It cannot be seen, cannot be felt, Cannot be heard, cannot be smelt, It lies behind stars and under hills, And empty holes it fills, It comes first and follows after, Ends life, kills laughter
 
rodiklisrodiklis  Narių sąrašasNarių sąrašas  RegistruotisRegistruotis  PrisijungtiPrisijungti  

Share | 
 

 Laukymė miško viduryje

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
Pereiti prie : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6
AutoriusPranešimas
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Laukymė miško viduryje   Pen. 05 10 2012, 4:41 pm

Mergina išklausė kiekvieną žmogaus žodelį. Net kvėpavo silpniau,kad tik neduok die nepraleistų kokio žodelio.
-Kaip iš kokio filmo...-galiausiai neradusi tinkamų žodžių kurie tikrai kažką reikštų pasakė tai kas atėjo ant liežuvio galo. Iš Beko pasakojimo ji sužinojo dar daugiau nei žinojo prieš tai,kiekvieną kartą kai apie pažystamą sužinai kažką įdomaus gali džiaugtis. Deja, vaikino mintys jos perdaug nedžiugino. Galbūt čia kaltas oras kuris kūrė nepaaiškinamas nuotaikas.
-Bet man patinka tai ką galiu įsivaizduoti iš tavo ateities...tai taip šviesu ir jauku ir... nežinau...-padarė trumpą pauzelę..-nuoširdu.
Nia šyptelėjo ir atsirėmė į medį prie kurio sėdėjo, užsimerkė ir tyliai atsiduso.
-O aš savo ateities net negaliu įsivaizduot,-nu va...to galima buvo tikėtis, ji dažnai pradeda kalbėti apie save,-nes negaliu žinoti, gal mane šiandien sugaus koksnors tvarkos sergėtojas ir ryt nebūsiu gyva,-ji atsimerkė, nu ir nusišneka.
-Žodžiu. -trūktelėjo pečiais ir nudelbė akis į žemę, daugiau nekalbės vien tam ,kad daugiau ko neprišnekėtų.
Vampyrė dievino rudenį, tie lapai,spalvos, nuotaika.. Taigi,gal vienintelis dalykas kuris erzino tai atbukus nuotaika, bet su tuo galima susigyventi. Ištiesusi ranką Danika paėmė vieną raudoną lapą ir apžiūrėjo jį iš arčiau. Per miškelį prasinešė šalna, todėl jis toks raudonas,toks gražus, toks gundantis..raudonas.
-O koks tavo mėgstamiausias mėtų laikas?-paklausė tokio įkyroko klausimo, šiektiek pyko ,kad visdėlto prakalbo, bet ką jau čia...
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Laukymė miško viduryje   Pen. 05 10 2012, 5:23 pm

Bekas šiek tiek atsitraukė nuo jos, kai išgirdo apie mirtį. Tačiau tai ne taip suerzino jį. Labiau jį suerzino, kai ji paėmė lapą. Ji nukreipė dėmesį visai kitur, ne į jį, lyg jo nereikėtų. Lyg dėl ateičių skirtumo jie būtų atitverti giliausia praraja. Lyg tas paprastas gestas reikštų nežmoniškai daug. Bent jau moraline prasme. Lyg viskas būtų be proto klaidu. Sudėtinga. Beko viduj akimirką dvelktelėjo vienatvės jausmas, tuomet jis pasitraukė, kai vaikinas supeikė save dėl nesąmoningo mąstymo.
– Nekalbėk apie mirtį. Taip nebus, – tyliai sumurmėjo kiek suraukdamas antakius. Tuomet susimąstė dėl metų laiko. – Tikriausiai žiema. Ji be galo balta ir vėsi. Ji man nepatinka, ji... Panašiausia į mane. Ta prasme... Ji tuščia, be gyvybės, tačiau daili. Aš viduj... Truputį apmiręs. Bet dailus iš vidaus, – Bekas pakilnojo antakius ir nusišypsojo išsklaidydamas pasakojimo keliančią įtampą.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Laukymė miško viduryje   Št. 06 10 2012, 9:54 pm

Mergina paleido lapą pavėjui pajutusi menką pasikeitimą iš Beko pusės, o dar tas atsitraukimas. Ji pasijautė truputį nejaukiai.
-Atleisk, tiesiog aš pernelyg giliai įklimpus į tokius dalykus, ir nemanau,kad man greitai pavyks išklimpt,-šyptelėjo ,kadangi užpakalis jau šalo prie žemės tai pakeitė pozą, atsiklaupė ir atsisėdo sau ant kojų, kad ir kaip nepatogu,bet pasėdės nors truputį.
-Supranti,kažkas tamsaus,tokio būūūūū,-kažką su rankom pamosikavo vaidindama kaip baisu,paskui sukrizeno.
-Žiema...-pakartojo tą svaiginantį žodį,-šitas metų laikas toks nuostabus, taip gražiai atrodo raudoni kraujo lašai ant baltutėlio sniego.
Nija nutilo. Padėjo rankas ant vėsios žemės ir įdėmiai žiūrėjo į Beką. Dabar tik vaikinas buvo prikaustęs jos žvilgsnį, ji sekė kiekvieną jo krustelėjimą , savinosi jo emocijas.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Laukymė miško viduryje   Št. 06 10 2012, 10:05 pm

Bekas atsiduso ir kurį laiką mąstė. Jis turėjo problemų. Kartais jos atslinkdavo iš šešėlių. nesvarbu, ar būdavai vienas, ar ne. Tuomet grįždavo baisūs jausmai ir tos šaltos adatėlės, kurios nemaloniai smigdavo į kaulus. Gilyn į kaulus, kiekvieną judesį paversdamos nemaloniu šaltu dilgtelėjimu, lyg viską darytum klaidingai. Bekas atsiduso ir pabandė išvaikyt blogas mintis, tačiau prieš akis dabar tikrai stovėjo kraujo klanas. Tas kraujo klanas, kurio jis niekad nepamirš. Vaikino nugara nuėjo pagaugai ir jis palenkė galvą, kad užvertų minčių vartus ir langines prisiminimams. Jų nereikia. Tik ne dabar. Ir ne čia. Kada nors vėliau. Kai jis bus stipresnis. Kai sugebės susidoroti su viskuo.
Tačiau prisiminimai neklausia. Jie pralaužia visus gynybinius vartus, nes esi per silpnas pasipriešinti pats sau. Kol kas. Bekas sugniaužė kumščius ir bandė dėmesį sutelkti į pokalbį. Į Nią. Tokią dailią, paslaptingą ir nuostabią Nią. Kuri kalba apie kraują. Štai ir vėl kraujo klanas. Švieži lašeliai dar rieda per skruostą ir kapsi, pildydami tą kraujo ežerą, visai netoli Beko kojų. Vaikinas papurtė galvą, kiek išsilaisvindamas iš prisiminimų.
– Taip, būūūū, – kiek liūdnai šyptelėjo jis. Ne, ne liūdnai. Greičiau išvargusiai. – Žiema labai gražus metų laikas. Tik nėra gyvasties. Tik šaltis. Tik vienuma ir baltuma. Bet juk visur galima atrasti vilties kibirkštėlę, tiesa? – Bekas paklausė to klausimo, kuris buvo lyg gelbėjimosi ratas skęstančiajam. Bekas maldaute maldavo viduje, kad Nia atsakytų teigiamai. Jam reikėjo vilties, kad jis kada nors susitvarkys ir išsikapanos. Rodėsi, linksmas, jaunas vaikinas neturi dėl ko rūpintis. Deja, iš tikrųjų taip nebuvo. Greičiausiai, taip niekad nebūna.
Lyg patvirtindamas Beko mintis, žemę palytėjo šaltas, veik ledinis,, vėjo gūsis.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Laukymė miško viduryje   Št. 06 10 2012, 10:21 pm

Džyzus, Nijai daug nereikėjo,ji buvo gana nuovoki ir tikrai susiprato kad kažkas..kažkas su Beku negerai.
Kojos pamažu tirpo ir darėsi vis nepatogiau sėdėt, bet merginai į tai buvo nusispjaut.
-Bekai...-ji nežinojo ar tikrai nori to klausti vaikino,tai būtų vos ne rolių apsimainymas, rodos ji pasakojosi,o dabar viską perima sau. Visgi smalsu kodėl jis sudarė tokią liūdesio nuotaiką kuri vertė Niją šiektiek sunerimti. -kas tau neduoda ramybės?-paklausė labai labai tyliai, leido vėjui nusinešti šiuos žodžius įpainiojant savų garsų.
Dabar mergina žiūrėjo jam į akis,o jos šaltos rankos susiradę Beko delnus nerangiai supynė pirštus . Vampyrei kilo nenumaldomas noras jausti Beko daugiau, turėti jį čia,girdėti, žinoti kas vyksta,kas vyko ir kas vyks.
Raudoni plaukai nuo rudenio drėgmės susibangavo, vėjas juos sušukavo savaip, bilenkaip gulė skruostais atidengdamos kaklą. Tikriausiai jeigu ji būtų tas pats paprastas žmogelis su menku imunitetu jau gulėtų patale su plaučių uždegimu.
-Manau ,kad taip..-galiausiai apmasčiusi Beko žodžius Danika vos vos šyptelėjo.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Laukymė miško viduryje   Št. 06 10 2012, 10:35 pm

Bekas sudėtingai sunkiai iškvėpė išgirdęs pirmą klausimą. Kaip jai paaiškinti? Na, paaiškinti jis gali. Tiksliau galėtų. Bet pirmiausia reikia apie tai prabilti. Iš purviniausio, juodžiausio ir baisiausio minčių kampelio, tolimiausios kertelės reikia ištraukti viską viršun. Kartais tie prisiminimai tapdavo tik nelauktais svečiais. Retais. Jie juk toli, jiems reikėdavo laiko atvykti, išvykti ir vėl parvykti. Žinoma, Bekas galėjo graužtis, kad tie svečiai sąmonėn atvažiavo būtent dabar ir užvožė gerokai ir stipriai. Bet jis nesigraužė. Anksčiau ar vėliau, tai būtų nutikę. Viskas visuomet iškyla į paviršių. Lyg plūduras. Lyg vienišas plūduras begalinėj tamsioj jūroj. Beko mintys niekuomet nebūdavo tamsios, tačiau jų buvo begalė. Panašiai kaip jūra.
– Aš... Tu minėjai kraują, – Beko akys nieko neberegėjo. Jis žvelgė į vieną tašką, bet ir jo neregėjo. Dabar jis regėjo duris. Skylėtas, vėjo aplaužytas duris. Sukrypusias, bet iki galo neišgverusias. Raudonai nudažytas su labai sena rankena. Paprasta. Vaikinas stipriau suspaudė Nios delną. – Ir... Jis atėjo pas mane. Tiksliau... Aš jį suradau, – Bekas tvirtai užmerkė akių vokus, tačiau vaizdas niekur neišnyko. Jis matė, kaip tuomet jis artėjo durų link. Kaip nusvėrė rankeną ir įėjo vidun. Palypėjo aptrupėjusiais rūsio laiptais žemyn, o durys užsitrenkė paskui jį. Lyg pagal užsakymą. Tamsiausių blogybių užsakymą. Išgąsčio užsakymą. – Mama liepė Deniui ten nevaikščioti, – Bekas praktiškai vien lūpom tai ištarė. Galvoje nuskambėjo mamos žodžiai, kai ji prašė Denio ten daugiau neiti. Kai ji prašė Beko brolio ten daugiau neiti. Bekas atsiminė, kaip broliukas, susisukęs į kamuoliuką tupėjo nišoje, netoli stiklainių su konservuotais obuoliais. Jis lingavo, o batai buvo ištepti krauju. Bekas staigiai atsimerkė. Jis grįžo iš praktiškai baisiausio momento. Suprato, jog atrodo kvailai šitaip nerišliai pasakodamas, bet jis negalėjo įveikti vidinės baimės. Bent jau ne taip lengvai. – Denis mano brolis, – jis ėmė baimę naikinti palengva. Lyg rakinėdamas faktus. – Jis mėgdavo nubėgti į rūsį, tačiau laiptai buvo blogi, seni, baisūs. O apačioj pilna stiklainių. Ir durys. Senos durys, dar blogesnės nei viršuje. Būdavo galima užsitrenkti. Ir Denis užsitrenkė. Tėvas ėjo jo gelbėti.
Bekas nutilo, kai ėmė trūkti oro. Jis norėjo greitai alsuoti, kad tik nepritrūktų oro. Buvo labai sunku save valdyti. Jis labai tikėjosi, kad Nia bus kantri ir padės jam. Galbūt taip jis išsikapanos iš baimės. Jam reikėjo išsipasakot, tačiau... Buvo daug kliūčių, kurias reikia įveikti. Bet jis vylėsi, kad po truputį dabar jam pavyks. Antrasis jos atsakymas suteikė jam tos vilties. Metė jam – skęstančiam nakty – gelbėjimosi ratą.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Laukymė miško viduryje   Sk. 07 10 2012, 3:09 pm

Šaltis įpynė vaikino žodžius į nuostabią fantazijų iliuziją, vėl į galvą kirbeno šauksmas, pasimiršk, pabėk nuo tikrovės ir negyvenk , būk ten kur tau gera. Danika klausėsi , neleido sau nė sekundei pagalvot apie kažką kito. Kiekvieną išartą žodį dėjosi į galvą ir stengėsi sumegzti pasimetusius mezginio galus, sudėti sakinius, suprasti kas vyksta, kas vyko. Ji net nedrįso prasižioti. ir kažko pasakyti. Vaikinui stipriau suspaudus jos ranką akys sekundei užsimerkė, plaučiai prisipildė oro o dėmesys vėl buvo visas Bekui, nors kada taip nebuvo..
Jam nutilus mergina porą kartų sumirksėjo, tuos žodžius ji virškino gana sunkiai, nes visdar buvo tiek daug klaustukų.
Bekui nutilus Nija atsiduso ir trumpam pažvelgė į tolius. Jos atmintyje taippat sukosi tiek daug baisių vaizdų,bet kartu ir savotiškai viliojančių, skątinančių patirti kažką ko nėra patyrus, pamatyt,užuost,padaryt... Žiema..sniegas,kraujas, visur kraujas. Per nugarą nuvilnijo tūkstančiai šiurpuliukų, taip nebūdavo, bet merginai nedaug trūko, ji jau beveik susitaikė su tuo,kad prie Beko ji jaučiasi visai kitaip, žmogiškai,švelniai, ne taip kaip turėtų būti.
Jos akys vėl susirado vaikino akis . Sumirksėjusi ji leido suprasti ,kad laukia istorijos tęsinio. Jeigu Bekas nenorės pasakoti ji nesupyks,jeigu papasakos džiaugsis ir pasistengs jam padėti, aišku, jeigu žinos kaip.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Laukymė miško viduryje   Sk. 07 10 2012, 4:18 pm

Bekas atsikvėpė ir kelias akimirkas palaukė. Tuomet vėl ėmėsi žygdarbio bandant išsilaisvinti iš metų metus sveriančių pančių. Vaikinas susikaupė ir dėstė toliau.
– Bet laiptai buvo aptrupėję. Jis išvertė duris, bet laiptai buvo aptrupėję, – Beko mintyse vėl įsitvirtino vaizdai. Jie išliko nuo tada, kai jis buvo mažas berniukas. Jis pamatė kraujo balą. Nesveikai didelę, lyg būtų pripilta pomidorų padažo. Tamsaus ir tiršto. Ir klanas vis pildėsi. Nuo tėvo skruosto lašėjo lašiukai kraujo. Kūnas gulėjo sustingęs, nejudrus. Galva atsukta Beko link, o mėlynos, nuostabiai mėlynos akys, susidrumstę ir nebereginčios šio pasaulio. Nebereginčios besigraudinančio mažojo Beko. Didžiulė stiklainio šukė pervėrus tėvo kaklą nuo krūtinės iki sprando. Viena vienintelė šukė atėmė iš tėvo gyvybę. Jo šiltos stiprios rankos niekad nebe užstos Beko nuo negandų. Jis nebe apgins mamos. Nebe gelbės Denio. O jis kūkčiojo. Lingavo ir kūkčiojo. Nuo tos akimirkos, kai Bekas sužinojo, kas nutiko... Jis tapo tuo, kuris gins mamą. Tuo, kuris gelbės užsitrenkusį Denį. Tuo, kuri kovos pats už save, kad negandos jo nepalaužtų. – Jis prarado pusiausvyrą ir krito ant stiklainių. Viena šukė pervėrė jam kaklą. Kraujo pribėgo nežmoniškai daug. Radau jį negyvą, o Denį pasislėpusį, raudantį, šoko ištiktą ir linguojantį. Žengiau per tėvo – savo tėvo – kraują, pakėliau broliuką, kuris stipriai įsikabino man į marškinius ir priglaudžiau prie krūtinės. Išvedžiau jį laukan. Pasodinau ant žolės ir įdaviau gėlę, kad žvelgtų į ją. Nusileidęs užmerkiau tėvui akis, lyg tai būtų viskas, ką tuomet galėjau padaryti. Tiksliau... Taip ir buvo, – Bekas sunkiai baigė. – Nuo to laiko turėjau kalbėti su Deniu kiaurą parą, kad jis neišeitų iš proto. Jis dėl viso to kaltino save. Nors iš tikrųjų kalčiausias jaučiausi aš. Turėjau pasirūpinti broliu ir pasakyti jam ką nors, kad ten nebeeitų. Galėjau sakyt, kad ten yra vaiduoklių. Jis būtų laisvai patikėjęs. Jam tebuvo devyneri. O man dvylika. Galėjau sugalvoti bet ką.
Bekas įkvėpė ir iškvėpė, lyg tvardydamasis ir galvoje muistydamasis nuo priekaištų sau.
– Bet nesugalvojau.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Laukymė miško viduryje   Sk. 07 10 2012, 8:58 pm

Su kiekvienu naujai išgirstu žodžiu darėsi lengviau suprasti apie ką Bekas kalba, kas jo neramina. Tas slaptas fantazijas užpildantis pasigerėjimas šia istorija po truputį ėjo į šiokį tokį sumišimą, į gailestį, užuojautą, mergina daugiau nedrįso savanaudiškai naudotis Beko istorija užpildant apkerpėjusias fantazijos trūkumo kerteles.
-Tiesą pasakius...-Nija prakalbo tylutėliai ,lyg bijodama sudaužyti tą plonytę stiklo sieną kuri dabar ,nematoma, juosė juodu ,toldino toliau nuo tikrojo pasaulio.-tu neturėtum kaltinti savęs.
Tikriausiai vaikinui šimtus kartų teko girdėti tuos pačius žodžius kuriuos Danika ištarė, tuos pačius banalius tekstus kuriais žmonės ramina vieni kitus, apsuka protus ,leidžia pamatyti kitokią tikrovę, pripildo fantazijos klėtis o paskui viską sudaužo, tai lyg balionas apvyniotas siūlais, jeigu gerai neišdžiuvęs -subliukš, neliks formos, neliks nieko,neliks jausmų ,minčių ir šviesių idėjų kuriomis atbukę žmonės pripildė nelaimėlio galvą norėdami ,kad tik jis neverktų,kad tik nesielvartautų. Jiem pernelyg sunku suprasti, kad tam kuriam sunku geriausia pagalba -nepadėti, ne tai ,kad jeigu susilaužei koją palikti gulėti, ne tokiu atveju, bet žodžiais. Kai skauda iš vidaus jokie žodžiai nepadės ,jie tik sulaužys tai ką kažkas kažkada sunkiai statė, bet nepadės išgyventi nelaimės. Tokiu atveju geriausia pagalba tėra tyla, šiltas apkabinimas ir leidimas suprasti, kad tas žmogus nėra vienas, kad kažkas jį palaiko, bet jokiu būdu nekvaršina galvos kvailais paistalais.
Likimas dažnai siunčia mums išbandymų, ir tik nuo mūsų priklauso kaip su tuo susidorosime, kokiu keliu pasuksime ir ką priimsime šalia. Šviesus žvilgsnis į gyvenimą greičiau iškapstys iš duobės ir padės atsistoti ant kojų.
Ni paleido vaikino rankas, prisislinko arčiau ir apkabino. Na ir kas kad jos glėbys toks šaltas, kad ji nepulsuoja ta žmogiška gyvastimis. Mergina vylėsi,jog jau spėjo užsitarnauti nemenką vaikino pasitikėjimą, ir jeigu tik reikės jis žinos, kur gali kreiptis bentkokios pagalbos.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Laukymė miško viduryje   Št. 13 10 2012, 9:50 am

Beko akys taip ir liko didelės. Tik ta migla, kuria apniukdavo akys, kai prisiminimai užeidavo, dabar buvo nuplaukus pas kažką kitą. Vaikinas prisiglaudė prie Nios, kai ši jį apkabino. Kito asmens jutimas arti tikrai teikė paguodos.
Bekas tyliai kvėpavo ir bandė negalvoti. Tiesiog išvyti mintis iš galvos, kad galva būtų tuščia ir jos nebeskaudėtų. Kad joje nebe zvirgtų, kad nebūtų tokio triukšmo, lyg variniam puode, pilname vapsvų. Vapsvos gelia. Skaudžiai. Kaip ir žodžiai ar prisiminimai.
Kad ir kaip ten būtų, jis giliai įkvėpė, o tuomet pasakė tai, ką seniai norėjo pasakyti kiekvienam, kuris sakė, jog jis nekaltas:
– Aš tuo netikiu, Nia. Niekados ir netikėjau. Turėjau kažko griebtis.
Vėliau jam daug kartų teko griebtis vis kitokių metodų. Didžioji dalis išdegė, keli nuėjo šuniui ant uodegos. Tai kodėl tąkart jis nesugalvojo ko nors? Sumanumo jam tikrai netrūko.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Laukymė miško viduryje   Sk. 14 10 2012, 2:11 pm

Ni užsičiaupė, akys klaidžiojo kažkur tarp medžių ,galva buvo visiškaI tuščia. Mergina jautė ,kad po truputį sėlina pyktis ,noras ginčytis.
-Bekai..-lėtai ir švelniai ištarė jo vardą,-liaukis. Kam save kaltint dėl to ,kas buvo prieš daug daug metų?-ji vos vos atsitraukė norėdama pažvelgti jam į veidą.-kam išvis apie tai mąstyti? -Danika prikando lūpą ir trumpam užsimerkė, nenorėjo vaikino skaudinti savo žodžiais ar pradėt ginčo.-Manau,kad turėtum viską palikti už nugaros, leisti sau užsimiršti, nes tai praeitis. Vien dėl to ,kad pasinervinsi , kad sėdėsi ir valandų valandas galvodamas ką tu galėjai padaryt ,bet nepadarei...niekas nepasikeis. Suprask,kad tu turi gyventi toliau , nekankint savęs tokiais dalykai... Laiko atgal neatsuksi.
Mergina atsitraukė nuo Beko ir atsistojo,užsikišo plaukų sruogą už ausies ir pažvelgusi vaikinui į akis šyptelėjo.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Laukymė miško viduryje   Pir. 15 10 2012, 5:17 pm

Jis kaltina, nes ir jį kaltina. Žinoma, taip brolis nori nusimesti savąją kaltę, tačiau Bekas ligi šiol tai sunkia sąžine praignoruodavo. O ką daugiau daryti? Su savu broliu jis nekovos. Bet koks skirtumas... Bent jau dabar. Bent jau kol kas.
– Žinoma, – jis tyliai sumurmėjo pasiduodamas ir kilstelėjo žvilgsnį į Daniką. Ji atrodė puikiai. Tokia žavi, spinduliuojanti ir viliojanti. – Žinoma, Nia, – jis tyliai atsiduso.
Tuomet pasekė jos pavyzdžiu ir taip pat atsikėlė nuo žemės. Tačiau stebuklo nelaukė, laiko veltui nešvaistė ir atsikėlęs greit prisiartino prie jos, suėmė riešus, tuomet prisitraukė artyn ir supynė jų abiejų pirštus. Tas ne vienišumo jausmas buvo geras. O to dabar Bekui ir reikėjo.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Laukymė miško viduryje   Pir. 15 10 2012, 7:04 pm

Danika sulingavo ant kulnų, akimirkai užsimerkė ir įkvėpė gaivaus rudens vėjo. Jam prakalbus mergina prasimerkė , labai nepatikliai žvelgė į vaikiną, nes pernelyg lengvai buvo gautas sutikimas daugiau sau nekvaršinti galvos.
-Gerai ,-ji atsiduso ir pilnai prasimerkė, veidą vėl papuošė menka šypsenėlė.
Kuomet Bekas pasielgė taip...taip keistai. Nijos nugara perbėgo šiurpuliukai. Po velnių... Turbūt jai būtų pats laikas izoliuotis nuo tokių keistą įtaką darančių būtybių.
-Klausyk,o tu tikrai žmogus?-taip tarp kitko išsprūdo klausimas ir mergina paėjusi į priekį prisiglaudė prie vaikino. Lyg katinas, tetrūko kad pradėtų murkti.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Laukymė miško viduryje   Antr. 16 10 2012, 9:51 am

Bekas kilstelėjo antakį ir nusišypsojo. Geras klausimas. Kiek prisiminė, Bekas žmogus.
– Deja, taip, – nusišypsojo plačiau ir kiek tvirčiau apglėbė merginą. – O kažkas negerai? Darau tai, ko žmogus nedaro? Kažką kažkaip veikiu? Per daug erzinu? O gal atvirkščiai?
Bekas paskutinį klausimą tyliai sumurmėjo dar plačiau šypsodamasis ir dar kiek stipriau glustelėjęs Nią prie savęs. Žinoma, dabar jis žaidė ir kiek erzinosi, bet koks skirtumas, juk reikia gyvenimui truputėlio linksmybių ir gražių spalvų. Tiesa?
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Laukymė miško viduryje   Antr. 16 10 2012, 3:14 pm

-Velnias. Aš tiesiog ėmiau ir pasimečiau kas tu toks...-sumurmėjo kažką nerišliai kai jis tvirčiau apkabino. Vyptelėjo ir porą kartų sumirksėjus nuleido akis. Pavargo skendėt jo akyse.-Nežinau...-atsakė į jo tuntą klausimų vienu trumpučiu atsakymu.
-Tavo nuotaikų kaita mane verčia iš kojų...-pridūrė neatsitraukdama nuo vaikino. Net nepagalvojo ar tikrai taikliai ten šovė ar nelabai.
Šiaip Ni labai pyksta kai ją kas nors erzina ir verčia jaustis ne taip kaip reikėtų...
-Ir šiaip,tavo plaukuose kažkas,-pasakius vos vos vos vos atsitraukė ,kilstelėjo ranką ir išėmė šapą.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Laukymė miško viduryje   Antr. 16 10 2012, 4:28 pm

Bekas plačiau nusišypsojo. Negi jis toks klaidus žmogus? Jį truputėlį suėmė juokas, bet jis jį nuvaikė. Kita pastaba pataikė taikliai. Bekas suklapsėjo savo nuostabiai mėlynom akim. Blakstienos tai leidosi, tai kilo. Tuomet žvilgsnis eilinį kartą nusitaikė į Daniką.
– Aš paprasčiausiai... Buvo užėjus krizė, iš kurios išsikapanojau. Tavo dėka, be to.
Bekas reagavo greit. Jis pirštų galais paėmė iš Nios pirštų tą šapą ir numetė per petį. Lūpom be garso ištarė "ačiū", o tuomet pirštais suėmė merginos riešą ir kilstelėjo jį. Pirštai skubiai ir gana vikriai paėmė Nios delną, o nykštys švelniai spustelėjo pirštus iš išorinės pusės. Taip buvo kur kas patogiau dar kilstelėti merginos ranką lūpų link. Tuomet jis vėl tyliai pasakė "ačiū" ir lūpomis palietė švelnią odą. Akių neatitraukė nuo merginos, o vėliau jos ranką grąžino į maždaug tokį aukštį iš kurio buvo paėmęs.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Laukymė miško viduryje   Antr. 23 10 2012, 7:21 pm

-Ach taip,-šyptelėjo,-taip paprastai mano dėka ėmei ir išsikapanojai..-užėjo noras paplot. Nijos nuotaika pamažėl niuro. Mergaitė seniai maitinosi , o būt prie žmogaus išvis nepakenčiamai slėgė.
Ji jautė,kad elgiasi taip ,kad po akimirkos gali nebetekt kitų žmonių užsitarnauto pasitikėjimo, draugystės,bet kitaip tiesiog nebeišėjo. Kuomet vaikinas palietė savo lūpomis jos odą , Danikos kūnu perbėgo šiurpuliukai. Nedaug trūko ir seviką protą visai užtemdys kraujo troškimas, gaila, bet mergina niekada nesistengė jo suvaldyti, turbūt tai didelė klaida.
-Bekai ...-tyliai sukuždėjo kai jis paleido jos ranką ir atsitraukė per pusę žingsnio.- pasakyk man...kuri tavo kraujo grupė?-ji pažvelgė vaikinui į akis. Merginos akių spalva pasidarė kiek blyškesnė, temsesnė, lyg apsiniaukė giedrą dieną.
Atgal į viršų Go down

Sponsored content



RašytiTemos pavadinimas: Re: Laukymė miško viduryje   

Atgal į viršų Go down
 

Laukymė miško viduryje

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 66Pereiti prie : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
 :: Swan's-