It cannot be seen, cannot be felt, Cannot be heard, cannot be smelt, It lies behind stars and under hills, And empty holes it fills, It comes first and follows after, Ends life, kills laughter
 
rodiklisrodiklis  Narių sąrašasNarių sąrašas  RegistruotisRegistruotis  PrisijungtiPrisijungti  

Share | 
 

 RAMI PAJŪRIO PAKRANTĖ

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
Pereiti prie : Previous  1, 2, 3  Next
AutoriusPranešimas
avatar
Hikari Gabriel von Tulsse


•naudoju : Jared Padalecki
•parašiau : 5129
•myliu : Beatričė

RašytiTemos pavadinimas: Re: RAMI PAJŪRIO PAKRANTĖ   Antr. 16 10 2012, 1:17 pm

Tai kad Hikariui netenka tų vaikų auginti. Patys užauga, o po to pabėga. Kaip ir mamos. Baisus jis sugyventinis kogero. Pats atsiduso, tai net nesureagavo į Josho prunkštelėjimą.
-Ne nu tu tikrai žulikas - pavydžiai nužvelgė angelo rankoje esančią cigaretę. - Žinai... aš turiu dukrą... tai gerti mažiau naudinga nei parūkyti. Na nebent po vieną - vis tik kirbėjo galvoje mintis įsipilti šalto ir gaivaus alučio į skrandį. Taip truputį, kad viskas apsiramintų. -Bet toks gi aš neisiu - už akių pagaliau užkliuvo Josho apranga, o pats gi stovėjo su treningais. Gerai, kad bent plaukai ilgi, o tai nežinia kuo būtų galima palaikyti jį.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: RAMI PAJŪRIO PAKRANTĖ   Antr. 16 10 2012, 1:27 pm

- Jeigu taip manai tada tu esi visiškas kvailys, seniau tau tas nemaišė? Manau išvis tada nei to nei to, - žiūrėdamas į jį pasakė, ko jis tikisi, kad angelas ims čia pritarinėt?
- Kodėl? Nematau problemos, - žiūrėdamas į H jis susimąstė.
- Tu ką gėdijiesi savo aprangos?,- nusijuokė .
- Einam taip ir gyvunus kartu pasiimk, bus smagiau, chebra didesnė, jiems pienas - mums alus, - nusijuokė dar kartą.
Atgal į viršų Go down
avatar
Hikari Gabriel von Tulsse


•naudoju : Jared Padalecki
•parašiau : 5129
•myliu : Beatričė

RašytiTemos pavadinimas: Re: RAMI PAJŪRIO PAKRANTĖ   Antr. 16 10 2012, 1:43 pm

-Tigrą su savim? - išpūtė akis. -Na, nebent į parduotuvę užsipirkti ir kur parkelį prisėsti kaip seni nusmurgėlei - nuotaika pamažu grįžinėjo Hikariui. Net sukryzeno angelas ir permetė ranką Joshui per pečius. - tai kaip mano pasiūlymas? O ką gersim? - jau spėjo pamiršti, kad buvo nusiteikęs tik truputį gurkštelėti alkoholio.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: RAMI PAJŪRIO PAKRANTĖ   Antr. 16 10 2012, 2:05 pm

Susimąstė, - O kodėl gi ne?,- nusijuokė jam pačiam visgi pakito nuotaika ir iš tokios romios, pamišėlio šypsenos, pasikeitė į kiek geresnę.
- Tinka tinka, nežinau man tiks bet kas, - susimąstė,- Tu šio vakaro kapitonas, tad sakyk, - juokiasi.
Atgal į viršų Go down
avatar
Hikari Gabriel von Tulsse


•naudoju : Jared Padalecki
•parašiau : 5129
•myliu : Beatričė

RašytiTemos pavadinimas: Re: RAMI PAJŪRIO PAKRANTĖ   Antr. 16 10 2012, 2:10 pm

-Ooookey. Jei jau taip. Tada to da parduotuve! - jau visai nuoširdžiai ir plačiai šypsojosi. Parodė laisva ranka parduotuvės pusėn, atrodo, ir žengė žingsnį į priekį. Dar švilptelėjo tigrui, kad kartu eitų ir visi nuėjo.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: RAMI PAJŪRIO PAKRANTĖ   Antr. 16 10 2012, 2:53 pm

Nuėjo..paskui Hikarį.
Atgal į viršų Go down
avatar
Hikari Gabriel von Tulsse


•naudoju : Jared Padalecki
•parašiau : 5129
•myliu : Beatričė

RašytiTemos pavadinimas: Re: RAMI PAJŪRIO PAKRANTĖ   Pir. 05 11 2012, 1:07 pm

Jis ir vėl čia atsivilko. Nežinia kodėl, bet traukė jūra. Bangų ošimas ramino ir net malšino skausmą ir nepaaiškinamai iš kur kylantį irzulį.
Nekreipdamas į orą dėmesio, nusirengė ir išsimaudė vandenyje. Dar labiau atsigavo, o išlipęs į krantą ir ant šlapio kūno užsimetęs rūbus, dar iš pasitaikiusių vaikinų susišaudė parūkyti.
Atsisėdo ant smėlio ir pilnus plaučius įtraukęs dūmų, su palengvėjimu juos išpūtė. Taip darė vėl ir vėl ir vėl. Būdamas mediku žinojo, kad nualintam ir pagiringam kūnui, tokia nikotino dozė neįgerą, bet jo smegėnys to norėjo. Reikėjo padaryti mintims "formatą".
Atgal į viršų Go down
avatar
Hikari Gabriel von Tulsse


•naudoju : Jared Padalecki
•parašiau : 5129
•myliu : Beatričė

RašytiTemos pavadinimas: Re: RAMI PAJŪRIO PAKRANTĖ   Pir. 05 11 2012, 2:12 pm

Dar kartą supypsėjo telefonas. Perskaitė žinutę. Atsidusęs numetė nuorūką, atsikėlęs nusivalė smėlį nuo užpakalio ir nuėjo.
Atgal į viršų Go down
avatar
Hikari Gabriel von Tulsse


•naudoju : Jared Padalecki
•parašiau : 5129
•myliu : Beatričė

RašytiTemos pavadinimas: Re: RAMI PAJŪRIO PAKRANTĖ   Pir. 05 11 2012, 3:23 pm

Hikari vėl grįžo į pajūrį. Piktas, sviedė akmenuką į jūrą, o kad dar apsiramintų pasileido ristele pakrante. Kadangi to nepakako, tai pradėjo iš visų jėgų bėgti.
Atgal į viršų Go down
avatar
Alex Christian von Tulsse


•naudoju : Hayden Christensen
•parašiau : 35012

RašytiTemos pavadinimas: Re: RAMI PAJŪRIO PAKRANTĖ   Antr. 06 11 2012, 1:27 pm

Kelionė bent jau Aleksui lengva nebuvo. Kol išskrido iš Ganos, kvėpavimas po truputį pradėjo sunkėti, vis dėl to artimiausioje šalyje sustojo trumpam, pailsėti ir užvalgyti, saulė jau kilo tad Aleksas žinojo, jog daugiau negalima bus sustoti, kol neišskris iš Afrikos, tad morališkai nusiteikti reikėjo. Skrendant per Sacharą angelas vieną akimirką pagalvojo, jog nukris, nes net smuktelėjo žemyn porą metrų, tačiau netrukus vėl išsilygino, marškiniai permirko, o skrendant vis labiau į šiaurę keitėsi ir klimatas, kuris vis šaltėjo, Aleksas galėjo justi kaip atšalą vėjas, tankėja debesys ir vis nepamiršdavo pažiūrėt kaip laikos Beatriče, tačiau kai vaizdas pradėjo lietis, ryškiai nieko nesimatė, jį palaikė tik tai, kad greitai bus namie, ypač kai Paryžius liko toli...Aleksas jau nežinojo kokia jėga jį palaiko.
Netrukus jis vėl paėmė merginos ranką ir pradėjo leistis, iki namų dar buvo gabalas, bet jis nebegalėjo, krito ant šalto smėlio papžįstamame paplūdimyje ir išsitiesė ant nugaros gaudydamas orą, jis jautėsi tarsi ką tik iš dušo. Užsidengęs degantį veidą, vaikinas be žodžių prašė Beatricios duoti jam laiko, o kai pagaliau galėjo pajudėt ir sutelkti paskutines jėgas, atsistojo, laikydamasis už smėlio ir svyruodamas, tarsi padauginęs degtines, prisidengęs burną vaikinas sunkiai atsikosejo ir tvirčiau atsistojo. Jau norėjo kažką sakyt, bet pamatė pažįstama siluetą tolumoje, vaizdas šiek tiek liejosi, bet šiaip tai tikrai nehaliucinacija. Aleksas sustingo. Jis dar nebuvo sugalvojęs ką pasakys broliui, tad tik greitai žvilgtelėjo į Beatriče šalimais. Visai pasimetė, sergantis vaikinas tiesiog nebeišvežė ką daryti toliau. kodėl iš tiesų negali susiliet ir išnykt tiesiog...

_________________
Atgal į viršų Go down
http://letitburninhell.tumblr.com
avatar
Beatrice Athene Ross


•naudoju : Alba
•parašiau : 3119
•myliu : Hikari

RašytiTemos pavadinimas: Re: RAMI PAJŪRIO PAKRANTĖ   Antr. 06 11 2012, 1:52 pm

Pačiai Beatričei skrydis labiau sunkus buvo morališkai, o ne fiziškai. Pirmiausia, todėl, kad vis dar kinkos drebėjo ir galvoj baisiai ūžė nuo pertekliaus minčių apie visą šią situaciją, apie tai, kas jos laukia. O visų, antra buvo be galo sunku matyti tokį leisgyvį Aleksą. Mergina ne kartą jo prašė nusileisti kokioje nors šalyje ir pailsėti bent dieną ar dvi, tačiau vaikinas buvo labiau užsispyręs nei ji manė, todėl teko ligi pat Angijos skristi nuolatinėje baimėje, baisiausiai įsitempus.
-Aleksai..,-suklykė, šiam netikėtai kritus ant smėlio. Tuomet nieko kito neliko kaip irgi jam iš paskos reaktyviniu greičiu leistis ant smėlio, nė neapsidairius, ar kur nevaikščioja koks dvikojis padaras. Trumpam net galva apsvaigo, matyt, čia nuo tų sužalojimų urve, po truputį pradėjo reikštis pasekmės. -Po galais, gi sakiau, kad reik pailsėti.. tai ne reik gi būt užsispyrusiam kaip ožiui. Ką dabar man reiks su tavimi daryti??,-priklaupus prie draugo, murmėjo sau po nosim, neužsičiaupdama, tačiau nepiktai, veikiau graudžiai. Tiesiog angelė nežinojo, kad jau pasiekė skrydžio tikslą - namus, todėl neįsivaizdavo, kur jiems dabar teks dėtis, kadangi vaikinas neatrodė pajėgus skristi kažkur dar toliau. Aleksui sugalvojus pažaist supermenus, vėl ant smūgio pasodino jį ant smėliuko ir pradėjo mosikuot kažkokiam tolumoje boluojančiam siluetui, kviesdama pagalbos. Beatričė matė iš toli šviečiant baltus, didingus sparnus, todėl net lengviau atsikvėpė pagalvojusi, kad susišnekėti bus paprasčiau, o ir pagalbos tikrai sulauks.
Atgal į viršų Go down
avatar
Hikari Gabriel von Tulsse


•naudoju : Jared Padalecki
•parašiau : 5129
•myliu : Beatričė

RašytiTemos pavadinimas: Re: RAMI PAJŪRIO PAKRANTĖ   Antr. 06 11 2012, 2:10 pm

Nualinęs savo kūną stipriu bėgimu, Hikari pakrante bebėgo lengva ristele. Nuovargis atėmė ir sukilusį pyktį, o jūros bangų ošimas ir gaivus vėjas prapūtė ir išblaškė nereikalingas mintis. Pagirioms praėjus ir diena atrodė smagesnė bei šviesesnė.
Jis akimirksniui stabtelėjo išgirdęs moterišką klyksmą ir pakėlė akis į dangų, iš kur sklido garsas. Balsas buvo iki skausmo pažįstamas, todėl širdis savavališkai kelis kartus stipriau sumušė, bet Hikari tik kreivai šyptelėjo, mąstydamas kad dabar protas pradėjo žaisti su juo. Ką gi galėtų čia veikti jo Beatričė? Nejaugi jis taip beprotiškai jos pasiilgo, kad net pradėjo girdėti žmonos balsą? Dar beliko, kad pradėtų vaidentis.
Išvydęs kaip porelė dideliu greičiu krenta ant smėlio, negalvodamas pasileido link jų su mintimi padėti. Juk angelai šiaip be priežasties nekrenta iš dangaus. Net jei tai buvo ir įsimylėjelių pokštavimai, toks stiprus kritimas galėjo nejuokais sužeisti ir pridaryti žalos. Kuo arčiau buvo angelų tuo labiau galėjo išskirti siluetus. Alex'ą iš karto atpažino, o moterišku siluetu negalėjo patikėti. Jei ten jo brolis, tai turėtų būti Nina, bet kodėl ji tokia panaši į Beatričę?
Beartėdamas Hikari vis lėtino tempą, nes kojos nespėjo su mintimis. Angelas vis markstėsi ir kartkartėmis pasitrindavo atbula ranka akis. Jos gal tiesiog apsinešė nuo išrasojusios kaktos dėl prakaito. Tačiau mergina niekaip nesikeitė į Niną. Na gal figūra ir lieknesnė nei jo žmonos, bet tai tikrai buvo ji. Vaikinas dabar tiesiog lėtais žingsniais priėjo prie angelės. Išplėstomis akimis, beprotiškai besidaužančia širdimi, jis pakėlė drebančią ranką prie žmonos skruosto.
-Be...Beatriče? - sumikčiojo, mėgindamas įsitikinti, kad tai ne sapnas ir ne haliucinacija. Ir velniop, jei tai ir haliucinacija, bet jis ją palietė, todėl iš karto čiupo ją į glėbį ir stipriai jame suspaudė.
Atgal į viršų Go down
avatar
Alex Christian von Tulsse


•naudoju : Hayden Christensen
•parašiau : 35012

RašytiTemos pavadinimas: Re: RAMI PAJŪRIO PAKRANTĖ   Antr. 06 11 2012, 2:51 pm

Puiku. Mergina dabar stipresnė už jį, net sugebėjo lyg niekur nieko pasodinti Aleksą ant smėlio atgal. Jei tai būtų kas nors kitas, o ne draugė, angelas susierzintų, visų pirma dėl to, kad dabar viskas jį erzino ir dirgino, net ir ta pati šveli jūros muša varė iš proto. Jis norėjo tylos ir ramybės, kokio vakuumo, kur nėra net oro, kad neskaudėtų plaučių kvėpuojant. Dar kai draugė pradėjo taip mosikuoti ranka, vaikinas įsitempė. Jei kur nors būtų įtampos ir karščio matuoklis, turbūt šią sekundę būtų susprogęs.
Artėjant broliui, Aleksas suprato, kad yra nebematomas. Tai ir taip aišku, jog Hikari dabar matė tik savo žmoną, tačiau jis juk nieko nežino. Labiausiai vaikiną suglumino, kad sutrikusi mergina gali sureaguoti ne taip, kaip Hikaris tikėtųsi. Pasinaudodamas proga, jog yra laikinai nematomas Aleksas vėl stojosi, šį kartą stengdamasis padaryti tai oriau, nes teks kalbėti oficialiai, damn, tik mintys maišėsi. Gal krisdamas jis kur ir susitrenkė tačiau nieko dabar nejautė, viską ir taip tempė. Pagrindinė jo užduotis buvo išsilaikyti tiesiai, nenudribti ir įsitikinti, kad angelei viskas gerai, pakalbėt su Hikariu o jau tada galės nors ir sručiu apsimest ir sukišt galvą į smėlį.

_________________
Atgal į viršų Go down
http://letitburninhell.tumblr.com
avatar
Beatrice Athene Ross


•naudoju : Alba
•parašiau : 3119
•myliu : Hikari

RašytiTemos pavadinimas: Re: RAMI PAJŪRIO PAKRANTĖ   Antr. 06 11 2012, 6:00 pm

Mergina pasijuto net tvirčiau ant kojų bestovinti, išvydusi atbėgantį angelą pas juos. Vis dėlto nepažįstamose vietose, būtų gana sunku tinkamai pasirūpinti Aleksu, todėl net ramiau ant širdies pasidarė suvokus, kad visgi sulauks pagalbos. Galbūt net pastogę gaus nakčiai, nes jau vakarėjo ir Beatričė buvo tikra, kad nieks jau jos šiandien neprivers niekur skristi. Tačiau, kuo labiau artėjo nepažįstamas angelas, tuo mergina ėmė labiau gūžtis. Ir nežinia, kas čia nutiko. Žinoma, turbūt net ir patį nejautriausią padarą suglumintų toks žvilgsnis, kokiu vaikinas žiūrėjo į ją, bet čia buvo ir dar daugiau kažkas. Angelui priėjus Beatričei lyg kojas kas pakirto ir pablyškus veido oda persidažė į švelniai rausvą. Atrodė, kad ne angelas krosiukus čia pirmyn atgal bėgiojo, bet ji.
-Čia.. mano draugas.. jis serga.. mes ilgai skridome.. ir.. reikia pagalbos..,-kažką pradėjo nerišliai veblent sau po nosimi , ale aiškindama situaciją,bet atrodė, kad jis jos net nesiklauso. Iš pradžių, mergina pamanė, kad čia gal tiesiog patraukli vaikino išvaizda taip išmušė ją iš vėžių. Neneigsi, kad Beatričė iškart pajuto angelui keistą trauką, bet kad nebemokyklinukė ji jau, kad šitaip reaguotų į kiekvieną. O juolab net neatsiminė, kad per pastaruosius mėnesius Ganoje, kas panašaus nutikę būtų. Priešingai, sunkiai kas sugebėjo angelę iš pusiausvyros išmušti. Tačiau, nepažįstamajam kreipusis į ją vardu, o po to dar ir taip netikėtai suspaudus glėbyje, merginos kūnas visiškai nutirpo. Dar truputis ir būtų suglebusi pati ant to smėliuko šalia Alekso. -Aš...,-kažką bandė sakyt, bet širdis taip smarkiai daužės krūtinėj, kad trukdė net mintis sudėlioti tinkamai. Ji nesuprato, kas vyksta ir jautėsi visiškai apgailėtinai. Iš vienos pusės buvo nejauku,kadangi nežinojo, koks asmuo į ją kreipiasi ir kas juodu sieja, o iš kitos pusės buvo tiesiog gera per tokį ilgą laiką, pirmą kartą pasijusti, būnant šalia kažko, besąlygiškai saugiai.
Galiausiai, mergina nestipriai įrėmė delniukus vaikinui į šonus ir pabandė truputį atsitraukti nuo jo kaip įmanoma mandagiau. Gi suvokė, kad ne tik jai yra nemalonu kažko neprisiminti, bet ir žmonėms, kurie ją pažįsta, būti atstumtais. -Atleisk..,-kone pašnibždom prabillo. -..mes pažįstami?,-ištarė kuo švelniau ir netgi pabandė nusišypsoti, kai jau turėjo galimybę kilstelėjus smakriuką viršun, pažvelgt nepažįstamajm tiesiai į akis. Angelė nedidelį žingsniuką žengė atatupsta ir paslėpus už nugaros rankas, žvilgtelėjo kiek sutrikusi į Aleksą. Manė, kad gal jis kuo pagelbėti galės, nors ir buvo nepanašu, kad šie vaikinai vienas kitą pažinotų, kadangi net nepasisveikino.
Atgal į viršų Go down
avatar
Hikari Gabriel von Tulsse


•naudoju : Jared Padalecki
•parašiau : 5129
•myliu : Beatričė

RašytiTemos pavadinimas: Re: RAMI PAJŪRIO PAKRANTĖ   Antr. 06 11 2012, 8:15 pm

O, Dievai aukščiausieji! Hikari netvėrė savo kailyje. Nebuvo įmanoma nusakyti tos laimės, to džiugesio, kuris aplankė angelą. Rodės šimtą metų nebuvo laikęs žmonos savo glėbyje. Tokios trapios, mažutės būtybės, kuri apvertė jo pasaulį aukštyn kojomis ir įvedė tiek daug nuostabių dalykų bei smagių akimirkų. Galėtų visas pasaulis aplink sugriūti, kai dabar laiko auksą savo rankose. Na žinoma reikės tą džiugią naujieną pranešti ir jų dukrytei. Vaikinas šypsojosi ir iš tos laimės net ašaros pradėjo riedėti skruostais.
Jis negirdėjo ką mergina vebleno, nebematė ir brolio šalia. Hikari tik pakėlė rankas prie Beatričės veido ir ketino sudėti delnus, kad galėtų karštai karštai įsisiurbti į taip seniai ragautas, saldžias meilės lūpas. Bet viskas momentaliai sustojo, kai pajuto angelės rankutes, kurių delniukai taip inirtingai stūmėsi padedant šeimininkei išsilaisvinti iš didelio glėbio. O iš jos lūpų išsprūdę žodžiai momentaliai viską pavertė ledu ir tada akimirksniu sudaužė begalo šviesią ir malonią euforiją.
Hikari ir pats atsitraukė žingsnį atgal. Nejaugi iš tikrųjų bus apsirikęs? Nejaugi tikrai jo vaizduotė su juo pokštauja ir prieš jį stovi visai ne jo žmona? Angelas instinktyviai žvilgtelėjo į Alex'ą klausiamu žvilgsniu, kuriame net spėjo atsispindėti išgąstis, ir vėl grįžo prie Beatričės.
-Tu... tu... manęs... neatsimeni? - vos išstenėjo žodžius, nes jie kaip koks gumulas strigo gerklėje.
-What a hell, Alex? Čia taip juokaujat? - suveikė savisaugos instinktas ir angelas isteriškai sukrizeno. - He he he... geras pokštas.. ar ji ne Beatričė? - parodė ranka į žmoną, besikreipdamasis į brolį.
Atgal į viršų Go down
avatar
Alex Christian von Tulsse


•naudoju : Hayden Christensen
•parašiau : 35012

RašytiTemos pavadinimas: Re: RAMI PAJŪRIO PAKRANTĖ   Antr. 06 11 2012, 10:14 pm

Na jo, o kur "labas broli". Pirmą apsimetė, jog jo visai nemato, o dabar tėškia į veidą pusiau anglišką klausimą. Aleksas nenori jam atsakinėti! Šūdinos savijautos angelas sugebėjo dabar tik įsižeisti ir vos susilaikyti, jog nepradėti rėkti, visai nebegražios spalvos aplinkui. Jei ne Beatriče, tai tikrai būtų šliaužęs sau. Kodėl jį brolis prisimena tik tada kai kažko reikia, o šiaip visą laiką tasėsi ir pijokavo su Joshu, kuris bala žino ką veikia tarp angelų. I MEAN..helooo, Aleksas irgi turi jausmus. Žinai, fuck you, aiškinkis vienas kas nutiko, o Aleksėjus varys miegoti, susideginti ir dar kažką padaryti, kad tik ir toliau jo nepastebėtų.
Taip ir norėjo pasakyt, supykti pagaliau rimtai, pasiūsti visus velniop, ką jau seniai reikėjo padaryti. Bet nesugebėjo, tik uždarė jausmus savyje, prarijo pykčio gumulą gerklėje ir apsimetė, jog su juo brolis ir turi elgtis kaip su niekuo.
-Norėčiau pasakyt, kad viskas gerai, tačiau negaliu.-prabilo per daug oficialiai kaip su Hikariu, bet jam tas pats dabar, galva plyšo į keturias dalis, veidas degė, vaizdas liejosi, jis net nebuvo įsitikinęs ar žiūri tiesiai į angelus, gal kažkur pro šoną. Na dabar išbers viskas. Dėl nepagrįsto durnumo ir svaigimo, Aleksui ne tik mintys atsirišo, bet ir liežuvis.-Prieš mėnesį aš pasikviečiau Beatrice pasikalbėt, liepiau jai skristi į Ganą ir negrįšti kol nesutvarkys reikalų ten. Per misija jinai pakliuvo pas demoną ir prarado atmintį. Taaip, aš tau Hikari nieko nesakiau, nors žinojau visą šį laiką kur ji ir taip, aš kaltas, kad ji iš viso ten vyko. Atsiprašau, Beatrice. Be to, čia...tavo...-Aleksas tik žvilgtelėjo į savo žiedą ant rankos, bet nieko daugiau nebepasakė. Viskas dienos limitas baigėsi. Liko tik sekundžių klausimas, bet angelas vis tiek nenatūraliai blizgančiom akim naglai spoksojo į brolį.

_________________
Atgal į viršų Go down
http://letitburninhell.tumblr.com
avatar
Beatrice Athene Ross


•naudoju : Alba
•parašiau : 3119
•myliu : Hikari

RašytiTemos pavadinimas: Re: RAMI PAJŪRIO PAKRANTĖ   Tr. 07 11 2012, 5:18 am

Beatričė visiškai nesmagiai pasijuto išvydusi angelo skruostais riedančias ašaras, nors jos buvo ir iš laimės. Kažin ar jai buvo mažiau gera nei jam, tiesiog ji to dar to sąmoningai pati nesuvokė, nes trukdė barjeras, kuris blokavo kelią emocijoms, keliaujančioms link prisiminimų. Mergina visuomet manė, kad geriau jau būti pačiai apsviltai nei nuvilti kitus, o štai čia nutiko atvirkščiai. Akimirką, pažvelgus į nepažįstamojo akis, Beatričė lyg ir įžvelgė kažką, kas jos negasdino, kas atrodė sena ir pažįstama. Netgi vargu ar būtų priešinusis bučiniui, nes vyras, stovintis priešais ją, kažkodėl nežmoniškai traukė, tačiau tuo pačiu atrodė ir svetimas, nes angelė net nesugebėjo prisiminti jo vardo, o ką jau kalbėti apie ryšį, kuris juodu siejo. Vėl milžiniškas kaltės akmuo užsiriteno merginai ant krūtinės ir ši dar per porą žingsnių atatupsta atsitraukė nuo abiejų angelų.
-Ne..,-po Hikario užduoto klausimo, papurtė nebyliai galvą į šonus. Beatričės akyse net ašaros pradėjo sunktis. Ji labiausiai neapkentė bejėgiškumo jausmo, o štai čia jis būtent ir pasireiškė visu pajėgumu. -Nepyk, tiesiog...,-jau buvo bepradedanti nuoširdžiai aiškinti visą situaciją, kai nepažįstamas angelas, staiga, nei iš šio nei iš to pradėjo sarkastiškai šaipytis iš visos šios situacijos. Beatričė ėmė dar laiau gūžtis. Net akių nedrįso pakelti nei į vieną angelą. Štai ir išgaravo visa Beatričės stiprybė. Ši situacija tik parodė, jog taip vadinamas merginos tvirtumas bei nepalaužiamumas buvo tik profesionalus spektaklis, maskuojantis Beatričės silpnąsias vietas ir nauko daugiau.
Aleksui davus užuomeną apie vestuvinį žiedą, angelė dar labiau pasimetė, pabandžiusi įsijausti į savo mylimo žmogaus situaciją. Ji ir taip stengėsi elgtis kuo mandagiau bei švelniau. Ne jos būdui ką nors skaudinti. Juolab, dabar buvo netgi galima paaiškinti faktą, kodėl jos kūnas taip smarkiai reagavo į priešais stovintį angelą. Vadinasi, yra pajėgių ištrinti atmintį, tačiau nei pats galingiausias nesugeba sunaikinti to, kas užsimezgę seniai bei turi gilias šaknis - jausmų. Norėdama įsitikinti ar tikrai teisingai iššifravo draugo žodžius, mergina žvilgtelėjo į angelo plaštaką ir vis tik krūptelėjo išvydusi identišką vestuvinį žiedą, kuris puošė ir jos rankutę.
Atgal į viršų Go down
avatar
Hikari Gabriel von Tulsse


•naudoju : Jared Padalecki
•parašiau : 5129
•myliu : Beatričė

RašytiTemos pavadinimas: Re: RAMI PAJŪRIO PAKRANTĖ   Tr. 07 11 2012, 6:57 am

Hikariui pagaliau praėjo tas isterijos priepuolis. Besiklausant tiek Alex, tiek Beatričės jis visas suakmenėjo, o veidas perbalo.
-Nande? Nande, nii-chan? - išlemeno nuleidęs galvą į smėlį. Žvelgdamas į žemę jis mėgino suvirškinti viską kas jam buvo papasakota, bet tai buvo kažkas neįtikėtino. Kažkokia kvaila ir nejuokinga pasaka, o gal pokštas. Jausmai pradėjo pintis tarpusavyje. Žiauriai ilgėjosi Beatričės ir norėjo ją laikyti savo glėbyje, bet ji dabar žiūri kaip į svetimą žmogų ir gal net bijo jo. O brolis šneka tokiu tonu, kad tik pikta darosi. Kaip jis taip galėjo pasielgti su juo? Ne. Svarbiausia kaip jis taip galėjo pasielgti su trapia jo žmona?
Neištvėręs susikrovusių jausmų pertekliaus, Hikari kaip mat atsidūrė prie brolio ir nei akimirkai nesudvejojęs pavaišino jį kumščiu į žandikaulį. Nutėškęs Alex'ą ant smėlio iš karto užšoko ant jo. Apsižergė ir tvirtai prispaudė prie žemės.
-Siunti merginas prieš tokius demonus? Kas tu per vadas, a? - suėmęs angelą už marškinių atlapų kone rėkė jam į veidą. Pirštai patys gniaužėsi į kumščius ir buvo galima net girdėti griežiamus iš pykčio dantis. Apakintas pykčio, Hikari nematė brolio savijautos, todėl ėmė jį tiesiog daužyti. Niekada prieš broliuką taip nekėlė rankos. Jei ir pasimušdavo tai tik juokais ar treniruočių metu, tačiau dabar buvo visai kas kita. Dabar jis taip žiauriai pyko ant Alexo, kad net nesuvokė kaip stipriai maišosi jų abiejų kraujas.
Atgal į viršų Go down
avatar
Alex Christian von Tulsse


•naudoju : Hayden Christensen
•parašiau : 35012

RašytiTemos pavadinimas: Re: RAMI PAJŪRIO PAKRANTĖ   Tr. 07 11 2012, 9:33 am

Kodėl? Jis klausia kodėl. Deja, Aleksas negalėjo atsakyti, tada jam atrodė, jog elgiasi teisingai. Tada reikėjo parodyti autoritetą, nes pusei angelų buvo nusispjaut ant darbo. Išvarė daug jis iš namų, kelis priemė naujus, bet nebežiūrėjo į juos kaip ankščiau. Angelo akyse nebuvo šeimyninės šilumos, kurią ankščiau žiūrėdavo į visus šeimos narius. Dabar jo pasitikėjimą reikėjo nusipelnyti. Naujų angelų veiklą jis sekė taip akylai, kaip net demonai žmonių neseka.
Galvojat jam nebuvo skaudu kai suprato ką padarė? Naktimis nebegalėjo užmigti, galvodamas apie draugę. Kiek kartų norėjo vykti ten ar pasakyti viską Hikariui, bet negalėjo. Užduotis buvo slapta ir apie ją žinojo vos keli žmonės, turbūt net Markas nežinojo, jei nebuvo skaitęs Beatričios biografijų. Aleksą kaltė užgulė dar labiau kai išgirdo kas nutiko, būtų mielai apsikeitęs su Beatrice vietomis, bet negalėjo. Tai neįmanoma. O dabar jis iš viso tuščias, ne tik dėl jausmų, bet ir dėl savijautos. Dėl to, jis prišnekėjo ko nenorėjo, galėjo prišnekėti dar daugiau, dar labiau viską suteršt, tačiau jėgų nebebuvo.
Angelas dėl suletėjusios reakcijos, nespėjo sureaguoti į greita brolio judesį, tik pajuto skausmą, susimaišiusi svaigulį, galėjo prisiekti, jog žandikaulis išsinėrė. Aleksas ir taip vos besilaikantis ant kojų krito ant smėlio, jau springdamas savu krauju, kuris kaupėsi iš plyšusių audinių burnoje. Vaikinas tiesiog nebespėjo reaguoti į viską kas vyksta, o gal pasąmonėje nenorėjo reaguoti, nes iš dalies jautėsi to vertas. Tik suveikė refleksas kai Hikari kažką jam į veidą rėkė, Aleksas ištiesė ranką, sugriebė brolį už kaklo, nagai įsikirto į jo odą, turbūt iki kraujo, bet tai buvo viskas ką jis sugebėjo padaryti, netrukus ranka paleido brolį, tik įsitvėrė į jo marškinių skverną. Aukšta temperatūra nebeleido mąstyti, o skausmas, pasklidęs kūnu, judėti, jis priminė dabar labiau leisgyvę lėlę, kuri tužmingai kvėpavimo. Skausmas sklido ties kiekvienu smūgiu ir visi į veidą, turbūt ne tik, kad nieko nebematys, bet dar ir nosies nebeturės, ką jau kalbėti apie plyšius, kurie atsivėrė odoje ir iš jų sunkėsi ryškus raudonas kraujas. Tik akimirka dingtelėjo mintis, kiek pykčio Hikaris buvo per šitus 1500 metų jam sukaupęs už viską ir pagaliau viskas trūko, subyrėjo į šipulius, atsiskleidė tikrieji jausmai. Jis iš tiesų, niekada Alekso taip nebuvo mušęs, net ir susipykus labai.
Žvilgsnis tapo stiklinis, bet pro kraują išsiliejusį į akies obuolį ir taip nebuvo nieko matyti, net mėlynos akių spalvos. Angelas vis dar laikė brolio marškinius, taip stipriai, kaip vaikystėje, kai daugiau neturėjo į ką įsitverti.

_________________
Atgal į viršų Go down
http://letitburninhell.tumblr.com
avatar
Beatrice Athene Ross


•naudoju : Alba
•parašiau : 3119
•myliu : Hikari

RašytiTemos pavadinimas: Re: RAMI PAJŪRIO PAKRANTĖ   Tr. 07 11 2012, 12:31 pm

(jetau..nu duodat garo! net skaityt sunku. kam taip žiauriai ?)

Kuo toliau, tuo labiau Beatričė nesusigaudė visoje situacijoje. Šioje vietoje pynėsi tiek daug emocijų ir jausmų, kad net galva vėl ėmė svaigti, bandant viską perprasti. O, ką jau bešnekėti apie tvyrančią įtampą , kuri sužadino angelės viduje baimę. Arba tiesiog šiurpino. Ji pati net krustelt bijojo, matydama, kokiu nežmonišku pykčiu dega, taip tariamo, jos vyro akys, žiūrint į Aleksą. Atrodė va dar trupinėlis ir tuoj sumals ir taip sergantį vaikiną į miltus.. Ir pasirodo nereikėjo nei to trupučio. Mergina taip išsigando, kad visas vaizdas, rodės, sulėtėjo kaip kokiam prasto skonio filme, o kojas pakirto. Ji net savo klykimo negirdėjo, kuris buvo panašus tai į "Padėkit" , "Nustokit", "Ką jūs darot".. Žodžiu, esmė tame, kad vis vien jokie spygavimai negelbėjo. O aplink, dar kaip tyčia nebuvo nei gyvos dvasios, kas turėtų jėgos juodu išskirti. O tada tik bac ir suspaudė stipriai angelei smilkinius. Akyse kelias milisekundes išvis aptemo. Kadangi, stresinės situacijos suaktyvina smegenų veiklą, tai Beatričės galvelėje, būtent dabar išryškėjo paskutinis momentas prieš išvykimą į Ganą. Ir taip juodu su Aleksu ten labai susikivirčijo, kad net durys trankėsi. Tačiau Beatričė pati užsispyrė vykti į tą slaptą misiją Afrikoje, nes jautėsi daugiau nei niekam tikusi ir norėjo įrodyti sau bei kitiems,kad gali būti pavyzdinga angele. Tik gaila, kad per savo karštošiškumą nepasvėrė pati savo galimybių.
-Nustok. Prašau. Tu jį užmuši. Aš pati kalta.. Pati nusprendžiau, kad noriu ten vykti. Paleisk jį.. Tik aš kalta dėl visko. Ir niekas kitas,-staiga užšokusi, kaip kokia maža beždžionėlė, Hikariui ant nugaros, verksmingu balsu klykė jam į ausį, rankomis apsivijusi jo kaklą. Kažin ar vaikinas juto bent kažką, tačiau Beatričė stengėsi iš visų jėgų atplėšti jį nuo Alekso, kol išvydusi per angelo petį draugo veidą, nesusilaikiusi pradėjo garsiai kūkčioti. Juk ji kalta dėl to, kas vyksta.
Atgal į viršų Go down
avatar
Hikari Gabriel von Tulsse


•naudoju : Jared Padalecki
•parašiau : 5129
•myliu : Beatričė

RašytiTemos pavadinimas: Re: RAMI PAJŪRIO PAKRANTĖ   Tr. 07 11 2012, 1:09 pm

Hikari nejuto Alexo nagų jo kakle. Tik tiek, kad trūko oro nuo instinktyviai įsitempusių raumenų, bet angelas to visai nesureikšmino. Tačiau jis pradėjo rimti kai brolio ranka nuslydo ant jo krūtinės ir suėmė jo marškinius. Automatiškai iki Hikario prasiskverbė seni jausmai ir prisiminimai kiek jis taip guodė ir gynė broliuką. Visai vaikiną sustabdė ir menkutis pasikabinęs svoris ant jo nugaros. Dėl pastoviai skriaudžiamos tos kūno vietos, Hikari buvo pasiruošęs atsistoti ir numesti nekviestą svečią, bet šiuo metu tvirtos rankutės ant jo kaklo dar labiau pridusino vaikiną ir sustabdė kumštį belekiantį į Alexo veidą.
Beatričės balsas prisibeldė iki aptemusios angelo sąmonės. Hikari tarsi praregėjo ir tai ką išvydo, net pats baisiai nusigando. Jis tik atsilošė, išsitiesdamas ir atsisėsdamas ant broliuko. Rankomis užsidengė veidą, net nejusdamas ar kas bekaba jam ant nugaros.
Atgal į viršų Go down
avatar
Alex Christian von Tulsse


•naudoju : Hayden Christensen
•parašiau : 35012

RašytiTemos pavadinimas: Re: RAMI PAJŪRIO PAKRANTĖ   Tr. 07 11 2012, 1:32 pm

(ne žiauriai, o realistiškai, bent jau kaip aš tai įsivaizduoju)

Dar reikia žodžių? Galima sakyti viskas pasakyta ir padaryta ką reikėjo. Ausyse ir taip spengė, jog neįmanoma buvo suprasti ar jam tik girdisi, jog kažkas rėkė ir verkė šalimais ar ne. Galima sakyti, ausys buvo vienintelis sveikas veido organas, kuriuo dabar angelas galėjo pasikliauti.
Viena ranka įsitvėręs brolio marškinių, kita sugniaužė kumštyje saują smėlio, tarsi skęstantysis šiaudo, tarsi spausdamas pagalbos mygtuką ar tikėdamasis, kad šaltas smėlis tarp pirštų veiks kaip narkozė. Jis laukė. Žinojo, kad nebeskaudės ilgai, nebedegs ir nereikės rėkti." Nagi, užmušk. Užmušk, kaip užmušei Sebastianą." Po velnių, ko jis laukia, Kalėdų?
Tačiau paskutinio smūgio jis taip ir nesulaukė. Atrodė, kad net jūra aplinkui nutilo, dabar tegirdėjo garsų širdies plakimą. Visų trijų angelų. Pats Aleksas gulėjo nusukęs galvą į šoną, nežiūrėdamas į nei vieną, tik sustingusiu žvilgsniu į tolį, kur matėsi bekraštis paplūdimys, tačiau neryškiai. Tai labiau priminė vaiko susiliejusią svajonę, kuri ir liks tik vizija. Ašarų nebuvo, vietoj jų tekėjo kraujas, per akis ir skruostus, smakrą gėrėsi į tuos veržiančius marškinius, kurie turbūt vietomis buvo įplyšę dabar dėl įsitempusiu raumenų. Angelas negalėjo užčiaupti burnos dėl sulaužyto žandikaulio, ji buvo šiek tiek pravira, tarsi jis dar turėtų ką pasakyti, be to, tik pro ją ir galėjo kvėpuoti, nors su kiekvienu įkvėpimu pasigirsdavo duslus gargimas dėl kraujo burnoje. Nejuto dabar jau karščio, kuris kilo viduje ir degino ląstelės, tik šaltą vėją ant veido, kuris dar labiau dirgino žaizdas ir privertė kęsti skausmą.
Geras dalykas iš šitos situacijos, kad Beatričė pati apkabino Hikari! Galbūt tai privers ją dar ką nors prisiminti, nes tai buvo svarbu. Na o jis...gi ne pirmą kartą gauna už nesąmones savas padarytas, kai laiku neužsičiaupia.

_________________
Atgal į viršų Go down
http://letitburninhell.tumblr.com
avatar
Beatrice Athene Ross


•naudoju : Alba
•parašiau : 3119
•myliu : Hikari

RašytiTemos pavadinimas: Re: RAMI PAJŪRIO PAKRANTĖ   Tr. 07 11 2012, 5:00 pm

(realistškai realistiškai, tiesiog šiurpina mane tokie dalykėliai : D)

Pajutusi, kad vaikinas visgi liovėsi kumščiavęs Aleksą, Beatričės kūno raumenys iškart atsipalaidavo ir ši visiškai suglebo, vis dar besilaikydama apsikabinus Hikarį per kaklą. Nežinia, kodėl jo iškart nepaleido. Tiesiog veiduką įbedus jam į nugarą, tyliai kūkčiojo, tarsi laukdama, kol jo marškinėliai visiškai permirks karštomis, sūriomis ašaromis. O gal tiesiog nuo vaikino skilindanti šiluma padėjo greičiau nusiraminti ? Galiausiai angelui atsitiesus, Beatričė kiek atsitokėjo. Atlaisvinusi Hikario kaklą, ji delnais nuslydo iki jo pečių, kuriuos pirštais nesmarkiai spustelėjo. Na, logiškai mąstant, protinga mergina, pačią pirmą sekundę būtų bėgusi kuo toliau nuo tokio agresyvaus tipelio ar bent gerokai aptalžius jį kumščiais, apšaukus, tačiau nei vieno nei kito daryti nesinorėjo. Didesnis noras buvo pačiai išsiteleportuot į kokią Antarktidą ar prasmegt skradžiai žemę, nes su tokiu kaltės jausmu, atrodė, kad gyvent bus per sunku. Juk būtent jos elgesys išprovokavo tokias pasekmes. Todėl kituose žmonėse ieškoti kaltų ar juolab smerkti ką nors būtų buvę tiesiog žema.
-Nusiramink. Kvėpuok. Padėk man pakelti jį. Reikia kuo greičiau nugabent į artimiausią medicinos punktą,-stebėtinai ramiu, nors ir trukčiojančiu balso tonu, kadangi ašaros vis nesiliovė riedėjusios kaip pupos, sukuždėjo vaikinui iš už nugaros ir tada staigiai atsistojo. Mygom nusirengus megztuką, atsiklaupė ant smėlio šalia Alekso ir vos vos jį apklojo. -Ar, girdi mane, Aleksai.. mmm?,-sukuždėjo, pirštukais švelniai suėmusi jo riešą. Stebint, tokios būklės draugą, bematant išgaravo visas angelės "ramumas". Nors muštynės ir baigėsi, bet veikiausiai sunkiausios akimirkos dar prieš akis. Angelė porą kart giliai įkvėpė, mėgindama suimti save į rankas. Tačiau net kūnas tirtėt iš to išgąsčio pradėjo. Nors Beatričė prisiminė labai ne daug, kas siejo ją su draugu, bet nežmoniškas jaudulys tik patvirtino jųdviejų stiprų dvasinį ryšį.
Atgal į viršų Go down
avatar
Hikari Gabriel von Tulsse


•naudoju : Jared Padalecki
•parašiau : 5129
•myliu : Beatričė

RašytiTemos pavadinimas: Re: RAMI PAJŪRIO PAKRANTĖ   Tr. 07 11 2012, 6:05 pm

Oh my God! Jis vos neužmušė antro savo brolio. Jam reikia pasitikrinti savo psichiką. Tikrai reikia. Jei ne Beatričė, kogero net nebūtų sustojęs... nors ne. Jau tada kai Alexas sugriebė už jo marškinių, Hikari pradėjo grįžinėti į protą. Angelas ir dabar atitraukęs delnus nuo veido, rankas uždėjo ant tos vietos, kur net išlakstė sagos. Jis instinktyviai pasuko veidą į kairę, pajutęs žmonos pirštukus ant pečių, ir juos pabučiavo. Kol mergina raminančiai kuždėjo, angelas suprato, kad sunkoka jam kvėpuoti. Pradėjo gelti nudaužytus krumplius ir nuo Alexo nagų paliktos žymės ant kaklo, be to dar buvo ir smaugiamas.
Tačiau šitos menkos žaizdos buvo niekai palyginus su tuo ką padarė savo broliui. Daugiau gyvenime negalės jam į akis pažiūrėti. Jis pats niekingiausias šunsnukis gyvenime. Priedo brolžudys ir dar vos neužmušė savo vado. Senesniais laikais, vien už netinkamą žodį prieš vadovą buvo nuplakama kone iki mirties, o čia vos nenužudė.
Hikari įkvepė per kelis trūkčiojančius kartus ir stipriai užsimerkė, stengdamasis negirdėti koks sunkus Alexo kvėpavimas. Kadangi prikando apatinę lūpą, kad pats nepradėtų verkti, negalėjo ištarti nieko Beatričei. Jis tik palinko virš vaikino ir delnus uždėjo ant ano, taip žiauriai sumaitoto, veido. Susikaupęs labai atsargiai ėmė siųsti savo gydomąją energiją. Kad bent kiek ištaisytų savo padarytą kaltę, jis paaukos visas savo jėgas, todėl kiek galima švelniau jungė audinius ir atstatinėjo viską į vietą, tuo pat metu dalį energijos naudodamas skausmo receptorių blokavimui. Kol sėdėjo vienas namuose Hikari nemažai spėjo apsiskaityti apie biologiją, žmonių, angelų ir kitų gyvių sandarą. Dabar galėjo pasidžiaugti, kad neleido laiko veltui.
Atgal į viršų Go down
avatar
Alex Christian von Tulsse


•naudoju : Hayden Christensen
•parašiau : 35012

RašytiTemos pavadinimas: Re: RAMI PAJŪRIO PAKRANTĖ   Tr. 07 11 2012, 7:01 pm

Tikriausiai jai būtų stebėjęs viską iš šono, jis būtų nusijuokęs iš šitos situacijos, ne tai, kad tiesiog nusijuokęs, o leipęs juokais, kol žandikaulio ir pilvo nebūtų pradėję skaudėti. Tiesiog tikrai fantastiška kaip gyvenimas keičiasi per kelias akimirkas, vieną, tave talžo brolis, kuris tuo pačiu ir geriausias draugas, bet Aleksas jam sugadino gerą dalį gyvenimo, o kitą tas pats brolis aukoja jėgas, kad veidas būtų panašus į veidą, o ne į slyvą. Na, iš šono, ar tai ne šeimyninė komedija? Juokas pro ašaras.
Pajutęs pirštus ant riešo, Aleksas paleido smėlį, norėjo pasakyti, kad girdi ir dar kuo puikiausiai. Taip gerai, net sveikas negirdėdavo. Kaip ten sakoma, kad kai atsistoja ant ribos linijos visi jutimai paaštrėja, tačiau pasakyti nieko nepavyko, kol žandikaulis karojo ne savo vietoje. Bet Hikaris teisus buvo pirmiau sakydamas, kad jis pasielgė ne kaip vadas, neatsakingai, negarbingai. Tad, brolis neturėtų šitoje vietoje jausti kaltės. Be to, taip bausdavo prieš gerus 500 metų, o dabar ant vadų ir purvą pilą ir smalą, bet visiems nusispjauti, nuomonė dabar tokia: jei vadas, tai tegul daro viską pats. O mes pasėdėsime kaip egocentriški savanaudžiai. Na, aišku, čia iš kurios pusės pažiūrėsi. Bet Aleksas Hikario nekaltino, bent kol kas, tik galvojo, kad galėjo užbaigti viską, bet kodėl to nepadarė.
Netrukus pajausta šiluma, kuri paprastai degindavo, dabar tik šildė, slapta, jis galėjo net didžiuotis, jog brolis taip patobulėjo, lavindamas savo sugebėjimus. Būtų kita diena, kita situacija, kitas žmogus, tai net jį apsikabintų ir pavaišintų alumi. Bet dabar...nors jis ir nepyko, bet viskas subyrėjo viduje, pažiro į smulkias šukes.
Pagaliau galėjo įkvėpti pro nosį, nors kartu su krauju, bet galėjo kvėpuoti, tai buvo geras jausmas, kaip ir tai, kad trakštelėdamas žandikaulis atsistatė į vietą, sukeldamas viso labo dilgčiojantį spaudimą, nieko daugiau. Burnos ertmėje visos žaizdos užsitraukė, o ant veido liko tik gilūs sopulingi įbrėžimai, gal, jei Hikaris būtų palaikęs ilgiau, nieko nebūtų likę, bet Aleksas paleido jo marškinius ir sulaikė brolio rankas, kiek pasikėlęs galvą nuo žemės išspjovė kraujo ir seilių mišinį iš burnos ir tik tada pasuko galvą į Beatričę, kuri tirtėjo taip, lyg ją bet kurią akimirką galėjo nupūsti vėjas. Būtų nusišypsojęs, bet kruvina šypsena būtų tik išgąsdinus draugę, tad tik akimis (kurios taip pat turbūt atrodė klaikiai, nes nieko veik nematė) bandė pasakyti, kad viskas gerai, galiausiai pasuko galvą į brolį, veide nebuvo nei lašelio pykčio, tik skaudus liūdesys.

_________________
Atgal į viršų Go down
http://letitburninhell.tumblr.com

Sponsored content



RašytiTemos pavadinimas: Re: RAMI PAJŪRIO PAKRANTĖ   

Atgal į viršų Go down
 

RAMI PAJŪRIO PAKRANTĖ

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 23Pereiti prie : Previous  1, 2, 3  Next

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
 :: Bažnyčia. :: Vidus.-