It cannot be seen, cannot be felt, Cannot be heard, cannot be smelt, It lies behind stars and under hills, And empty holes it fills, It comes first and follows after, Ends life, kills laughter
 
rodiklisrodiklis  Narių sąrašasNarių sąrašas  RegistruotisRegistruotis  PrisijungtiPrisijungti  

Share | 
 

 Neaiškūs laukai

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
Pereiti prie : Previous  1, 2
AutoriusPranešimas
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Neaiškūs laukai   Antr. 21 08 2012, 9:22 pm

Berenkant tas gėles, akimirką Beatričei net širdį suspaudė, girdint dukrelės žodžius. Angelė atsitiesė su glėbiu laukinių gėlių ir kurį laiką tylėjo, stebėdama besidarbuojančią mergaitę. Galiausiai pasidėjo gėles ant pledo ir priėjusi prie mergaitės pritūpė priešais ją, švelniai suėmusi ją už petukų. -Mažute, kodėl taip sakai?,-merginos balsas skambėjo švelniai, ji pusiau šypsojosi. Nenorėjo išgąsdinti Sayuri, nors pati kažko bijojo. Galbūt atitolimo, atšalimo savo šeimoje, kurio dievagojosi niekada nebus. Tik ne jos šeimoje. O visgi, jei tai jau prasidėjo? -Mieloji, tėvelis tave labai myli, todėl kad ir ką bepasirinktum, jis tikrai neprieštaraus. Esu tuo tikra. Jam juk svarbiausia, kad tu būtum laiminga,-nežymiai linktelėjo, kol vėl angelės veidą papuošė jauki šypsena. Šypsena, kuri kaskart bandydavo sušildyti liūdną mažylės širdelę. Tačiau, sekantys žodžiai, Beatričei visiškai pakirto kojas. Kelioms milisekundėms net ta tvirtumo kaukė dingo, o gerklėje atsirado kažkoks gumulas, kurio nei nuryt nei išspjaut neišėjo. -Manau, kad tėvelis tikrai ateis, kada tik atsilaisvins, taip? Ką gi jis be mūsų darytų ar ne? ,-dirbtinai nusišypsojusi, smarkiai apkabino dukterį, glausdama ją sau prie krūtinės, mintyse vis dar bekartodama savo paskutinius žodžius. Turbūt jais labiau stengėsi raminti save, nei Arielę. Pabučiavusi mažylės viršugalviuką truputį atsitraukė, kai grauduliukas kiek praėjo, akyse nebežibėjo tie maži silpnumą išduodantys deimančiukai. -Gerai, tuojau eisime,-visiškai atsitraukusi, angelė sulankstė pleduką ir į rankas pasiėmė pulką gėlių.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Neaiškūs laukai   Antr. 21 08 2012, 9:32 pm

Ariele pasijaute taip,lyg tikrai kazka blogo pasake. O juk snekejo tai,kas i galvyte atejo. Paklausta mamos kodel taip pasake,mergaite tik truputeli susiguze.
-Nes tevelis visada keistas..i ziuji i mane piktai...gal as ji pykdau? As nenoju dajyti to,ko jis nenoji,kad dajyciau,-paaiskino prisiminusi ta negera vakara,kai Ariele gavo is tecio nematyta ir labai negera zvilgsni. Uz nieka.
-Bet tu nesupyk,kad taip pasakiau. I nesakyk teveliui. Jis gali supykti. I tu neliudek! - pagloste delniuku mamos veida. Sayuri pastaruoju metu is mamos ir tecio puses jaucia neigiamus jausmus. Vienas susinervines,paskendes kituose reikaluose,o kitas visada liudi.
-O gal jis vis da su dede Aleksu. Jis daba daznai su juo,-pabreze fakta. Dar mazas vaikas,o jau tiek suaugusiu problemu supranta.
-Bet mes eime,taip? Eime,-apsikabinus mamyte tyliai pasake.
-Tau jeikia ledu,kad vel butum linksma,-nusprende. Bet veikiau is to bande ispesti ir sau naudos,todel nuosirdziai nusijuoke.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Neaiškūs laukai   Antr. 21 08 2012, 9:49 pm

-Saulute.. gal ką ne taip supratai. Tu tėčio brangiausias turtas. Jis net nemoka ant tavęs pykti, kaip ir aš,-pabandė nuoširdžiai nusišypsoti, nors akys pačios drėko. -O jis gal kiek be nuotaikos būna, nes dirba.. O mūsų, angelų, darbas tikrai nelengvas, todėl tėtis būna pavargęs, o kur dar kitos problemos. Neturėtume tėvelio kaltinti dėl to,-bandė aiškinti dukrytei susidariusią situaciją. Beatričė labiausiai bijojo to, kad Arielė pradės priimti viską asmeniškai, todėl stengėsi iš visų jėgų įteigti savo mažąjai, kad ši galvoja klaidingai. -Nesakysiu, mažute. Pažadu,-nusišypsojus pabučiavo savo spinduliuką. -Žinau. Bet jie broliai. Įsivaizduok, jei tu turėtum sesutę ar broliuką. Turbūt irgi norėtumei su jais visada būti, žaisti..,-dabar mergina kalbėjo turbūt, kad tik kalbėt, nes mintys neaišku kur skrajojo. Tapo visiškai nerišliod. -Eime, ledų,-užsimetusi tašę ant peties, spustelėjo mažą delniuką savais pirštais, ir lėtai nuėjo takučiu tolyn.
Atgal į viršų Go down

Sponsored content



RašytiTemos pavadinimas: Re: Neaiškūs laukai   

Atgal į viršų Go down
 

Neaiškūs laukai

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 22Pereiti prie : Previous  1, 2

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
 :: Swan's-