlė, - šyptelėjus pratarė ir atsiduso nubraukdama nuo veido užkritusią, netvarkinga sruogą.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Kv. 20 09 2012, 5:07 pm

Damianas stebėjo merginą ir kiekvieną jos judesį ar krustelėjimą, dažnai jis atidžiai stebėdavo savo būsimas aukas, įvertina jų galimybes bei apsvarsto, kaip galėtų su jomis pasielgti. Šiuo atvėju Damian'o galvoje sukosi vis pikantiškesnės ir dar žiauresnės mintys. Dabar jis net gi buvo dekingas Maya'i kad šioji įsikišo ir neleido pasisotinti Matt'u, nes kitaip jis nebūtų aptikęs šio skanaus kasnelio Dijos. Jau ilgą laiką jis negėrė žmogaus kraujo, gal praėjo net keli mėnesiai nuo paskutinio pasisotinimo, aišku kitą demoną tai būtų vare iš proto link mirties, bet kuo senesnis demonas, tuo mažiau kraujo reikia, tad Damianas gali džiaugtis savo nemenku amžiumi. Jau baigė kurti savo planą ką nuveiks su šia mergina, svarstė ir apie išprievartavima, juk tikrai daili, bet... Bet jis per daug niekino žmonių rasę tadtik laukia gražus žaidimas.
- Tai gi... Kūriuo sakėte keliuku reikia eiti? - Prabilo pasisukęs link priešingai nei takelio būvimo vietos pusę, na tarkime neva jis net nenumano kaip nusigauti į miestą, o tai jį tiesiog juokino, bet pro labai rūpestingo, gero, nuoširdaus, nekalti "žmogaus" miną tai neprasiskverbė. Demonas tiesiog nekantravo, kada galės sotintis šios jaunos merginos krauju, kada pagaliau vėl pajus plūstančią galią į jo venas. Dėja dabar pasielgė neapdairiai ir neapgalvotai. Jis buvo nusiėmęs akinius nuo saules, o visi kas pamato Damiana ištroškusį kraujo, pasidaro baisu nuo akių. Kodėl? Atsakymas visiškai paprastas. Jos supanašėja į vilko ar kito žveries akis, tobulas dangaus žydrumas pasidaro bauginantis ir viliojantis. Supratęs, kad mergina galėjo tai pastebėti, nenustoja vaidinti ir tiesiog maloniai šypsosi laukdamas jos atsakymo, na jei gražuolė sugalvos jau dabar bėgti... Damianas ar vienu ar kitu atvėju greičiau pasisotins.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Kv. 20 09 2012, 6:30 pm

Dyiai pasidarė kiek ramiau, kai jis pasakė, kad neturi kokių piktų kėslų ir dabar jai negrėsė pavojus būti nustumtai ar nuspirtai nuo skardžio krašto, kad ir kaip kvailai tai skambėtų. Ji buvo tokia naivi. Brido visai šalia vilko neužuodžiantis ėriukas švelnia vilna. Nuo pečių iškart dingo įtampa ir ji tikrai pasijautė geriau, ignoruodama tai, kad drabužiai tikrai netiko pasivaikščiojimui mišku. O ypač smailūs aukštakulniai. Tačiau kadangi buvo oras geras, liko nebloga priežastis pasilikti miške ir pasidžiaugti gamta, kaip džiaugiasi vaikas motinos draugija. Merginai nė į galvą negalėjo ateiti, kad šis galėtų būti alkstantis vilkas - vampyras.
-Į kitą susę. - parodė į visai priešingą pusę nei stovėjo vaikinas ir žingsnis po žingsnio patraukė į priekį tikėdamasi, kad vaikinas seks įkandin. Tačiau ją staptelti privertė jo žvilgsnis. Atsisukusi įdėmiai pažvelgė į Damiano akis, bet antra karta jau nebematė to keisto, verenčio žvilgsnio. Mergina pateisino tai, kaip bloga apšvietimą ir traukė tolyn. - Tu vietinis? - susidomėjusi paklausė. Juk kaip nors reikėjo pratęsti pokalbį.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Kv. 20 09 2012, 7:11 pm

Kai jų akys sustiko, jo veide išliko ta pati šypsena ir šilta vadinamoji aura. Damianas tik ir kūrė planus ką su žmonėmis gero nuveikti, mat pats be galo mėgo iš pradžių pažaisti su maistu, o po to jau pasisotinti o liekanas palikti dievams, kad viską sutvarkytų, o vėliau jis ir vėl tai galėtų pakartoti. Jam nors ir per kelias minutes jau spėjo pabosti gražus bendravimas, tai jį vertė apsimetinėti kuo jis nesą, o to jis niekados nepripažino, ir naudojo tik blogiems, bei žiauriems tikslams. Po kelių akimirkų jis jau ėjo paskui Diją ir žvelgė tiesiai prieš save. Iš veido dingo draugiškumas, šypsenos lyg nebūta, visa šiluma dingo it dūmas.
- Ne, dėja tik atvažiavau čia paviešėti. - Nors ir veide nebuvo jokių emocijų ir tik akys atrodė žvėriškos, jis vis dar išliko nustatęs tą apsimestinį draugišką balsą. Kai pagaliau jie atsirado kiek toleliau nuo skardžio tarp daugybės medžių, bei krūmų apsuptyje jis lyg prikaltas tiesiog sustojo viduryje kelio. Troškulys ėmė pirmą vietą ir iki gyvo kaulo jam pabodo gražiai elgtis su menkysta. - Jau nežinau kelintą kartą sakau jums žmonėms. Neikit į mišką. - Dabar balsas nuskambėjo šaltai ir bejausmis veidas nieko neišdavė. Jis tik vos pakreipė galvą į šoną ir įsistebėjo į Diją. Bandė nuspėti ką šioji dabar darys, na bet tai tik viena iš žaidimo dalių.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Kv. 20 09 2012, 8:05 pm

Naktinis vėjas kiek aršiai žnaibė odą vėsiais prisilietimais ir net Dyia tai pajuto kiek perbraukė per rankas, kad jos pajaustų kažką panašaus į šilumą. Ji kiek labiau įsisupo į savo džinsinį švarkelį ir toliau žingsniavo sparčiu žingsniu. Vakaras iš ties buvo įspudingas:netoliese ežere ryškiai švietė jachtos žyburiai, iš jos sklindanti tyli muzika ir retkarčiais tarp medžių nuaidantis merginos balsas, susimaišes su sodriu vyro tembru. Kažkur tolumoje buvo girdėti vis dar guvus gatvių eismas ir miesto šurmulys, kai jaunuoliai išeina į gatves, ieškodami pramogų. Kaip ir Damianui Dyia buvo viena iš pramogų. Išties mergina buvo pasiilgusi tokių akimirkų. Pastaruosius du metus, ji buvo rodėsi, užsiėmė griežtu darbu, mokslais arba tėvų žudiko paieškomis. Prarado tiek nuostabių akimirkų su draugais, kad dabar viduje jautė kaltės jausmą, kuris it sėlinantis liūtas perbėgo per visą Dyios kūną. Visa tai buvo kažkiek ir monotoniška, bet kažkiek ir atgamtiška, nes pirmą kartą mergina jautėsi kažko dar neatradusi per visą savo trumpa egzistencija. Jie ėjo vis gilyn į tankmę ir mergina jau buvo pradėjusi dvėjoti ar viz dėl to jie teisinga kryptim eina. Išgirdus atsakymą, kad jis čia tik atostogauja, jau norėjo klausti iš kur jis, bet prikando liežuvį ir sustojo pakirsta baimės. Apsisukus nedrasiai pažvelgė į Damianą. - Ką? Ar aš ką nor ne taip supratau? - kiek sutrikus žvelgė į jį. Jau papuolė į spastus ir vargu ar sugebės pasprukti. Dyia vis dar vylėsi, kad tai pokštas ir jis juokauja.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Kv. 20 09 2012, 8:20 pm

- Ne Dija, tu viską pasakei gerai, tu viską padarei gerai. - Dabar svaiginančiu balsu prabilo. Lyg serena iš jūros jis užliuliuos savo auką, kad ši patausotu savo verksmus, laikui kai jis kankins ją. Jis žiūrėjo į merginos dabar jau sumišusį veidą ir bandė nuspėti ką ji galvoja, bet per ilgiausiai negalvojo. Nors dažnai kai jis žaisdavo su žmonėmis, viršų imdavo Damianas, šį kartą tikriausiai po ilgos pertraukos, karaliaus demoniški instinktai. Gal nesivaldys, o gal kaip tik, tik išgers jos kraują ir dings iš čia. Dabar niekas negalėjo nuspėti. Pro medžių šakas besiskverbianti menulio šviesa, apšvietė demono veidą. Dabar jo oda atrodė it popieriaus lapas, akys apsiniaukusios, bet vis vien išlikęs tas dangaus mėlis. Jis atrodė lyg tobula statula, nejudanti ir nekvepuojanti, tik kaip visados jis turėjo tą lėta pulsą, bet dabar jo jam pačiam nebūtų įmanoma išgirsti, jis girdėjo tik merginos plakančią širdį. Visi pašaliniai reiškiniai išnyko, net regis vėjas nurimo išsigandęs Damiano rūstumo. Tik tyla supa juos. Pagaliau po ilgos tylos jis kiek palenkęs galvą į priekį, bet vis dar žiūrėdamas į merginos akis, jis lėtu žingsniu priėjo prie Dijos. Rūstus žvilgsnis nulydėjo jos veidą. Demonas suėmęs delnu už jos žandikaulio, veidą pasuko taip, kaip jam geriau, taip kad matytų kiekvieną bruoža kūrį apšviečia menulis. Vėliau akys nuslydo skruostais, žemyn link kaklo. Matė kaip pulsuoja kraujas, kaip jį varinėja širdis, ir burnoje regis kažkas įžiebė ugnį.
- Sakyk, ko gi pageidautum mieloji? - Dusliu balsu ištarė žodžius. Jei jis būtų stovėjęs bent kelis centimetrus toliau nuo jos, mergina nebūtų išgirdusi jo, bet dabar aksominis balsas palietė jos ausį. Jis juto net jos alsavimą, visai šalia, kuris tik kurstė ugnį viduje.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Pen. 21 09 2012, 11:52 am

- Tau viskas... - mergina beklausdama pamatė šaltą jo žvilgsnį - gerai? - tyliai išlemeno paskutinį žodį, mat žinojo ką visa tai reiškia. Demonai.. Šie padarai jai beproto priminė praeitį, laboratoriją, kai šie idiotai prirėmę merginą ne vien tik nusiurbdavo nemažą kiekį jos kraujo, bet ir seksualiai išnaudodavo. Ir toks išlikęs šių pabaisų vaizdinys niekaip nepakito. Kad ir kiek kartų būdavo trinama atmintis, prisiartinus vampyrui ar demonui ji lyg iš naujo patirdavo tą patį. Dyia atatupsta pradėjo nuo vaikino trauktis atgal, nors suvokė, kad dabar nebepabėgs. Jei jis iš tikro toks alkanas, tai mergina vargu ar gyva išeis iš šio miško.
- Verčiau palik mane ramybėje ir dink savais reikalais, - gan piktokai išrėžė. Įrėmusi delnus į jo krūtinę pastūmė jį nuo savęs ir apsisukus puolė bėgti. Bėgo ilgai nesistengdama atsigręžti atgal, nes pilnai buvo įsitikinus, kad jis vysis. Kiek paspartinusi bėgimą Dyia sustojo tik tada kai jau buvo giliai miške. Atsišliejusi nugara į medį šyptelėjo ir trumpam užmerkė akis. Tokie iš pažiūros vaikiški žaidimai merginai nebuvo būdingi, bet visada yra pirmas kartas. Pirštais persibraukusi per tamsius, banguotus plaukus ištraukė nedidelę šakelę ir pavarčiusi akis numetė ją ant žemės. Miškas Dyiai niekada nepatiko. Ją žavėjo erdvės, mėgo žvelgt į horizontą, bet dairydamasi čia matė tik medžius. Mergina akimirką pasijautė tokia atitrūkusi nuo visko, tarsi buvimas miške ją tikrai taip stipriai veiktų. Įdėmus rudų akių žvilgsnis tyrinėjo kiekvieną Dyiai matomą miško plotą. Atsitraukusi nuo medžio užšoko ant šakos ir ant jos patogiai įsitaisė. Viską stebėjo iš viršaus, stengėsi net ne kvėpuotį, bet tikriausiai visos jos pastangas buvo bergždios.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Pen. 21 09 2012, 12:00 pm

- Kam bėgi? Vis vien laukia tas pats galas. - Jei tolstant nuo jo ištarė žodžius. Stebėjo kur ji bėga, geros regos pagalba jis galėjo mažų mažiausiai žinoti kuria kryptimi jos ieškoti. Lėtai patraukė link tos pusės, kur dingo mergina. Dabar visas kūnas buvo įsitempęs, veidas rūstus, o akys sužverėjusios, įtemptas žandikaulis bylojo, kad ilgai žaidimų netemps. Galiausiai kai pilnai išgirdo iš baimės sparčiai plakančią žmogaus širdį, jis pakreipė galvą į vieną šoną. Ir po sekundės dalies jis jau stovėjo prie to medžio, kur įlipusi Dija. - Dabar jau blogai darai. - Šaltu ir veriančiu balsu pasakė. Ištiesęs ranką jis sugriebė merginos koją ir staigiai nutempė ją žemyn, parblokšdamas žmogų ant žemės. Viską darė kordinuotai it robotas, lyg sutvertas žudyti. - Tai gi paskutinį kartą klausiu, ko norėtum? - Jis pritupė, bei uždėjo delną ant jos kaklo. Suvokė, kad ji neveltui bėgo, puikiai suprato kad ši mergina kažką žino apie jų rasę ir dabar lai šioji pasigailėjimo nelaukia.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Pen. 21 09 2012, 12:11 pm

Nubokšta nuo šakos skaudžiai įsitiesė ant žemės. Dyia nė kiek neatrodė kaip auka ar žvėrelis įspaustas į kampą. Ta grėsmė, kuria tiesiog spinduliuote spinduliavo Damianas nė kiek nebaugino merginos ir buvo verta tik paniekos ir žvilgsnis tai kuo puikiausiai išdavė. Tačiau akys sakė, ką kitą, kad ir kaip mergina norėtu tą paneigti. Apsilaižiusi lūpas D. urgztelėjo vos demonas palietė jos odą ir suėmė už kaklo. - Paleisk...prašau, - net jei ir žinojo, kad jis nesiklausys maldavimų, bet žodžiai patys išsprūdo iš lūpų ir mergina vis dar negalėjo nustot drebėt. Daugybę kartų ji buvo susidūrusi su mirtimi, bet tada ji laimėjo visai kitokiais ginklais, tad turėjo vilties, kad pavyks ir dabar. Mergina nenorėjo mirti nuo demoniško bučinio į kaklą. Norėjo tebebūti tapati Dyia, besimėgaujanti gyvenimu, pakvaišusi mergina. Nereikia jai mirties sparnų, nereikia jai dalgio po pažastimi. Mergina atsisako būti teisėja ir teisti tuos, kurių mirties valanda išaušo. Žmogiškumas, jo laikosi įsikibusi labiau nei bet ko kito, o štai demonas, paprasčiausia būtybė, gali tai sugriauti vos per keliolika minučių, paversti ją akmenine, nieko nejaučiančia visaverte būtybe. Įsidėk į burną gyvybę, nekramtydama ryk, užsprink, išvemk. Būk tuščia, paleisk sielą vėjais. Taip diktavo jai likimas, o Dyia spyrėsi iš visų jėgų.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Pen. 21 09 2012, 12:23 pm

- Juk tu lyg niekas kitas žinai, kad to nepadarysiu. - Tyliu, prislopintu ir svajingu balsu tarė žodžius. Jis dar arčiau pasilenkė prie merginos ir įsistebėjo į jos rudas akis. Pilnos gyvybės ir jaunystės. Bet visa tai neilgai trukus Damianas atims, atims ir susgražins jėgą. Po akimirkos tylos jis suėmęs ją už kaklo, tiesiog atsistojo ir laikė viena ranka pakėlęs virs žemės. Lėtai patraukė link arčiausiai esančio medžio. Dabar ji atrodė lyg skudurinė onutė, tokia lengva rir bejėgė. Galiausiai jis ją atrėmė į medį ir visiškai paleido, tiesiog stovėjo visai greta. - Jau geriau būtum nebėgusi, o pasitikusi mirties alsavimą ten, gal ir būčiau tave palikęs leisgyvę. bet kad bėgai ir pati to prašeisi.... Esi tik pati kalta. - Lyg teisėjęs skelbdamas mirties nuosprendį šnekėjo demonas. Lėtai pakėlęs ranką, jis uždėjo delną ant jos dubens kaulo. Švelniai perbraukė pirštais per kaulo išlinkimus. Ir tada lyg žaibas iš giedro dangaus, stiprus, knežinantis kaulą spaudimas. Išgirdęs kaulo traškėjimą, bei netrukus prasidėjusį vidinį kraujavimą, jis atlošė galvą į dangų, mėgavosi akimirką ir veide pasirodė šypsena. Dingo bejausmė kaukė. Tai buvo it lūžis. Vėl pažvelgęs į merginą, jis ją prirėmė prie kamieno. Veide buvo paniekinama šypsena. Neilgai trukus pasimatė ir iltys. Gręsmingas ir mirtinas. Jis nieko nelaukdamas kando merginai į kaklą, bei godžiai gėrė jos gyvybės syvus. Bet kad ir kaip demoniška prigimtis norėjo viską dabar užbaigti, jis neleido tam atsitikti. Atsitraukė vos tik pradėjęs sotintis, kraujo neteko labai jau mažai, bet dar per mažai skausmo sukėlė merginai, tad pats laikas pratęsti spektaklį. - Na gerai, gali daryti dabar ką tik nori. - Pašaipiai ištarė ir atsitraukia nuo jos per kelis metrus.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Pen. 21 09 2012, 1:11 pm

Sulaikiusi kvėpavimą Dyia laukė bet kokio veiksmo, o viduje besipinantys jausmai kone vedė ją iš proto. Mergina dar niekada nesijautė tokia bėjėgė ir tas jausmas degino labiau nei Damiano prisilietimai. Dyia aiktelėjo už kaklo pakelta nuo žemės ir stipriai sukando dantis, kad ašaros neimtų riedėt skruostais. Drebėdama stengėsi greičiau sukaupt jėgas, bet vidui buvo tokia kančia. Išlikimas nebuvo vien tik demonų instinktas. Kiekvienas sugebantis kvėpuoti, galvoti, jausti padaras žemėje turi šį instinktą nuo gimimo. Vos tik išvystame pasaulį apsiblaususiomis, pripratusiomis prie tamsos akimis, pirmą kartą nuryjame didelį oro gurkšnį. Refleksas, įgimtas, kaip ir instinktas. O dabar tamsus siluetas skaisčioje mėnulio šviesoje vadovavosi ryškaus kraujo vilionėmis. Tačiau mergina jį irgi turi, tad stengsis išlikti visomis jėgomis. Vyro pirštam suspaudus dubens kaulus Dyia nebeištvėrusi daugiau šūktelėjo iš skausmo ir kiek išsirietė negalėdama numalšint kančios. Kone ėmė kūkčiot kai Damianas prisilietė prie jos kaklo suleisdamas savo iltis. Dyiai buvo sunku tvardytis, kad neimtų klykt visu balsu, bet tokio malonumo jam nenorėjo įteikt, tad tik sukando dantis ir pasimuistė. Po kelių akimirkų bejausmios akys vėl žvelgė į demono veido kontūrus, liežuvis Dyios burnoje nesivartė, lūpos neprasivėrė, buvo kietai sučiauptos. Žodis, tai ne žvirblis, iš narvo neištrūks nepanorėjus.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Pen. 21 09 2012, 1:20 pm

- Tik nereikia čia vaizduoti stipriausios. - Kaip Damianas nepakentė tokių žmonių.... Tiesiog vemti vertė ta apsimestina stiprybė, ir iš viso ar tie žmonės tokie atbukinti nuo jutimų, kad nebejaučia skausmo, visai nenormalūs per evoliucija pasidarė, kad vaidina kad sugeba iškęsti ir stipriausia skausmą? Tai tik pakurstė jo pyktį, ir pagiežą šiai menkystai. Galiausiai kai ji jau nieko net nesiruošė sakyti jis vėl priartėjo prie jos. - Pati kasi sau duobę. - Tiesiog iškošė pro sukąstus dantis, bei sugriebęs ją už žastikalio, nuleido anką, bei ėmė vilkti žeme. Dabar jau net nenumanė, ką su šia atmata jam daryti. Demoniška prigimtis liepė ją užmušti, bet protas ir visą laiką kurstomi karo planai galvoje, neleido taip pasielgti. Galiausiai kai jam įsižiebė noras padaryti itin sadistišką poelgį, tiesiog sustojo. Paleido jos ranką, bei pažvelgė į gulinčią merginą. Iš kišenės išsitraukė kišeninį peiliuką ir pritupė prie jos. - Žinai, dar nebandžiau išskrosti tiesiog gyvo žmogaus, bet manau pats laikas tai išbandyti. - Akys degė nepykantos ugnis, kūnas liko įsitempęs, bet iš veido nedingo pašaipi vos matoma šypsena. Akimirksniu suplėšęs merginos palaidinę į skutelius, jis pridėjo šaltus peilio ašmenius prie jos pilvo. Pajudės, pati sau įrėš jį į pilvą. Jis net nežiūrėjo į tai ką daro, tiesiog stebėjo jos mina.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Pen. 21 09 2012, 1:40 pm

Dyia nustojo kūkčiot ir stengėsi nebeišleis daugiau nei garso. Merginos akyse atsispindėjo visas skausmas, kurį kada nors teko patirt, bet žvilgsnis persimainė į kur kas nuožmesnį ir akimirkai ji tiesiog užmerkė akis. Nebesipriešino, kai buvo velkama žeme, tai buvo tiesiog beprasmišką. Sugniaužusi kumščius tyliai sukūkčiojo. Ji nekento jo labiau nei bet kokio kito savo priešo. Nors ne, ji visad nekęs demonų kur kas stipriau. Pajutusi, kai plyštą palaidinės medžiaga atmerkė akis ir pasibaisėjusi žvelgė į jį. Tiksliau į jo rankose laikomą peilį. Peilio ašmenys prigludo jei prie pilvo. Dabar viskas priklausė tik nuo jos, na ji pasirinko skausmingesni ir daug pavojingesni kelią. Damianas jos nelaikė, o rankose turėjo tik peilį, sukaupusi paskutines jėgas sugniaužė pirštus į kumštuką ir gerai žiebė demonui į nosį. Pamažu traukėsi atbula. Atsistoti sunkiai galėjo dėl sulaužytu kaulų, tad liko tik tokia išeitis. Jei tik būtų žinojusi ką jis planuoja, Dyia bėgtų neatsisukdama ir nė akimirkos nesudvejotų, bet galvelėj ji kūrė planus kaip atkeršyt vaikinui.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Pen. 21 09 2012, 1:49 pm

Atsirado čia ir širdyje šiek tiek džiaugėsi, kad po daugybės metų vėl normaliai gali jausti tai kas vyksta aplink, tik deja, viskas kas vyko buvo velniškai blogai. Nusileidusi ant žemės iš kart nužvelgia visą miško plotą, o pajutusi čia tik dar didesnį žmogaus skausmą nuskuba jo link. Pamačiusi žeme šliaužiančią merginą ir netoli jos esantį demoną, nieko nelaukusi atsiranda prie pat merginos ir pritupia prie jos. Gerai bent jau tiek, kad ji su sąmone.
-Ei... viskas dabar bus gerai - būdama šalia merginos taria, nors puikiai supranta, kad šie žodžiai jos nė kiek nepaguos. Nužvelgia jos kūną taip lyg vertindama jos sužalojimus. Tai, kad ji šioji šliaužė jau bylojo apie tai, kad paeiti ji nė kiek negali.
-Jūs parazitai... - sušvokščia ant demono - Nė kiek nevertinat gyvybės - panieka jos balse aiškiai matėsi. Bėda tame, kad atkeliaudama čia net nenumanė, jog susidurs su demonu, o ji gi tik paprasta angelė be jokios individualios galios, net nesuvokia su kuo dabar prasideda.
-Kur labiausiai sužalota esi? - dar pasiteirauja, nes nenori drąsai jos kelti, kad nepažeistų ko nors labai jau gyvybiškai svarbaus ir šioji tiesiog nemirtų jai ant rankų.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Pen. 21 09 2012, 2:06 pm

Giliai alsuodama ji smarkiai traukė orą į plaučius, lyg šitaip bandydama išsigelbėti, nors puikiai suvokė, kad dabar net atsistot nepavyks, juk jos organizmas prilygo žmogiškajam. Šviesios, rudos akys buvo atmerktos, tačiau Dyia nič nieko nematė, tarsi paskendo kažkokiam rūke ir mintyse plaukė į nežinią. Nė nejautė kaip jos kūnas nejučiomis pradėjo nevalingai trukčioti šiai susirietus į kamuoliuką. Gal čia jos nesąmoninga gynybinė reakciją prieš demoną?? Išgirdusi kitą balsą pasuko galvą į atėjusią merginą. Pirma mintis buvo dar vienas demonas? Švelnus prašymas kalbėti, ne taip įtakojo merginą dustelti, bet tai padarė skaudžiai įsirėžusi medžio žievė į nugarą. Ši nulenkė žemyn galvą, o apatinė lūpą it abejodama virpėjo. Kalbėti? Ką sakyti? Tačiau jei tai yra žmogiškumo ar gyvuliškumo klausimas, gal verta šiuo suabejoti? Atrėmė nugarą į medį, žvilgsniu bėgiodama nuo demono prie atėjusios merginos. Blaiviai mastyti darėsi vis sunkiau, bet į užduotą klausimą neatsakė.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Pen. 21 09 2012, 2:10 pm

- Dar vištos čia trūko. - Aiškiai išreigšdamas nepasitenkinima ištarė. Tai, kad Dija jam trenkė, jis nesuko galvos, tiesiog atstatė sualužytą nosį į vietą, ir ji per akimirką sugijo. - Nešk savo plunksnas iš čia.... - Atsistojęs pasakė angelei. Kiek palenkė galvą į vieną, į kitą šoną lyg prasimankštindamas. Išsitiesė, bei tvirtu žingsniu ėjo link tų dviejų menkystų. Dabar galvoje ėmė suktis planai, ką reiks daryti su plunksnuotaja, o apie žmogų jau beveik pamiršo, tik dar būtų ne prošal pasisotinti, ir tada jau pats laikas būtų partempti kokį angelą į rūsį, mat senokai ten koks gerutis lankėsi, ir šiaip parneštų klanui naują žaisliuką. Suėmė Sydney už sprando ir tiesiog nusviedė į medį. - Nekišk nosies ne į savo reikalus. - Pro sukąstus dantis iškošė. Lyg maži vaikai tie angelai ir dievai, viska sugadina ir lenda kur nereikia. Pakėlęs nuo žemės Diją ir prirėmęs ją prie medžio, susmeigė peilio ašmenis į jos pilvą, atrodo to jau būtų gana, bet jis dar jį pasukiojo, kad tik dar labiau padidintų žaizdą. Po sekundės kitos, vėl pasirodė iltys ir jis jas suleido jau į kitą kaklo pusę, godžiai rijo kraują, o galiausiai tiesiog iškando tą vietą. Atsitraukęs pažvelgė į tekantį kraują iš merginos kaklo, ir plačiai nusišypsojo.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Pen. 21 09 2012, 2:23 pm

-Klausyk, jis demonas, aš angelė, aš padedu žmonėms. Kalbėk su manimi - dabar jau vos ne liepiamu tonu taria, nes dabar ne vieta ir ne laikas žaisti vaikiškus žaidimus ir tylėti. Kiekviena sekundė jai brangi. Praleisdama demono žodžius pro ausis vis dar sėdėjo prie merginos bandydama ją prakalbinti ir galiausiai kai jau ruošėsi ją gabenti iš čia pajuto ranką sau ant sprando ir galiausiai buvo nusviesta į medį. Nuo trenksmo kiek aiktelėjo, tačiau staigiai atsistojusi dar spėja pamatyt, ką demonas vėl daro vargšei merginai. Nusilaužia nuo medžio šaką ir visu greičiu pasileidžia į demoną. Šakai pervėrus jį Sidnė jį su visa šaka iš visų savo jėgų jį nusviedžia kuo toliau nuo merginos. Aišku, jos galia prieš demono daug silpnesnė, bet vis tiek, pakankamai gerai, kad sugebėtų apginti bent jau žmogų.
-Dink į pragarą ir susigegink iš naujo - šūkteli demonui ir priėjusi prie merginos atsargiai ją pakelia ant rankų.
-Ogi reikėjo tau su manimi kalbėti - dar pasako tarsi kokį mažą pamokslą, nes dabar jai netektų kentėti skausmo kurį sukėlė į pilvą suvarytas peilis. Galiausiai pasinaudojusi tinkama proga išskleidžia sparnus ir greit dingsta iš čia.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Pen. 21 09 2012, 2:27 pm

Dyia suspėjo dar šiek tiek pasidžiaugti, kad įsiutino demoną. Žinoma, tai buvo kiek savižudiška ir be proto rizikinga, na bet ji tikrai už savo tokį neapgalvotą poelgį skaudžiai atsiėmė. Dyia kęsdama tą beprotišką pragarą savo viduje stipriai užmerkė akis. Iš lūpų pasigirdo riksmas, sukelto nežemiško skausmo, kai peilis raižė žarnas. Na tikrai nebuvo smagu. Jos akys kaip paklaikusios dairėsi į visas pusias, ieškodamos kažko. Kažko kas ją išvaduotų iš šios kančios... Vos pajutusi jo iltis susmingant jai į kaklą, naktį vėl perskrodė baisus klyksmas ir sustiprėjusi rauda. Ji norėjo jį nustumti,bet rankas beprotiškai skaudėjo ir ji negalėjo nieko padaryti. Apskritai skaudėjo viską tai buvo didelė ir neįveikiama kančia. Dyia kažkuria laiko daly net norėjo paprašyt, kad jis viską užbaigtu. Viskas vyko taip beviltiškai paprastai. Ji negalėjo pasipriešinti. Jos kūną vėrė nenumaldomas skausmas. Daugiau ji nieko nebematė ir negirdėjo. Dyia neteko sąmonės.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Pen. 21 09 2012, 2:32 pm

Demonas tik ir mėgavosi tuo nuostabiu vaizdu jei jo nebūtų pervėrusi šaka(?). Damianas nusviestas į žemę ir tik po akimirkos atsimerkė. Skausmas tik jausmas, o Damianas jausmų nejaučia. Bent jau buvo tuo įsitikinęs, aišku buvo ne, kas kai kūna ėmė kovoti su svetimkūniu, tad jam teko kuo greičiau ištraukti šaką... Prasidėjus sparčiam kraujavimui, jis delnais suspaudė žaizdą, kad ji greičiau išgytų, ir nereiktų jam dar aukos ieškotis suigražinant jėgų. Kelias minutes jis tiesiog sedėjo nejudėdamas, leisdamas kūnui sugyti. Šiaip ne taip atsistojo, aišku toli gražu kol žaizda sugis, bet bent kraujas nustojo lyg krioklys bėgti. Neilgai trukus jis išskleidė jau senokai naudotus juodus it derva sparnus. Rūstus, iškruvintais rūbais, bei dar likusiu krauju ant lūpų, rūsčiomis akimis. Atrodė lyg ką tik išžengęs iš pragaro. Suplasnojęs keletą kartų, sukėlė vėją aplink save, bei jo palydimas dingo iš šios vietovės.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Št. 13 10 2012, 4:29 pm

Neaišku kas jai susišvietė, bet tikriausiai pirmą kartą atbėgo į tuščią mišką, kur nėra nė vienos jai tinkamos aukos. Mieste niekada nemėgo užpulti žmonių, nepasitikėjo aplinka. Dabar tiesiog kvailai tikėdamasi atsirėmė į medį ir pritūpusi prie žemės įsistebeilijo į tolį, tikėdamasi, kad sulauks kokio nors nelaimėlio, užklydusio miškan.
Atgal į viršų Go down

Sponsored content



RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   

Atgal į viršų Go down
 

Miškas

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 66Pereiti prie : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
 :: Swan's-