It cannot be seen, cannot be felt, Cannot be heard, cannot be smelt, It lies behind stars and under hills, And empty holes it fills, It comes first and follows after, Ends life, kills laughter
 
rodiklisrodiklis  Narių sąrašasNarių sąrašas  RegistruotisRegistruotis  PrisijungtiPrisijungti  

Share | 
 

 Medžių pavėsis

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
Pereiti prie : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7  Next
AutoriusPranešimas
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Medžių pavėsis   Pen. 17 08 2012, 6:58 pm

Žiūrėjo į vaikiną ir po jo žodžių įsistebeilėjo tiesiai jam į akis.
-Taip, tu gali man padėti,-taip pasakiusi apsisuko ir priėjo visai visai arti jo, visdar nenuleido savo akučių nuo jo.
Kažkas rėkė nesielgti taip , palikt jį ramybėje arba tiesiog pabūt žmogiškai. Nija nenutuokė kodėl ji taip galvoja.
-Sumaišei man mintis,-papurtė galvą ir prikandusi lūpą paėjėjo toliau nuo jo, visiškai nenorėjo elgtis žvėriškai, kodėl ,po galais? Dar geriau,prakando sau lūpą iki kraujo, pasilaižiusi dirstėljo į jį.
-Atsiprašau, -linktelėjo nuleisdama rankas,-tiesiog aš pasimetusi ,-sumurmėjo vėl nudelbdama žvilgsnį,-dėl to kokia esu...
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Medžių pavėsis   Pen. 17 08 2012, 7:06 pm

– Ką? – Bekas suraukė antakius. Jis tikrai norėjo pagelbėti. – Pasakyk, kas tau neduoda ramybės. Galbūt kartu tai išspręsim, – draugiškai šyptelėjo entuziastingai linktelėdamas. Ar jis naivus? Galbūt truputį. O galbūt tiesiog pasaulis kur kas sudėtingesnis, nei jis gali įsivaizduoti.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Medžių pavėsis   Pen. 17 08 2012, 7:10 pm

Atsiduso vėl žvilgtelėdama į vaikiną.
-Ar tikrai nori lysti į mano problemas? Gerai apie tai pagalvok,-šyptelėjo, jeigu jis sutiks,Nia būtinai patenkins savo norus, jeigu ne, tiesiog praleis tai.
-Gerai apie tai pagalvok, nes jeigu sutiksi...-padarė trumputę pauzę,-jeigu sutiksi tai gali baigtis ne itin gerai,turiu omenyje jeigu sužinotum tai ką žinau aš...
Jai visiškai nerūpėjo kad gali viską išpasakot žmogui kurio net vardo nežino, be to visada gali pasinaudoti savo gebėjimu jį užhipnotizuoti.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Medžių pavėsis   Pen. 17 08 2012, 7:15 pm

Bekas pažvelgė į žemę ir kiek pamąstė. Tuomet pakėlė žvilgsnį į merginą.
– Vartoji narkotikus? Tave kažkas nuskriaudė? Nužudei ką nors? Aš pasiruošęs tai išklausyt. Panašiai kaip kunigas, tik aš... Labiau naujoviškas, – šyptelėjo, tačiau po to vėl surimtėjo.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Medžių pavėsis   Pen. 17 08 2012, 7:19 pm

((Klausyk,gal nori pabandyt kiek ilgesniais postais? :DD))
__
Įdėmiai stebėjo vaikiną visiškai negalvodama apie tai kaip elgsis po jo žodžių.
-Kunige,pirmiausia pasakyk savo vardą,-linketėljo sutikdama, taip bus jaukiau,o gal net įdomiau.
Kadangi anuos skyrė gana nemenkas poros metrų atstumas tai Nia paėjėjo arčiau. Jeigu jis sutinka-gerai, bus kaip nori jis. Ji buvo visiškai pasiruošusi jam viską papasakot...vaizdžiai papasakot.
Nužvelgė vaikiną nuo galvos iki kojų,su suimąsčiusia mina, neesmė ,kad jos galvoje beveik nebuvo minčių, apsistojusi ties jo akimis pagalvojo ,kad gi tiek laiko stengėsi kuo mažiau galvot, o dabar kai galvoje zvimbia didžiulė tuštuma ,tai taip slegia.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Medžių pavėsis   Pen. 17 08 2012, 7:28 pm

((Aah, pasistengsiu. :DD))

Bekas nužvelgė merginą ir linktelėjo. Ji atrodė daili ir gana tyli. Ne, ne tyli... Greičiau atsargi. Kuri arba daug ko bijo, arba žino tiek daug, kad negali prasitart. Čia daug variantų gali būt ir tikrai keli gali tikt.
– Mano vardas Bekas, – ramiai prisistatė jis. Balsas skambėjo tvirtai, tembras buvo žemas ir malonus ausiai. Nepasakytum, jog jis savo vardą mėgo, bet ir kratytis nesikratė. – O kuo tu būsi vardu? – dar pasiteiravo. Ne, ne vien iš mandagumo. Jam tikrai buvo įdomu sužinoti. Ši pažintis buvo kiek visokia nei kitos, bet tai Bekui netrukdė. Kaip tik, priešingai - jei jis sugebės jai padėti, tesės pažadą tiems, kurių čia jau nėra. O tai darys garbingesnį jį ir neleis smukti žemyn. Bent jau pačiam savo akyse. Tada jis nepalūš. Tikrai nepalūš. Išsikapstys.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Medžių pavėsis   Pen. 17 08 2012, 7:38 pm

((Yay!!!))
Ni tiesiog stovėjo ,tylėjo,galvojo, taip,teisingai, į galvą priplūdo minčių , ateities veiksmų...tiesiog visko... Kai nėra tai nėra,o kai nepavyksta sustapdyt tai jų pilna, nors imk ir išprotėk.
-Bekas,,,-labai labai labai tyliai sau sumurmėjo vos tik jis prisistatė , turbūt to labiausiai reikėjo ,kad mergina įsimintų vaikino vardą, ne, ji nesiskūndė savo atmintimi,tiesiog per savo didelį šiandieninį išsiblaškymą visko gali pasitaikyti.
-Bekai,-antras kartas irgi nepakenks ,-mano vardas Nija,arba Nia,kaip tau lengviau,-ir vėl apdovanojo jį savo šypsena, šį kart kiek kitokia, liūdnesne, susimąsčiusia ir kiek sumišusia.
-O dabar galiu atsakyti į tavo klausimus. Pirmiausia tai taip,vartoju,-priėjo dar arčiau jo,-tai labai savitas narkotikas,-nusišypsojo suimdama jo ranką ties riešu,-aš tau parodysiu,-linktelėjo ir po sekundinės pauzės pridūrė,-parodysiu ką turiu omenyje,neversiu vartoti,-na va,dabar turbūt jam bus ramiau ir aiškiau. - Toliau...Ne, manęs niekas nenuskriaudė ,greičiau nuskriaudžiau aš, o nužudyti dar nespėjau.
Taip, dabar jis palaikys ją psichine ligone ir papustys padus, arba iškvies kokį specialūjį būrį, nes pagal viską jai reikėtų iškelti teismą dėl tyčinio žmonių žalojimo. Norėjo kalbėti toliau,kad jis kuo ilgiau čia pasiliktų,bet nutilo ,nes troško išgirsti ką jis pasakys.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Medžių pavėsis   Pen. 17 08 2012, 7:51 pm

Bekas ramiai stovėjo ir nusišypsojo išgirdęs jos vardą, tačiau smalsumas tikrai neleido pertraukti jos. Jis stovėjo, nemindžikavo, taip atskleisdamas ramybę, kuri tvyrojo viduj. Kuri beveik visada ten tvyro. Tik tolimesni jos veiksmai ją kiek prasklaidė.
Beko širdis, žinoma, mušė kur kas greičiau, nei jis norėtų tai pripažinti. Bet kodėl? Ar jam gresia pavojus? Ne, jis taip nemanė. Širdis rimo, rimo, kol ritmas vėl sunormalėjo. Juk negalima kaltinti jo dėl to, jog pasitiki kitais. Tik jis pats galės save dėl to kaltinti, kai smarkiai smarkiai nukentės. Tačiau šis kartas jam neatrodė tas kartas. Tas kartas, kai jis skaudžiai nudegs, nusvils pirštus ir į gyvenimą žiūrės taip pat nepatikliai, kaip pelė į spąstus prieš juose užstrigdama.
Iš tikrųjų, šis palyginimas šioje situacijoje buvo labai tinkamas, bet Bekas spjovė į tai, nes to nė neįtarė. Tai buvo atsitiktinė mintis visame minčių raizginyje ir jis neteikė jai daug - per daug - reikšmės. Tik truputį, o tuomet vėl paleido.
– Ir kodėl tu kažką žalojai? – paklausė nesuprasdamas, o greičiau nežinodamas to. Žinoma, sužinoti troško, net jei merginos veiksmai jam atrodė įdomiai... Ar ne taip, kaip visų. Jis nurimo ir pasikliovė ja. Tikėjosi, jog nedaro klaidos.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Medžių pavėsis   Pen. 17 08 2012, 8:07 pm

Mergina stebėjosi jo tokiu ramumu, tokiu pasitikėjimu. ir vėl...vėl jos sąžinė pradėjo kapstytis ir gniaužtų kurie nevienerius metus tą kvailą jausmą laikė taip lyg jį paleidus būtų pražūtis. Taip ir buvo, jis kapstėsi į šviesą ir pranašavo pražūtį, bet Nija tikrai netroško mirti, dabar tikrai ne.
Ji išgirdo pasikeitusį vaikino širdies ritmą, tai gerai,labai gerai, ji šyptelėjo vos vos tvirčiau suspausdama jo riešą. Išpažinties paskutinį kartą buvo ketvirtoje klasėje, priše daug daug metų, ir tik vieną vienintelį kartą kuris yra išlikęs tikrai ne prie maloniausių prisiminimų. Visa šita situacija ištikro priminė išpažintį, kaip jis ir sakė. Kunigas.
-Ar tu kunigas?-vos nežagtelėjo kai to paklausė garsiai, neplanavo to pasakyti, tiesiog išsprūdo,-palą, neatsakyk,praleisk,-vos vos suraukė antakius,jai nepatiko ,kad taip mėtosi,-tai buvo kvailas klausimas ir visai ne į temą.
-Žinai tuos žmones kurie daro viską ,kad išgyventų?-liūdnai paklausė kiek kilstelėdama jo ranką ir pašnairuodama į savo tvirtai laikančius pirštus.-Manau,kad esu viena iš tokių...-kažką suskaudo,giliai giliai, tas suvokimas ,kad esi nežmogus,kad esi padaras darantis tai ką liepia likimas kad išgyventum, tai šiektiek nuvylė, ji tikėjosi kažko įspūdingesnio, kažko nepakartojamo, bet būtent dabar tai kėlė liūdesį.
Giliai įkvėpusi oro Nija žengė dar vieną žingsnį arčiau vaikino,turbūt jau paskutinį, nes paskui tiesiog būtų perdaug intymu.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Medžių pavėsis   Št. 18 08 2012, 1:45 pm

Ne, jis nebuvo kunigas. Jis buvo... Jis tiesiog turėjo košės galvoj, ja naudojosi ir gavo tinkamą auklėjimą, kuris įskiepijo galimybes tobulėti. Turbūt visą laiką jis tomis galimybėmis ir naudojosi. Beko nuoširdus žydrų it padangė akių žvilgsnis ramiai klaidžiojo merginos veidu, bandydamas pralaužti kaukę ar įsiskverbti vidun, pabandyti suteikti jai jėgų viską išpasakoti. Kad tik jai palengvėtų.
– O kas tau neleidžia išgyventi? Kas kliudo? – tyliai paklausė neatitraukdamas žvilgsnio. Kai ji priėjo žingsniu arčiau, jis nė nesudrebėjo. Iš tikrųjų, tai jam nė kiek netrukdė, tad beveik nė neatkreipė į tai daug dėmesio. Jis buvo įsitraukęs į situaciją, į istoriją ir žinojo, jog paprastai neišsikapstys. Kai įsigilina visad sunkiai atsitraukia.
Jis... Dieve, jis taip dažnai visiems norėdavo padėti, kad net įdomu pasidaro. Jei jis būtų tai skaičiavęs, seniai būtų pametęs skaičių. Tai tiesiog nebuvo nei fiziškai, nei morališkai įmanoma. Bet jis nepailso nuo gerų norų. Turbūt tai buvo jo gyvenimo variklis, tad ir dabar ramiai tykiai stovėjo, leisdamas jai atsakyti, norėdamas išklausyti.
Ne, jis tikrai nenorėjo tapti kunigu, tačiau kuo nors geru norėjo. Gal jam išvis buvo lemta. Čia dar neaišku. Reikės kada nors geriau pasvarstyt. Kada nors vėliau. Tikriausiai.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Medžių pavėsis   Št. 18 08 2012, 2:04 pm

O kas tau neleidžia išgyventi? Kas kliudo? Kas neleidžia? Kliudo? Šitie žodžiai sukosi merginos galvoje ,bet tikslaus atsakymo ji neturėjo. Tiesiog.. Tiesiog taip yra.
-Aš...-šitas garsas perėjo per orą su dideliu skausmu ,greitai vėl tapo tylu ir Nija giliai įkvėpusi oro užsimerkė. Atpalaidavusi savo pirštus atsargiai ir lėtai nuslydo lig delno ir supynė su Beko pirštais.
Rodos svaigo galva. Ar taip gali būti? Turbūt jeigu kasnors dabar duotų galinybę rinktis ji vėl taptų žmogumi, bejėgiu,nieko nežinančiu, tokiu pažeidžiamu ir nekaltu. Geru žmogumi. Jos veidą papuošė šypseną. Šį kart keista, nieko nesakanti . Atsimerkusi vėl žvilgtelėjio jam į akis. Nusistebėjo,kaip kantriai jis laukia ir neišeina, tiesiog taip, be jokio blogio stovi, ir žiūri, ir kalba...
-Išgyventi...-pradėjo po lėto iškvėpdama orą.-trukdo mano prigimtis,-dabar mergaitė parodė savo šypseną neslėpdama iltinių dantukų.
Bėk, pagalvojo ,visdar jo nepaleisdama. Baigsis blogai,arba gerai, bet gerai tik jai.
Pakėlusi vaikino ranką Nia švelniai priglaudė savo lūpas jam prie riešo. Tas svaiginantis kvapas..Ir garsas. Visa tai kėlė tokį samišį. Galbūt jeigu ji taip nealintų šiandien savęs, jeigu tiek negalvotų o tiesiog darytų ką privalo...Galbūt tada to nebūtų, nebūtų liūdesio ir tokių iš proto varančių minčių.
Nenorėdama kelti pernelyg didelio skausmo staigiai įsmeigė iltis jam į riešą. Nurijo porą gurkšnių kraujo ir paleido. Ji žinojo ką reiks daryti ,jeigu anas bandys bėgti, tai turėtų baigtis daug blogiau nei jam nuspręndus pasilikti.
Atsidusus vėl sugrįžo prie jo akių, tai kėlė menką ramumą, tas žvilgsnis ją atpalaidavo.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Medžių pavėsis   Št. 18 08 2012, 2:11 pm

Bekas pažvelgė į savo ranką ir suklapsėjo akim. Gerai, čia kažkas... Na, buvo labai netikėta. Ir kaip jam dabar suformuluoti? Kaip suformuluoti tai, kas vyksta galvoje? Kai mintys sukasi ir nė vienos nepagausi, nors bandai griūdamas, krisdamas ir nusibalnodamas nosį. Bėgt ir klykt ne jo nosiai. Jis nemėgsta klykt. Tik bėgt... Paplūdimiu, mišku, takeliais. Ne nuo užpuoliko. Be to... Ji jam nebuvo užpuolikė. Ji dvejojo ir kankinosi. O žudikai, maniakai ir psichopatai nedvejoja, nesikankina ir nemąsto. Jie tiesiog daro. Engia, vagia, žudo, kankina... O ji... Ji kovojo. Kažkur giliai su savimi.
Jos mielas prisilietimas prieš viską pasakė kur kas daugiau, nei visi žodžiai. Ji turėjo kažką savyje, o tai neleido Bekui apsisukt ir išeit. Paprasčiausiai. Nusigręžti, netarti nė žodžio ir nutolti. Be to, jis nemanė, jog ji leistų. Juk tai... Ypatinga, sudėtinga ir... kitokia situacija. Kardinaliai kitokia, nei jam kada nors nutikusios.
– Taigi tu turi skriausti kitus, jog išgyventum? Ir tai tavo kančios pagrindas, – tyliai tarė. – Tavo kančios ir dvejonių, ar ne?
Jis nenuleido žvilgsnio nuo jos, tikėjosi išgirsti ar įžvelgti tiesą. Jis labai norėjo tiesos ir tikėjosi ją gauti.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Medžių pavėsis   Št. 18 08 2012, 2:28 pm

Gerai, jai menką galvos skausmą, turbūt, kėlė vien tai ,kad čia buvo pernelyg slegianti aplinka. Viskas buvo taaaaip apsigaubę rūku , be to aiškiai vėso.
-Lis,-sumurmėjo pažvelgusi į dangų. Gal ir gerai,jai lietus labai patinka, jis lyg ir nuplauna visas tas nuoskaudas ir kažką gulintį ant pečių,kas neleidžia laisvai judėti ir elgtis.
-Mano dvejonių ,taip,-linktelėjo ir užsimerkė nukritus pirmiesiems lašams ant jos veido. -Mmmm...-nedaug trūko ,kad sumurktų iš malonumo, tie vėsūs lašai, buvo malonu, labai malonu.
Ji visdar nebuvo nuspręndusi ar kankinasi. Galbūt ne. Nija visada manė ,kad kankinasi tik tie kuriems labai skauda labiau fiziškai nei dvasiškai. Dvasinis skausmas graužia tik iš vidaus,o dėl fizinio galima ir numirti.
-Aš turiu maitintis kitais,-pataisė jį nuleidusi galvą,-tiksliau,krauju,-šyptelėjo. Jeigu būtų žmogus turbūt nesuprastų su kokiu psichopatu čia kalba, ta prasme ,jeigu jai taip pasakytų.
-Aš net neesu žmogus,-pridūrė nes atsiradusi tyla ją vėl pradėjo slėgti.
Dabar buvo beveik tikra,kad atlikus išpažintį pakeis jo prisiminimus.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Medžių pavėsis   Št. 18 08 2012, 4:09 pm

Bekas stebėjo ją. Visą laiką įdėmiai stebėjo ir nenuleido akių. Ne todėl, kad bijotų. Jis vis dar neprisivertė bijoti. Jei ji prieš kažką parodydama būtų pradėjusi taip kalbėti, jis būtų manęs, jog ji geriausiu atveju juokauja, tačiau... Tačiau dabar taip nemano. Paprastas žmogus išspjautų, paspringtų. Neperkąstų. Kad ir ką tai reiškia, jis vis vien nebijojo. Ne, čia jau nevertino savo jėgos ar ištvermės, tiesiog labai mąstė.
Pajutęs lašus, kurie švelniai nutūpdavo ant odos ir riedėdavo skruostais, kaklu, rankomis, jis tyliai iškvėpė. Neprotestavo jis prieš lietų. Jam patikdavo sušlapti ar net kiaurai permirkti. Jis niekad nesinešiodavo lietsargio, nes šis atimtų iš jo visą malonumą. Malonumą, kuris dabar buvo maišytas su įvairiais, kiek paslaptingais jausmais. Tokiais savotiškais ir nelabai aprėpiamais protu. Nebent širdimi, kuri visad viską jaučia. Kaip ir šį kartą.
– Neesi žmogus? – pakartojo jos žodžius, tačiau pavertė juos klausimu. Jis norėjo išgirsti viską. Jau nebežinojo, ar jai palengvės, tačiau vis dar žengė keliu, kurį pasirinko.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Medžių pavėsis   Št. 18 08 2012, 4:20 pm

Mėgavosi šaltais lietaus lašais, šiuo metu tenorėjo užsimerkti ir niekada nepabusti. Būtų neblogai ką? Supratimas dėl savo elgesio visdar neatėjo.
-Vampyrė...-šitas žodis nuskambėjo labai šaltai su skausmo trupiniais. Galbūt ji tikrai kenčia?
-Paversta iš karštos vienapusiškos meilės,-kreivai šyptelėjo,-kaip banalu...
Jeigu galėtų...dabar tikrai taip nesielgtų. Nija vėl suėmė jo riešą ir kilstelėjo aukščiau.
-Ar tau skaudėjo? Nors truputį?-toks kvailas klausimas, bet jai visada buvo įdomu kiek daug kitiems skauda kai jais minta. Merginos akys netyčiom stojo ties jo kaklu. Tos gyslos... Giliai įkvėpusi paleido jį ir pasisuko truputį šonu. Norėtų paleisti jį, bet negali, tiesiog negali.
-Ar kadanors mylėjai taip, kad rodos būtum galėjąs nugriauti kalnus dėl kito? Pereiti dykumas...-prisiminė tai iš kažkokio filmo, bet šiuo atveju visai nepamaišė.
Stovėjo visiškai atsipalaidavus. Spėjo,kad dabar jau viskas aišku kur čia šuo pakastas. Sena meilė, štai kas lindo iš jos, kas erzino ir neramino. Meilė. Banalu...labai banalu.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Medžių pavėsis   Št. 18 08 2012, 7:33 pm

Beko galvoj skambėjo žodis "Vampyrė". Iš tikrųjų, viską aprėpti galva buvo sunkoka. Na, ne sunkoka, bet sudėtinga. Kiek neįprasta. Ne, ne kiek. Labai nįprasta, bet jis nesiskundė.
– Man... – Bekas susimąstė. – Šiek tiek. Kai kandai. Vėliau nelabai, – papurtė galvą atsakydamas ir žvelgdamas į Nią.
Tuomet jis susimąstė dėl jos kitų žodžių. Jie buvo tokie gražūs, tokie... Širdingi, malonūs, bet jis negalėjo atsakyti teigiamai. Jis mylėjo, bet ne taip. Jis bijodavo pamilti, o kai pagaliau pasiryždavo, ta meilė trukdavo labai trumpai. Kodėl? Nes jis per ilgai ryždavosi ir jo antrajai pusei nusibosdavo laukti. Taip būdavo dažniausiai. O tiksliau - visada.
– Ne, ne taip, Nia. Man taip neteko. Tikriausiai kol kas nelemta. Norėčiau, tačiau likimas daro savą tvarką.
Jis kiek patylėjo, nuleido žvilgsnį, tačiau ilgai neišlaikęs vėl pažvelgė į ją. Lietus sušlapino plaukus, nuo kurių varvėjo jam ant striukės. Veidu lašai riedėjo lyg ašaros, tik jis kol kas neturėjo ko verkti.
– O tu mylėjai?
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Medžių pavėsis   Št. 18 08 2012, 9:11 pm

-Įdomu,-šyptelėjo. Pati blankiai prisiminė tą jausmą, na kai jai kando. Turbūt buvo pernelyg apsvaiginta savo aklos meilės.
Merginos niekaip neapleido mintis, kodėl jis taip lengvai reguoja? Kodėl nebėga? Kodėl nerėkia ,kad ji beprotė? Nija sudrebėjo, ar ji galėtų nužudyti šį vaikiną? Juk dar neseniai vieno vos nenužudė, o dabar... Elgiasi kaip tikra beprotė. Beprotė vampyrė. Vampyrė beprotė. Juokinga.
-Tau labai pasisekė,-nusišypsojo lietui,orui,sau,pasauliui...-Be meilės viskas būtų lengviau,-leido šiuos savo žodžius nusinešti vėjui, jie buvo tokie tylūs ir rodos tokie trapūs, visiškai netvirti.
Ji stovėjo tvirtai, aiškiai rodė,kad visiškai pasitiki savimi. Kažkas keitėsi. Kažkas ko ji visdar gerai nesuvokė. Rodos tai jau čia pat, bet vis pabėga. Besiklausydama tyliai ošiančių medžių tvirtai sugniaužė savo pirštus, bet viduje nesijautė tikra ar saugi. Toks jausmas lyg ji būtų lėlė su kuria žaidžiama kaip užsinori likimas.
-Mylėjau,-tas duslus garsas iš jos lūpų virto atodūsiu,-bet mylėjau tik aš,-mergina nesišypsojo. Rodėsi ,kad ji greitai pravirks. Tai būtų taip... Oh,stipriai palaužtų jos tvirtą sieną kurią statė visus tuos metus. Nia niekada netroško kitiems pasirodyti silpna.
-Žinai,-mostelėjo rankomis ir lengvai papurtė galvą, paskui pažvelgė į Beką,-kokio velnio aš tau tai pasakoju?-prunkštelėjo ir nusisuko,
Lengvai perbraukus pirštais per savo šlapius plaukus, ji priglaudė savo delnus prie skruostų ir giliai įkvėpė. Sudėtinga.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Medžių pavėsis   Št. 18 08 2012, 9:38 pm

Jis tik iš pasakojimų žinojo tų... nudegusiųjų jausmus. Kai jie mylėjo, bet atsako taip ir nesulaukė. Tikėjo, jog jausmas žiaurus. Nebuvo niekad taip giliai įklimpęs, kad jaustųsi bejėgiu, palaužtu. Lyg jo visos svajonės ir siekiai būtų sudaužyti į šipulius. Kurių niekas niekada nebe surinks.
– Man pasisekė? Na, jei sakai, tuomet žinai, – tyliai atsiduso.
Tuomet sukluso ir susimąstė. Kodėl ji tai jam pasakoja? Jis ir pats nežinojo, tačiau nenorėjo jos taip imti ir paprastų paprasčiausiai paleisti. Kažkaip... Sąžinė neleido. Ji atrodė... Gera. Gerai, galit iš jo dėl to juoktis, bet ji jam atrodė gera. Jis tuo patikėjo ir galbūt tai juto. Ar bent jau jam taip atrodė.
– Tu... Aš nežinau, kodėl man tai pasakoji. Galbūt, kad nors kam nors išsipasakotum. Galbūt dėl to, jog aš noriu tai išgirsti. Kai pašnekovas realiai ir natūraliai reaguoja, tuomet šnekėti gera. Tikiuosi, – pridėjo jis kiek susimąstęs.
Bekas žvelgė į jos nugarą, į siluetą.
– Tik tu neišeik. Nepalik manęs nežinioje, – tyliai paprašė. Visa atmosfera ragino jį kalbėti kiek garsiau už lašų teškėjimą, bet ne garsiau už griaustinį.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Medžių pavėsis   Št. 18 08 2012, 9:51 pm

Nuleido rankas ties krūtine. Taip jautėsi saugiau. Užsimerkusi klausėsi lietaus ir griaustinio, įsivaizdavo žaibus. Stebėti būtų perdaug skausminga. Atsitūpė ir dar stipriau prispaudė rankas. Ji norėjo rėkti. Niekada dar taip nebuvo, kiek baisoka, jai nedovanotina, gėda ir skauda, labai skauda.
-Ach...-išleido tylų garselį pajutusi kruvinas ašaras sau ant skruostų. -KASČIAPOGALAISDEDASI?- labai garsiai ištarė viską sumaldama į vieną žodį. Niekada, NIEKADA taip nebuvo, kodėl taip yra dabar? Nusipurčius dar labiau susigūžė , buvo labai stipriai užsimerkusi.
-Tu negali manęs tokios matyti,-tyliai išstenėjo. Viena akimirka ir ji jau stovėjo, visdar įsitempusi,visdar kruvinu veidu.
-Aš neišeisiu,-ji ir vėl keitėsi, vėl balsas tapo ledinis ir slidus. Su žaibu ji dingo iš vaikino akiračio.
Norėjo kažką pasakyti, bet nežinojo ką, tiesiog uždėjo savo rankas iš už nugaros jam prie šonų ir padėjo galvą ant peties. Galbūt jai trūko tos šilumos. Dabar jautėsi kiek geriau. Bet tik dvasiškai. O ji visgi dar buvo alkana. Atsiduso lėtai iškvėpdama orą jam į kaklą.
-O tu kvepi saldžiai,- Nija nenorėjo nuskriausti Beko, tuolab nenorėjo ,kad jis prisimintų visą šitą nesamonę.-visgi gaila,kad būsi priverstas visą tai užmiršti.

Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Medžių pavėsis   Št. 18 08 2012, 10:06 pm

Bekas stebėjo ją tol, kol ji dingo iš jo akiračio stebėtinu greičiu. Jis nė nespėjo sumoti, kai ji atsidūrė už jo. Tai kiek trikdė, bet turbūt taip jau yra ir turi būti. Bekas juto alsavimą, gulantį ant jo vėsios, drėgnos nuo lietaus odos.
Jis norėjo ją matyti. Niekam nepakenkė artumas. Na, nebent jam pakenks. Bet gal nepakenks. Jis tikėjosi, jog nepakenks. Vis dar vylėsi, jog Nia yra tokia, kokią jis įsivaizdavo. Žinoma, nebuvo garantuotas, jog jos instinktai ar esybė nepaims viršaus. Bet tikėjosi, jog siela, protas ar širdis karaliaus valdančiojoje sistemoje, kuri apsaugos jį nuo skausmo.
Nors iš tikrųjų, jis nebijojo kentėti. Bent nuo jos rankos. Ji jam pasirodė kažkuo artima ir... sava. Galbūt vidine kova, kurią jis patiria itin dažnai. Nors jis tik paprastas žmogus. Jis žinojo, kas ji ir nenorėjo to pamiršti.
– Ar pamiršiu, jog apskritai buvau tave sutikęs? – paklausė tyliu, kimiu ir kiek prislėgtu balsu.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Medžių pavėsis   Št. 18 08 2012, 10:18 pm

-O kaip tu norėtum?-šią akimirką norėjo pamatyti jo akis, arba kad labiau suprastų ką vaikinas jaučia, bet atsispyrė tokiai pagundai ir liko savo vietoje.
-Jeigu panorėtum,galėtum pamiršti tik tai ką tau papasakojau,-šyptelėjo ir atsargiai priglaudė savo lūpas prie jo drėgno kaklo. Lyg ir pabučiavo, švelniai ir atsargiai lyg Bekas būtų pagamintas iš gryno krikštolo o mergina bijotų jį sudaužyti. Gal ir bijojo,pažeisti jo nepaprastą gerumą.
Užmerkusi akis ji klausėsi tylos, medžių,po truputį silpstančių lietaus lašų. Tai šiektiek kėlė liūdesį, stiprus lietus ją ramino, o silpnas buvo pernelyg paprastas ir nepajėgus to padaryti.
-O jeigu nori, gali neprisiminti ir manęs,-kiek liūdniau šyptelėjo jam į kaklą.
Tas kvapas svaigino, vampyrė troško įsisiurbti jam į kaklą ir godžiai išgerti vaikino gyvastį, galbūt net iki paskutinio lašo, juk taip būtų paprasčiausia.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Medžių pavėsis   Št. 18 08 2012, 10:25 pm

Bekas pajuto tą švelnų prisilietimą ir tyliai atsiduso. Jis nenorėjo apskritai ko nors pamiršti. Kodėl tai turi įvykti? Nes ji nori ar taip reikia?
– O tu nori, jog aš nieko neprisiminčiau? – paklausė.
Štai dabar jis be galo troško atsisukti ir pamatyti jos veidą. Ypač akis, kad galėtų ieškoti jose tiesos. Matyti, ar meluoja, ar gražina tiesą. Bet tikriausiai taip irgi nelemta.
Bekas tyliai atsiduso, širdis plakė normaliu ritmu, bet kiekvienas dūžis buvo lyg užgniaužiamas to, kas būtinai nutiks. Jis pamirš. Ji privers jį pamiršti, bet jis to tikrai nenorėjo.
Dabar jautėsi gana bejėgiu, bet nieko nepadarysi. Nenorėjo bandyti šakotis. Greičiausiai tai nepadėtų, be to būtų kvaila. Visai ne jo stiliuje. Jis buvo malonus, tad paklus merginos valiai. Juk ji tikriausiai viską geriau apsvarsčiusi. Tikriausiai tai ne pirmas kartas. Tikriausiai ir ne paskutinis. Bekas negalėjo lažintis, bet taip manė.
– Ar nori, jog neprisiminčiau? – tyliai pakartojo klausimą. Jo švelnus, žemas balsas tarė žodžius lengvai ir gana prasmingai.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Medžių pavėsis   Št. 18 08 2012, 10:39 pm

Ji mąstė, jeigu rimtai,tai pati nežinojo ar to nori. Bet taip reikia, argi galima kitaip? Jeigu nepriverstų visko pamiršti, turbūt keltų didžiulį pavojų sau, o jam kas? Jam nieko...tiesiog nieko nežinos ir viskas, migla, diena praleista kažkur su kažkuo darant kažką ir niekaip neprisimenant ką. Gal kiek erzins, bet juk praeis?
-Aš nežinau,-prisipažino visdar kvėpuodama juo.-bet greičiausiai tau būtų pernelyg pavojinga gyventi su tiek informacijos.
Dar kartelį įkvėpusi pajuto jog suskaudo, ji alkana. Ji beveik visada alkana,tai Niją erzino.
-Nepyk...-tyliai sušnabždėjo ir suleido savo iltis jam į kaklą. Dabar buvo kitaip, turbūt skaniau, be to daugiau. Šį kartą pavyko atitrūkti nuo savo minčių ir tiesiog maitintis , rodos taip kaip visada.
Visdar gaubė keistuma, šį kartą ji net nenaudojo prievartos like always. Dėja, antrą kartą jam pasakius tą patį klausimą ši jau nebeatsakė, norėjo ,kad jis pats pasakytų savo nuomonę kai labiau derėtų elgtis, tuolab kad pastaruoju metu merginai sunkiai sekėsi blaiviai mąstyti.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Medžių pavėsis   Sk. 19 08 2012, 7:16 pm

Gerai, dabar jam suskaudo daugiau. Jo pasitikėjimas ja buvo truputį pakirstas ir tai prisidėjo prie visokeriopo skausmo. Tikriausiai bus geriau, jei jis pamirš. Nors giliai viduje to ir nelabai norėjosi.
Bekas iškvėpė sukandęs dantis, tačiau širdis plakė taip pat kaip ir pirma. Ne, jis nebuvo nejautrus, tik be galo kantrus. Nepailstamai kantrus ir tai buvo gana gerai. Bent jau jam. Tai iškęsdavo daugiau.
Panašiai kaip ir dabar. Šis pokalbis buvo labai... Subtilus. Ambivalentiškas, lyginant stadijas kas dešimtį minučių. Jų abiejų jausmai mainėsi ir jis bandė pajėgti sugaudyti juos. Jam gana sekėsi, bet štai dabar viskas išsprūdo iš rankų. Ir jis tai suvokė.
Viskas priklausė nuo jos. Bekas paliko tai Nijai sava laisva valia. Tik tyliai kvėpuodamas ir leisdamas jai viską lemti.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Medžių pavėsis   Sk. 19 08 2012, 7:28 pm

Yeah,mergaitė gerai žinojo kada liautis kad konors rimtesnio nepridirbtų, šiuo atveju ji visai nenorėjo, kad Bekas prarastų sąmonę,ar šiaip iš šoko atsijungtų. Jeigu rimtai,tai net nesijautė jo baimės. Nia paleido jį ir sukikeno.
-Tu toks keistas,-jai net truputį suskaudo ,kad taip begėdiškai naudojosi šituo bebaimiu vyruku,-sugeri viską lyg kempinė , -pridūrė ir švelniai pabučiavo žaizdeles. Gerai,tai intymu, labai intymu. To nepavyko išvengti. Švelniai lyžtelėjus per dūrius atsitraukė ir stebėjo kaip greitai gyja.
-Nebūk toks geras,-papurtė galvelę,-turiu galvoje,tokiems kaip aš.
Atgal į viršų Go down

Sponsored content



RašytiTemos pavadinimas: Re: Medžių pavėsis   

Atgal į viršų Go down
 

Medžių pavėsis

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 67Pereiti prie : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7  Next

 Similar topics

-
» Medžiotojai

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
 :: Tia's&Riley-