It cannot be seen, cannot be felt, Cannot be heard, cannot be smelt, It lies behind stars and under hills, And empty holes it fills, It comes first and follows after, Ends life, kills laughter
 
rodiklisrodiklis  Narių sąrašasNarių sąrašas  RegistruotisRegistruotis  PrisijungtiPrisijungti  

Share | 
 

 svetainė

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
avatar
Kevin Adam Miller


•naudoju : irons
•parašiau : 6708
•myliu : KAILĄ

RašytiTemos pavadinimas: svetainė   Sk. 24 03 2013, 11:43 am

.
Atgal į viršų Go down
http://www.muuurrr.tumblr.com
avatar
Kayla Lockhart


•naudoju : Emilia Clarke
•parašiau : 2422
•myliu : KEVINĄ

RašytiTemos pavadinimas: Re: svetainė   Kv. 04 07 2013, 7:11 pm

Mirtinos tylos apgaubtame name Kailos žingsniai aidėjo ypač garsiai ir netgi šiek tiek kraupokai, nors tamsiaplaukė žengė neįprastai lėtai ir palengva, stengdamasi nesukelti triukšmo, tarsi bijotų ką nors prižadinti ar išgąsdinti. Viltis, jog įžengusi pro duris išgirs kažkokius garsus, kad ir paprasčiausio televizoriaus tauškimą bei išvys ant sofos įsitaisiusio Kevino siluetą, niekur nedingo, bet eilinį kartą priblėso skausmingai sudiegdama širdį. Patalpa buvo tuščia. Vis dar tuščia. Taip, apstatyta baldais, bet kartu ir tokia tuščia, kad net menkiausias krepštelėjimas verčia krūptelėti ir suklusti tikintis, jog pagaliau išvys taip išsiilgtą, skradžiai į žemę prasmegusį mylimąjį. Ir taip apsiblausęs merginos veidas apniuko tik dar labiau, o lūpų kampučiai nusviro žemiau. Garsiai ir sunkiai įkvėpusi oro, tamsiaplaukė taip pat sunkiai ir atsiduso. Nusiėmusi rankinę nuo peties, ji be didelio vargo susirado joje mobilųjį telefoną, be kurio nebežengė nei žingsnio tolyn. Padėjusi telefoną ant stalo, rankinę ji numetė ant fotelio nesivargindama padėti į vietą. Ilgai čia užsibūti nesiruošė. Negalėjo. Paprasčiausiai negalėjo ir tiek. Šie namai jai tapo tokiais atstumiančiais, jog norėjosi apeiti juos dideliu puslankiu. Kodėl? Dėl to paties tuštumos ir nežinios jausmo. Dėl baimės. Dėl visų, pilkų minčių, nemaloniai badančių visą kūną ir tikinančių, kad niekada, daugiau niekada niekada niekada jos akys nebepamatys Kevino gyvo. Tik nuojauta atkakliai priešinosi kuždėdama paguodos žodžius. Nuojauta žadėjo, kad Kevinas grįš, tik reikia pakentėti. Šiek tiek pakentėti ir viskas bus gerai. Bent tiek gerai, kiek gali būti. Klestelėjusi ant sofos, tamsiaplaukė paėmė nuotolinio valdymo pultą ir įjungė televizorių, garsą iškart sumažindamas iki vos girdimo, būtent tokio, koks neblaškė dėmesio ir netrukdė klausytis... Tylos? Nes be televizoriaus daugiau nieko kito nesigirdėjo. Tik po keleto minučių už lango dulksnojantis lietus sustiprėjo ir pradėjo barbenti į palangę kur kas garsiau. Padėjusi pultą ant staliuko, prie telefono, Kaila šonu nugriuvo ant sofos ir kiek pasimuisčiusi, pasidėjo galvą ant vienos iš didesnių pagalvėlių, o susižvejojusi kitą - apsikabino šią ir prispaudė prie savęs. Mieguistas tamsiaplaukės žvilgsnis apatiškai spoksojo į ekrane mirgančius, juodai baltus vaizdus iš seno, klasikinio filmo. Nereikėjo daug pastangų susigaudyti, apie ką sukasi visas siužetas, tad šiuo metu aiškiu mąstymu nepasižyminti mergina taip pat greit jį perprato. Eilinė meilės istorija. Pažintis, aplinkinių prieštaravimai, kivirčai, skyrybos, susitaikymas ir pabaiga, už kurios pasilieka begalė klaustukų, nors visi teigia, jog jie gyveno ilgai ir laimingai. Ištiesusi ranką link staliuko, mergina vėl paėmė pultą ir perjungė kanalą, šį kartą pataikydama į mokslinę laidą apie visatos paslaptis. Neutralu. Geriau, negu apsiseilėjusi meilės istorija. Kur kas geriau. Sugrąžinusi nuotolinio valdymo pultelį į vietą, Kaila įsmeigė akis į telefoną, visiškai ignoruodama fone tauškiantį mokslininko balsą ir ekrane šmėščiojančius visatos vaizdus. Egzistuoja gyvybė kitose planetose ar ne, koks jai sušiktas skirtumas. Pakako ir to jovalo, koks dėjosi žemėje. Dar tiksliau - jos gyvenime. Tiksliau ne jovalas, o tuštuma. Vakuumas. Lyg kas būtų ištraukę viską lauk ir palikę neaprėpiamą erdvę, kuri aidėdavo švilpiant kosminiams vėjams. Būtent taip ir jautėsi Kaila. Tuščia ir atbukusi. Dingdamas Kevinas išsinešė didesniąją jos dalį, o likusioji nesugebėjo išgyventi viena ir pasitraukė į tamsą tam, kad arba nustiptų, arba sulauktų didesniosios dalies grįžimo. Mergina negalėjo nuspręsti, geriau nieko nežinoti ar žinoti, kad jo nebėra. Nebėra nebėra nebėra ir nebebus. Jeigu žinotų, jog jis miręs, tuomet bent galėtų leisti sau nugrimzti į ašarų vandenyno dugną ir niekad iš jo neišnirti, bet kai nieko nežinojo, beliko save pamažu graužti, kankinti, naikinti ir versti vaikščiojančia pamėkle, įsikandusia paikos vilties sulaukti laimingos pabaigos. Tamsiaplaukė užmerkė apsunkusius akių vokus ir pabandė įsivaizduoti, kur šiuo metu galėtų būti Kevinas, deja, vaizduotė atsisakė bendradarbiauti ir numetė tik išblukusį vaizdinį, primenantį laukymę, o gal kapines su daugybe įvairiausių, pamėkliškų siluetų. Haliucinacijos? Gali būti. Kartą jos pasireiškė ir svarbiausia, kad dėl to kalta pati Kaila. Ji nebeišstengė suvaldyti to prakeikto savo gebėjimo ir jis privedė ją iki tikrų tikriausio isterijos priepuolio, pasibaigusio ligoninės palatoje. Vienas, tikslus švirkšto dūris ir tą dieną bei naktį ji miegojo tartum angelas. Išsimiegojo matyt už visą bemiegę savaitę. Jei ir pavykdavo sudėti bluostą, tai tik pusvalandžiui, o jeigu ilgesniam laikui - nebent su migdomųjų pagalba. Bet ji nenorėjo miegoti. Negalėjo sau to leisti. Nei už ką. Valgyti irgi nenorėjo. Maisto kąsniai stemple slinkdavo grasindami iškopti atgal. Keista, kad ji aplamai neapsileido ir netapo panaši į negyvėlę. O gal tapo? Ne. Dar ne. Kol kas ne. Kai paskutinį sykį žvelgė į veidrodį, atrodė beveik normaliai, tik galbūt vos vos sulysusi, perbalusi ir lengvai apdujusi, bet visa kita lyg ir tvarkoje. Lietaus lašų barbenimas pamažu įsupo Kailą ir galiausiai ji užsnūdo. Kūnas vargais negalais nugalėjo protą su nerimastinga širdimi ir išsireikalavo taip stigusio poilsio.
Atgal į viršų Go down
http://tiredofsingingblues.tumblr.com/
avatar
Kayla Lockhart


•naudoju : Emilia Clarke
•parašiau : 2422
•myliu : KEVINĄ

RašytiTemos pavadinimas: Re: svetainė   Št. 06 07 2013, 9:01 pm

Nusiteikusi, kad jeigu ir užsnūs, tai tik valandėlei, Kaila pramiegojo kone visą dieną ir nubudo tik vėlų vakarą. Kaip tokios prastos būklės, mergina be migdomųjų miegojo itin ramiai ir dievaži, veikiausiai būtų parpusi dar ilgiau, bet kažkas privertė ją nubusti iš to saldaus, lipšnaus ir išsiilgto miego. Keisčiausia, kad ji nubudo ne iš lėto, o staiga, tartum ją būtų pažadinęs košmaras, iš kurio kiekvienas nubunda pakraupęs ir išpiltas prakaito bei su stipriai besidaužančia širdimi. Staiga atsimerkusi, tamsiaplaukė iš lėto atsikėlė besitrindama akis ir dirstelėjo pro langą. Būtent pro langą, per kurį matėsi kiemas. Ji regėjo, kaip aukštas siluetas įžengė pro vartus ir tuomet suklupo. Praėjo tik akimirka ir Kailos patalpoje jau nebebuvo. Žaibišku greičiu pakilusi ant kojų, tamsiaplaukė išlėkė į kiemą.
Atgal į viršų Go down
http://tiredofsingingblues.tumblr.com/
avatar
Kevin Adam Miller


•naudoju : irons
•parašiau : 6708
•myliu : KAILĄ

RašytiTemos pavadinimas: Re: svetainė   Kv. 25 07 2013, 12:57 am

Atžingsniavęs į svetainę, Kevinas ėmė dairytis aplinkui, ieškodamas Kailos telefono. Kadangi mobilusis nebuvo didelis, iš tokio atstumo jis ne kažką ir tegalėjo pamatyt, todėl priėjęs arčiau sofos, fotelių ir stalelio, iš karto pamatė ant stalelio padėtą telefoną. Sugriebęs prietaisą, Kevis ėmė spaudinėti mygtukus ir jau po kelių sekundžių mobilusis buvo vaikinui prie ausies. Jau po antro signalo Kevinas išgirdo tėvo balsą kitame laido gale, tai įrodė, kad jo tėvas visą laiką laikė telefoną prie savęs, laukdamas kažkieno skambučio, greičiausiai iš savo sūnaus, kuris dingo kaip į vandenį. Iš pradžių vaikinas tylėjo, stengėsi kvėpuoti ramiau ir giliau, mat širdis daužėsi itin smarkiai. Jam it akmuo nuo širdies nusirito, kai suprato, jog jo tėtis gyvas ir, iš balso sprendžiant, sveikas, bet labai liūdnas. Kevinas klausėsi sumišusio tėvo balso, kuris vis klausinėjo, kas skambina ir kai tik jis pagrąsino nutraukti ryšį, Kevis greit prisistatė ir pasakė, jog jam viskas gerai. Tada stojo tyla. Tik po kokių dešimties sekundžių Kevis turėjo atitraukti telefoną nuo ausies per kelis centimetrus, mat jo tėtis ėmė kelti balsą, šaukti, o galiausiai rėkti. Jis skaitė moralus savo sūnui, širdo ant jo, bet galiausiai nurimo, nes visiškai išsiliejo. Kevinas jo nekaltino ir jį suprato, suprato, dėl ko jis širdo ir kaip jis jautėsi. Nors ir tėtis rėkavo ant vaikino, jo veide vistiek žaidė maža šypsenėlė, beklausant balso, kurio jis manė nebeišgirsiąs. Vėl priglaudęs telefoną prie ausies, Kevinas ramiai pakalbėjo su tėčiu, pažadėjo jam, kad atvažiuos pas jį ir dar normaliai supažindins su savo mergina. Deja, jų ta pažintis buvo ne kokia, nors ir Kevinas nė nenutuokė apie ją, iki tol, kol galiausiai tėtis jam papasakojo. Po kokių penkiolikos minučių (ar net daugiau), jie išsikalbėjo ir galiausiai nutraukė pokalbį, mat Kevinas išgirdo, kaip Kaila išlindo iš vonios. Nusprendęs, kad reikia eiti pas mylimąją, jis nieko nedelsęs taip ir padarė, rankoje spausdamas mobilujį ir visas išsiviepęs bei švytintis.
Atgal į viršų Go down
http://www.muuurrr.tumblr.com

Sponsored content



RašytiTemos pavadinimas: Re: svetainė   

Atgal į viršų Go down
 

svetainė

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

 Similar topics

-
» didžioji svetainė
» SVETAINĖS PATALPA
» DIDŽIOJI PILIES SVETAINĖ
» DIDŽIOJI SVETAINĖ
» Svetainė

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
 :: Miller-