It cannot be seen, cannot be felt, Cannot be heard, cannot be smelt, It lies behind stars and under hills, And empty holes it fills, It comes first and follows after, Ends life, kills laughter
 
rodiklisrodiklis  Narių sąrašasNarių sąrašas  RegistruotisRegistruotis  PrisijungtiPrisijungti  

Share | 
 

 miegamasis

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: miegamasis   Pir. 17 06 2013, 5:06 pm

Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: miegamasis   Pir. 17 06 2013, 6:49 pm

Dorotėja užėjus į kambarį, tyliai iškvėpė orą iš plaučių. Ši aplinka buvo keistai apleista, turbūt todėl, kad mergina retai miegodavo savo kambaryje. Dažniausiai grįžus po audringo vakarėlio, per kurį stengdavosi užsimiršti, ji nulūždavo koridoriuje, svetainėje arba net vonioje, taip ir nepasiekusi kambario lovos. Tačiau šiandien buvo viena iš tų retų dienų, kai ji niekur neėjo, net į parduotuvę. Telefoną laikė išjungsi, paslėpusi kažkur tašės gilumoje, kad nekiltų pagundos jį ištraukti, nors numanė, jog jei įjungtų, pasipiltų gausios sms žinutės ir pranešimai apie praleistus skambučius. Tik mergina visai neturėjo noro šiandien linksmintis, turbūt vakar gerokai perdozavo narkotinių medžiagų. Prisiminė, jog pradėjo nuo kokaino, o toliau...damn, berods ir švirkštų buvo, dar susimaišęs alkoholis...gerai, kad dar kažkaip pasiekė savo namus, o ne atsidūrė kur nors gatvėje, kur galėjo būti laisvai išprievartauta. Mergina prisiminė kaip atidarė buto duris..o tada...nežinia. Tik šian ryte ji atsibudo skersai koridoriaus. Kartais iš tiesų džiaugdavosi, kad gyvena viena ir veik niekas nežino jos gyvenamosios vietos, o tai dažnai tektų patirti panašią gėdą. Kitokio gyvenimo Dorotėja jau neįsivaizdavo, bei nežinojo dėl ko stengtis. Dėl vampyriško geno iš tėvo pusės, kuris yra joje, mergina nesens. Tad pas ją nusimato amžinybė linksmybių, kad ir kaip tai apgailėtinai skambėtų. Koks gi skirtumas, ji nekentė viso savo gyvenimo.
Sustojus prie lovos, mergina nusprendė šiandien padoriai išsimiegoti, visas dienos darbas - daugiau nieko nereikėjo. Per galvą nusirengus trumpą, vos užpakalį dengiančią, suknelę, numetė ją ant žemės. Lėtu žingsniu nukeliavus iki lango, atvėrė jį pilnai į kambarį įleisdama gryno oro, kadangi ilgai nevėdinta patalpa, jau darėsi kiek troški. Grįždama atgal prie lovos Maria nusiėmė liemenėlę bei atsismaukė apatinius. Likusi visiškai nuoga mergina ištiesė rankas į viršų pasiražydama ir įsirangė ant lovos. Neužsiklojo jokia antklode, nes ir taip buvo karštą. Tik išsitiesus ant nugaros, vieną ranką padėjo po galvą, o kitą ant pilvo. Kojas laikė pastačius sulenktas per kelius ir visiška patogiai įsitaisius, vos ne palaimingai atsiduso. Vėjelis, sklindantis pro atvirą langą, maloniai vėsino, o Dorotėja  užsimerkė, leisdama sau visiškai atsipalaiduoti, ir po truputį atsidavė miegui.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: miegamasis   Pir. 17 06 2013, 8:36 pm

Šiandien vaikinas nieko nesugalvojo, kas galėtų tikrai praskaidrinti jo dieną. Kelios merginos, kurias jis suviliojo per kelias dienas, jau voliojosi kažkur griovyje be jokių ypatingų pėdsakų be širdžių, tiktai su milžiniška atvira žaizda viduryje krūtinės. Nesivargino slėpti kūno, koks gi po perkūnais skirtumas, kas jas ras. Galbūt koks nors vaikas, kuris susitraumuos visam gyvenimui, o galbūt normalaus amžiaus asmuo, kuris taip pat smagiai susitraumuos visam gyvenimui, pamatęs ne tik krūtinėje skylę, bet ir vaginalinėje angoje sugrūsta ventiliacijos vamzdį. Erikas neturėjo ką veikti, tad po visko tiesiog nusprendė, kad ta moteris tikrai nebuvo verta padorios mirties, tuo labiau gražios, tad paliko ją nuogą tysoti kažkur greitkelyje su vamzdžių atitinkamoje skylėje.
Šįvakar saulė leidosi stebėtinai lėtai ir vaikinas pagalvojo, jog galbūt derėtų aplankyti Doroteą. Tiesa, jų santykiai buvo tokie komlikuoti, kad kartais jis pats nesuprasdavo, ji jam kažką jaučia ar ne. Pastaruosius kartus, kai su ja susitikdavo, viskas baigdavosi greitai ir viskas baigdavosi seksu, tad nieko nuostabaus, jog Erikas jautėsi mažumėlę pasimetęs, nes puikiai atsimena, kaip vieną kartą mergina teigė jį mylinti. O jo atmintis tikrai gera, kad jis pamirštų tokius svarbius dalykus. Kalbant apie patį vampyrą, tai jis ir jautė jai savotišką meilę – nenorėjo jos žudyti, nenorėjo išniekinti ir nenorėjo visko palikti taip, kaip yra. Tiesą sakant, išvis kartais atrodydavo, jog jis tyčia eina pas ją, jog tiesiog galėtų ją pamatyti, suprasti, jog viskas gerai ir ramiai sau išeiti, jausdamasis visiškai saugus. Kažkodėl, kai imdavo galvoti, jog Dorotea galėtų dingti, jį apimdavo keistas panikos priepuolis, kai nežinai ką daryti. Jam imdavo trūkti oro ir į galvą lįsdavo įvairiausi prisiminimai, susiję su motina.
Perlipęs per tvorą, kuri juosė daugiabučio kiemą, vaikinas kilstelėjo galvą į atidarytą langą, kuris turėjo priklausyti merginos butui. Sunkiai atsidusęs (jis velniškai nemėgo to daryti), Erikas lengvai atsispyrė nuo žemės ir pašoko gerus porą metų į viršų, užsikabindamas už trečio aukšto lietvamzdžio. Nejausdamas, jog šiek tiek persistengia, jis suplojo jį į blyną ir atsispyręs nuo vienos iš palangių atsidūrė prie Doroteos buto lango, kuris buvo atidarytas. Jau norėjo mestelti kokią pašaipią frazę, įšokdamas į patalpą, bet pamatęs tokį vaizdą, neteko amo. Erikas atsirėmė į sieną ir nužvelgė gulinčią merginą, neprisidengusią jokiu drabužėlių, o lūpų kamputis nevalingai pakilo į viršų.
- Miss me? – sugriaudamas tylą tarė vaikinas, atsišliedamas nuo sienos ir priėjęs arčiau lovos bei patraukė užkritusią plaukų sruogą ant Doroteos veido.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: miegamasis   Pir. 17 06 2013, 9:06 pm

Dorotėjai nusibodo žudyti, nusibodo,kad kiekviena suknistą dieną, kažkoks random bičiukas savo peni jai į vaginą ir dulkina tol, kol nebaigia kelis kartus, vis kartodamas, kad ji graži, tikras angelas. Pajutus šiokį tokį pasitenkinimą, mergina baigdavo lytinį aktą ir paprasčiausiai jį nužudydavo, kiekvieną kartą skirtingai. Kartais tokia liga, kuri nežinoma net jokioms medicinos laboratorijoms arba tokia reta, kur užfiksuojami jos pasireiškimai tik kartą į kelis dešimtmečius. Tačiau visą tai jau lindo pro gerklę. Vakar kažkoks bičiukas prie jos kabinėjosi, ji jautė jo sustandėjusį draugelį besiremiantį jai į šlaunį, šiurkščias lūpas ir rankas, tačiau net ir būdama apsvaigusi ji suprato, jog to nenori, pastūmus jį stipria jėga, Dorotėja greitai pasišalino iš patalpos ir kelias valandas prasedėjo galinėje salėje viena, gurkšnodama kažkokį mėlyną, šlykščiai saldų kokteilį. Aišku, tai nereiškė, kad ji nustos tai paleistai gyventi, mergina tikėjo, kad po kelių dienų ji vėl bus tokia kaip ankščiau - reikia laiko atsigauti. Juk negali niekas nieko daryti be poilsio.
Iš tiesų jos tie visi vaikščiojimai į vakarėlius rėmėsi vienu ir pagrindiniu aspektu. Dorotėja iš visų jėgų stengėsi negalvoti apie Eriką. Ją gąsdino tai, kad jis jai patiko. Ne tiesiog šiaip patiko...oo...damn..sunku apibūdinti kas tai buvo. Kažkokia keista trauka. Simpatija? O gal net meilė? Baisu apie tai pagalvoti, Dorotėja niekam ankščiau nėra to jautusi, o ir buvo įsitikinus,kad Erikas niekada nepajus jai to paties. Tad...ji turėjo išmesti visas tas jausmų nesąmonės iš galvos, tačiau negalėjo. Ji matė Eriką gatvėje, kartais žmonių miniose, o kartais net savo sapnuose...aišku, tai viskas buvo tik rodinys, haliucinacija, kai kažką taip stipriai nori pamatyti, jog net tas asmuo ima tau vaidentis. Tai iš tiesų jau darėsi kraupu. Efektas ypač sustiprėdavo užvartojus, vakar jinai irgi jį matė, tam salės gale, jis priėjo, nusišypsojo ir išnyko. Jei tik Erikas sužinotų, turbūt juoktųsi kokią valandą. Sunku apibūdinti jų santykius, jie ne tokie asmenys, kurie kalbėtų apie jausmus, mat nei vienas iš jų dorai nepažinojo.
Mergina miegojo paviršutiniškai, bet visgi neišgirdo kaip Erikas tyliai įlipo pro langą, tik kiek sujudėjo truputį ištempdama kojas, visgi balsas privertė ją prasimerkti, pirma ji pagalvojo, kad tai vėl haliucinacija, tačiau netrukus suprato, kad ne ir plačiai atmerkė tamsias akis. Eriko balsas prasklaidė visus miegus. Jis iš tiesų buvo čia, lėtai nurijusi seiles, Dorotėja sugriebė vaikiną už riešo, kai šis patraukė plaukus nuo jos veido.
-Kaip čia patekai?-tačiau atsakymo ji nebelaukė kai išvydo praverta langą, damn....šiais laikais net savo lovoje negali jaustis saugi.-Hm....ką čia veiki?-uždavė sekantį klausimą, jau tikėdamasis, kad Erikui kažko iš jos prireikė, juk neįmanoma, kad jis atėjo pas ją todėl, kad pasiilgo. Tiesiog nerealu. Dorotėja nesigėdino prie jo nuogumo. Jis buvo vienintelis vyras, kuris yra gyvas ir matė ją nuogą jau belenkiek kartų, todėl, nebuvo ko gėdintis. Mergina vis dar prisiminė kaip norėjo jį nužudyti, bet dabar jau negalėtų, Erikas jai tapo per daug svarbus, nors jam abejotina ar sugebėtų tai pripažinti...bijotų.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: miegamasis   Antr. 18 06 2013, 8:35 am

Žinojo, kad Dorotea gyvena palaidą gyvenimą ir tuo nesistebėjo, tiesiog kartais jį erzindavo faktas, jog dauguma vyrų dažniau apsilanko jos lovoje, negu jis. Tai sukeldavo keistą pavydą, kurio jis anksčiau nejausdavo. Na, galbūt ir jausdavo, bet jautė tokį jausmą jau ganėtinai seniai, kai dar gyveno su motina ir su lytiškai santykiavo, o tai buvo visai kas kita. Tada jis buvo tarsi apsėstas, gyvendavo vien mintimi apie savo motiną ir tai, kas bus naktį, kai ši grįš iš naktinės pamainos.
Ji visada buvo keista, Erikos motina. Ji visada buvo pernelyg arogantiška ir pasipūtusi, pernelyg tikinti savo išaukštintu grožiu ir pasisekimu tarp vyrų. Niekada negalvojo apie tai, jog vieną dieną tiesiog ims ir suvilios savo sūnų, bet augdamas jis vis labiau panašėjo į savo tėvą, o jo moteris su kiekvienais metais vis labiau ilgėjosi. Tai buvo vienintelis vyras, ją ypatingai gerbęs ir mylėjęs ir tiktai per jos atlaidumą ir norą patikti visiems kitiems jo neteko. Tai buvo vienintelis vyras, gerai žinojęs jos silpnybes ir aukštinęs pranašumus, galbūt netgi dievinęs jos trūkumus ir stengęsis, jog ji jų nepastebėtų. Jis visada žinojo, kur reikia liesti, kad ji išeitų iš proto ir moteris galvojo, jog galbūt savo sūnų sugebės padaryti tobulu vyru jai. Ji mėgavosi kiekviena akimirka, kai liauni, neįgudę pirštai liesdavo jos odą ir ji sakydavo, kur jiems reikia keliauti. Jau vėliau, kai vaikinas buvo pakankamai suaugęs, is viską atlikdavo tobulai ir ji girdavosi praktiškai visoms moterims, jog per vieną naktį patiria ne mažiau, nei penkis orgazmus iš eilės, o galbūt netgi dar daugiau. Visos buvo pasibaisėjusios tuo, jog motina santykiauja su savo sūnumi, bet niekas nieko negalėjo padaryti, nes pats Erikas jautėsi stebėtinai gerai. Jo galvoje tarsi užsiblokavo ta mintis, kad tai yra šventvagystė. O vėliau pasklido gandai, jog vaikinas tapo mėgiamas tarp merginų, kiekviena jam korėsi ant kaklo, o Erikas nesijautė blogai, atlikdamas tai, ko jo išmokė motina. Kiekvieną jis liesdavo taip, kaip liesdavo ir motiną ir dėl to ji dar labiau niršo, nes jis turėjo būti tiktai jos. Galiausia viskas baigėsi siaubingai ir niekas nebežinojo, kur dingo sūnus. Vieni mąstė, jog, išvydęs motinos lavoną, jis nuėjo pasikarti kaip tėvas, kiti teigė, jog matė jį bėgantį kažkur į mišką. Buvo daugybė minčių, bet nė viena neatitiko tikrovės.
Dabar viskas pasikeitę, nes žino, kad nieko kito taip negali liesti, kaip Doroteos. Su ja viskas gaunasi automatiškai, o kitos jo netraukia arba traukia nebent tuo, jog po to galės išrauti iš jų krūtinių pulsuojančias širdis ir mėgautis karštu krauju, tekančiu per smakrą. Jis nesugebėjo ir turbūt niekada nesugebės galvoti apie tą merginą, kaip apie auką. Jis nesugeba mąstyti, kad gali ją užmušti be jokio sąžinės balso, tai turbūt tiktai visiškai jį išvarytų iš proto. Kartais vaikinas taip velniškai jos nori, kad nežino, kur dėtis ir tą aitrą, persipynusią su įniršiu lieja ant visų daiktų, esančių jo namuose. Kartais jis nesugebe galvoti, jog ji yra kažkieno kito ir dar labiau niršta, tiesiog stengiasi tą pyktį užgniaužti ir neparodyti, jog jam rūpi.
Doroteos klausimas tiktai sukėlė jo veide šypseną.
-         Atskridau ant šluotos, - kreivai vyptelėjo ir vėliau pats pastebėjo, kaip ji nužvelgia atidarytą langą. Bingo.
-         Ar man negalima tavęs aplankyti? O galbūt taip apsirėdžiusi laukei kažko kito? – perbėgęs akimis nuogą merginos kūną jis grįžo žvilgsniu prie jos veido ir tiesiog įsmigo į jį. Kaip daugybė peilių sminga į kokį nors medinį paviršių, taip dabar Eriko žvilgsnis įsmigo į Doroteos veidą, nes tikrai nenorėjo išgirsti, jog ji tikrai laukė kokio Chaning Tattum ir tai buvo galima aiškiai matyti iš jo akių.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: miegamasis   Antr. 18 06 2013, 7:42 pm

Na esmė tame, kad nei vienas vyras be Eriko dar nesilankė jos lovoje, o jei priimti šį sakinį ne taip konkrečiai, tada Erikas irgi vienintelis, kuris turėjo Dorotėja kelis kartus, mat visi kiti po vieno karto būdavo jau negyvi. Tad iš esmės pavydėti jis nelabai turėjo kam, nebent pats sau. Na nebent jis galėjo pavydėti to, kad Dorotėja turėjo daug vyrų...tačiau nei vienam iš jų ji nejautė to, ką jautė Erikui.
Dorotėja prisimena Eriko motiną, ji jai siaubingai nepatiko, Maria tiesiog negalėjo  pakelti tos moters. Kuri tarsi pedofilė pripratino vaiką prie tokių dalykų. Nedavė jam jokios pasirinkimo laisvės. Dorotėjos gyvenimas nebuvo rožėmis klotas, bet ji pati tokį pasirinko. Juk laisvai galėjo nusitverti kokį jauną simpatišką turtingą bičiuką ir ištekėti už jo. Pagimdyti kelis kleckius ir laimingai gyventi, tačiau ji tokio gyvenimo niekada nenorėjo. Kartais, būdama viena, ji prisimindavo tuos klaikius metus kai gyveno su motina, sėdėdavo uždaryta rūsyje, prirakinta grandinėmis ir ją maitino organais, tai buvo dar prieš susipažįstant su Eriku ir jis šios jos gyvenimo dalies nežinojo, mergina net bijojo jam pasakoti, kas žino kaip jis būtų sureagavęs. Kitą vertus, kam jam žinoti? Gal jo net nedomina jokios Dorotėjos gyvenimo ištraukos. Ypač kažkokios vaikystė, kurios jau seniai praėjo ir nebegrįš. Nes Dorotėja jau net pamiršo kur gyveno anuomet (ji savo galia pati sau sukėlė amneziją, kad užmirštų). Nors Maria gerai tai slėpė, tačiau tik mylėdamasi su Eriku ji sugebėdavo patirti daugiausiai orgazmų, galbūt dėl to jis jai net dar labiau patiko. Vaikinas žinojo kaip reikia patenkinti ir todėl negalėjai prie jo kabinėtis dėl nieko. Tačiau mergina niekada jam atvirai nesikorė ant kaklo, kaip visos, o jis niekada nešliaužiojo paskui ją keliais, kaip kiti. Jie tarsi abu suprato, kad tai yra taip kvaila, net vaikiška. Todėl nei vienas nei kitas taip nesielgė. Galbūt tai ir buvo viena iš priežasčių kodėl jis ją taip traukė. Nes nebuvo toks kaip visi.
-Hm...kodėl tau kartais nepasinaudojus durimis? O jei aš čia būčiau masturbavusis? Nevalia maišyti merginų laimės valandėlių. O gal nežinai kur durys yra? Juk vieną kartą jas išspyrei, turėtum atsiminti.-įgėlė jam, kad jis jai duris buvo išspyręs, bet taip ir nesumokėjo už tai. Mergina drąsiai žiūrėjo į jį, net ir tada kai jis pervėrė ją žvilgsniu.-Aišku, kad laukiau...-jos akys net sublizgėjo, Dorotėja visiškai nereagavo į tai, kad Erikas tiesiog degino ją žvilgsniu. Ji greitai iššoko iš lovos pastumdama Eriką, jog šis atsisėstų ant čiužinio. Atsiklaupus ant žemės priešais jį, mergina praskietė vaikino kojas ir pakėlė į jį akis.-Apie ką galvoji, Erikai?-su savo žodžiais ji greit atsegė jo kelnių diržą ir  nusmaukė džinsus bei apatinius, suėmė vaikino varpą į ranką, nors žvilgsnio nuo jo akių neatitraukė.-Atsimeni kai sukėliau tau impotenciją...? O jei padaryt atvirkštinį variantą...kad tau niekada nenusileistų...įsivaizduoji...-ji tyliai sukikeno. Mergina trumpai mirktelėjus lėtai apžiojo penį ir pradėjo čiulpti...stipriai. mmmm...skonis geras. Netrukus ji įsileido giliau į burną ir kiek galėdama suspaudus lūpas, patraukusi dantis, stipriai čiulpdama. Ji nenustojo darbuotis nei sekundei, įsileido vaikino organą į burną visą, liežuviu sukdama aplink jo galą. Geras jausmas, Dorotėja ne nusišypsojo, viena ranka švelniai liesdama vyro šlaunį kita braukė per penį tose vietose, kur nelietė burna.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: miegamasis   Tr. 19 06 2013, 7:07 am

Na, kadangi vaikinas žinojo, jog Dorotea turi daug vyrų, tai jis galvojo, jog jie visi dar yra stebėtinai gyvi ir praktiškai gyvena merginos lovoje. Pripažinkim tą faktą, jog jiems abiem patiko seksas ir, tiesą sakant, netgi labai patiko. Šiuo atžvilgiu Erikas buvo labai konkretus – jis galėtų neišlipti iš jos lovos ir visą laiką mylėtis, nebent reiktų nueiti atlikti higieninių reikalų bei šiek tiek užkąsti. Kitaip tariant, vienintelė mergina sugebėjo jį taip suvilioti, jog jis nenorėjo jos žudyti, bet tiesiog atlikti tokį malonų visai žmonijai veiksmą. Žinoma, kartais jausmai neduodavo jam ramybės, kvailos mintys lįsdavo į galvą, tokios kaip tai, jog jis norėtų jai pasiūlyti draugauti...normaliai draugauti. Su visais pasimatymais, arbatos gėrimais, filmų žiūrėjimais bei kitokiu šlamštu, kurio su ja nedaro, nes viskas, ką jie dažniausia daro...mylisi. Tai, iš vienos pusės, atpirkdavo visus įprastus pasimatymus, bet Erikas norėjo normalumo, o jo gyvenime tai pasitaikydavo ypatingai retai, juk jo visa vaikystė, visas gyvenimas buvo nesveikas ir nenormalus. Ir dabar, jis sutiko Doroteą, su kuria galėtų normaliai bendrauti, kad ir kaip tai keistai skambėtų, bet vietoje to, jie pastoviai užsiima seksu. Ir šįkart jis galvojo išsakyti savo nuomonę, kaip tikras vyras.
Apie pačią merginą jie kalbėdavo ypatingai retai. Tiesą sakant, ji daugiau žinojo apie Eriko gyvenimą, negu jis norėjo. Ir tai erzino, nes jis nežinojo praktiškai nieko. Dorotea atsirado tarsi iš niekur iš tiesiog privertė jį seilėtis...ne tiesiogine prasme, bet kažkas panašaus. Jis nežinojo iš kur ji yra, ką ji veikia, kur gyveno, kaip gyveno ir ką veikė visą tą laiką iki šios dienos. Tikrai nebuvo užsidariusi sandėliuke ir maniakiškai nelaukė akimirkos, kada susitiks su kokiu geru vaikinu, kuris ją ves. Apskritai, Erikas dar nebuvo susimąstęs apie vestuves. Jis buvo jaunas vaikinas, vaikštantis į vakarėlius labai retai, dažnai sportuojantis ir dalyvaujantis nelegaliose muštynėse iš to užsidirbdamas pinigų. Atrodė, jog jis jau subrendęs rimtesniam žingsniui, bet dabar jam tai ne itin rūpėjo. Jis stengėsi dėl savo ateities, bandė prasimušti ten, kur retas žmogus prasimuša be ypatingų ryšių su visuomene. O jis buvo tas, kuris tai darė ir vaikinui nerūpėjo, kokia to kaina. Ir būtent dėl savo užsispyrimo Erikas gavo kitų pagarbą.
Jie savotiškai vienas kitam reiškė simpatiją, o tai buvo kiek komiška, nes jie vienas dėl kito tiesiogine to žodžio prasme alpo, bet nė vienas nesugebėjo to pripažinti garsiai, kad ir kaip norėjo. Erikas nebuvo tokio charakterio žmogus, kad šliaužiotų paskui merginas, jos veikiau šliaužiojo paskui jį, o Dorotea nebuvo tokio charakterio, kad kartųsi kitiems ant kaklo, nes tie kiti jai korėsi ant kaklo. Jie buvo tie asmenys, kurių norėjo kiti, nes jie paprasčiausia buvo per silpni tapti tokiais, kokiais buvo šie du jaunuoliai.
-         Man priimtinesnis tavo langas. Jis toks gražus. O šiaip, jei sutrukdžiau masturbuotis, tai galiu laisvai padėt pratęst laimės valandėlę, man nesunku, - prunkštelėjęs vaikinas greitai surimtėjo, vos tiktai išgirdo, jog Dorotea kažko laukė. Lūpos susispaudė į vieną tiesią liniją, o veide kelias sekundes atsispindėjo nepasitenkinimas, bet praėjus toms kelioms akimirkoms veide vėl įsižiebė pašaipi šypsenėlė, nes jis nenorėjo sau pripažinti, jog pavydi.
-         Aš galvoju apie....ką tu darai? – jo antakiai šoktelėjo į viršų, vos tiktai pajautė apatine savo kūno dalimi vėsų patalpos orą ir dar vėsesnę merginos ranką, nors tiesą sakant, nesitikėjo, jog gali būti kažkas, vėsesnis už jį patį. Vienaip ar kitaip, jis tokią akimirką tikrai nesugebėjo išlikti ramus ir tai aiškiai parodė jo pasididžiavimas.
-         Nejuokauk taip....žiaaaauriai, - matosi, kad tikrai seniai nesimėgavo normaliu seksu, nes Eriko kūnu iškart perbėgo milijonai virpuliukų ir tėškėsi ant čiužinio, giliai kvėpuodamas. Vidury nakties Dorotea nori jam sukelti mini malonų infarktą.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: miegamasis   Kv. 20 06 2013, 12:15 am

Ak tie vyrai, ateidavo ir išeidavo. Vienam vėžys ir staigi mirtis, kitam kraujo įsiliejimas į smegenis, dar kitam osteoporozė, kas galėjo pagalvoti - dvidešimt penkerių metų vaikinas staiga mirė kai nugriuvus sulūźo veik visi kaulai. Kokia nelaimė. Dorotėja visada sugebėdavo išmesti pokeristės veidą ir apsmesti, jog net nesupranta apie kokį asmenį čia kalbama. Tiesą sakant, mirčių aplink ją buvo tiek daug, jog mergina jau net atsiminė kuris nuo kokios ligos mirė, koks gi skitumas. Mergina negalėdavo mylėtis su vyrais all day all night, jai svarbiausia buvo pajausti pasitenkinamą, o tada jau naxui. Tačiau su Eriku viskas buvo kitaip....ji norėjo pati su juo mylėtis be perstojo, jausti vaikiną savyje, turbūt todėl, kad sekso metu nereikėdavo galvoti apie jausmus. Dorotėja atsiminė kaip kartą su Eriku jie mylėjosi visą dieną, Absoliučiai visą. Aišku, su trumpom pauzėm svarbiausiems reikalams, tačiau vis tiek... Rodos, tada jie išbandė visas įmanomas pozas bei visus įmanomus greičius...net ir tada nebuvo gana. O dieve..turbūt jai niekada jo nebus gana.
Kartais Dorotėja susimąstydavo apie tai, kad jei Erikas tikrai priklausytų jai, nereikėtų tada ir kitų vyrų. Bet jis tiek daug apie ją nežinojo, mergina net pati nebuvo įsitikinus ar ją galima pasitikėti ar ji verta jo pasitikėjimo. vaikino gyvenimo būdas labai skyrėsi nuo jos. Nors kai jie jau po sekso gulėdavo bandydami atgauti kvapą ji priversdavo Eriką papasakoti apie tas neleglias muštines. marijai jos nepatiko, o jei Erikas rimtai susižeis, juk ten dalyvauja ne tik vampyrai, bet ir demonai, kurie yra kur kas pranašesni jėga už jį. net ir miksai, jei yra sudėti iš stiprių dviejų rasių yra gan sunkiai įveikiami. meluotų jei sakyktų, kad nepergyvendavo dėl Eriko, tačiau niekada nebūtų sugebėjus to pripažinti. Ji tiesiog buvo įsitikinus, kad nėra verta šio vaikino, todėl taip ir slėpė savo jausmus bei juos neigė pati sau. Kaip ten bebūtų, dabar jis įkliuvo į jos pinkles ir mergina jo nepaleis kol gerai nepaerzins,bent jau liežuviu. Tiesa, Dorotėja net nenumanė tikrosios Eriko apslankymo priežasties. Pokalbis apie santykius...įdomu kaip ji reaguotų į tai.
Merginai rimti saktykiai buvo kažkokia nepažinta Sachara, ką jau kalbėti apie vestuves, jeezes. Arba dar geriau - vaikus. Jei tik netyčia pastotų, tai iš karto abortas garantuotas. Tokiai nesąmonei ji tikrai dar nesubrendo, pati dar kaip vaikas, kai kuriais atžvilgiais.
Trumpai tariant Erikas ir Dorotėja totalus kvailiai, kad bando regzti viską aplinkeliais. Kiek laiko jie jau pažįstami? Jau Marija pametė metų skaičių. Koks gi skirtumas, kitą vertus.
O taip....didžiausias malonumas jausti vyro silpnumą ir pats faktas, kad tu jį valdai. Erikui kažką nutęsus apie žiaurumą ir įsitiesus ant lovos, mergina atktraukė lūpas nuo varpos ir perbraukė išilgai koto liežuviu. Kietas, glotnus, bet kartu švelnus..keistas mišinys, bet merginai patiko. Jei atvirai, tai Erikas vienintelis ir turbūt paskutinis, kuriam ji čiulpia, Dorotėja neįsivaizdavo savęs tai darant kam nors kitam. Vis besišypsodama tarsi žvėriukas, mergina liežuviu pradėjo sukti ratukus aplink penio galą, taip tik erzindama ir tik po kurio laiko teikėsi vėl apžioti ir net kiek krimstlėjo dantimis, tarsi grasindama, jog nukąs, tačiau netrukus vėl pradėjo inirtingai čiulpti, įsleisdama draugelį vos ne iki pat gomurio.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: miegamasis   Kv. 20 06 2013, 8:54 am

Jų abiejų gyvenimai buvo susieti su mirtimi, tarsi be jos jų egzistencija būtų beprasmiška. Tiesą sakant, taip ir buvo. Eriko egzistencija be mirčių tikrai greitai nesitęstų, nes jis mirtų nuo alkio, galbūt visiškai netektų sveiko proto ir pats sau susivarytų kuolą į širdį, kad galėtų jaustis laisvas. Laisvas nuo troškulio, kuris kamuoja kiekvieną dieną, nuo mirčių, kurios pasirodo netgi jo sapnuose, nuo motinos portreto, kuris retkarčiais vis dar kamuoja jauno vaikino sielą. Jis norėjo jaustis laisvas, bet negalėjo, nes buvo sukaustytas savo naujos prigimties. O ir labai dėl to nesielvartavo, tiesiog visada pagalvodavo, jog jei ne jo naujoji prigimtis, Erikas jau būtų seniausia miręs nuo vidurių šiltinės, choleros ar džiovos, nes tie jo gyvenimo metai buvo tokie. Tada niekas nesirūpino higiena ar švara, tada viskas skendėjo tamsoje ir tiesiog...niekas nenorėjo nieko keisti, nes viskas atrodė pakankamai normalu.
Seksas savotiškai neleido smegenims imti mąstyti apie rimtus dalykus, tokius kaip jų bendravimas. Tada Erikui nereikėjo jaudintis dėl to, kaip pasakyti merginai, jog jis nori kitokių santykių. Normalių santykių. Nors ir buvo kažkiek beprotis, nors ir kentėjo dėl savo motinos ir praktiškai visada ją prisimindavo, vis tiek galvojo, jog tokie santykiai gali būti labi trumpalaikiai. Seksas nepririša, galbūt kaip tik leidžia dviems asmenims patirti daugiau laisvės, o kuo daugiau laisvės jie gauna, tuo mažiau jie nori būti kartu. O Erikas nenorėjo, jog Dorotea tasytųsi su visais iš eilės, nes tai jam varė vėžį netiesiogine prasme. Išgirdęs, jog mergina viename vakarėlyje, kuriame buvo ir jis, nuėjo su kitu vaikinu į antrą aukštą, kur miegamieji, galvojo, jog pasius. Visą vakarą sėdėjo ir gėrė viskį, kuris visiškai nekalė į galvą ir jo net neapsvaigino. Jautėsi pernelyg blaivas ir pernelyg jausmingas, tad tiesiog ėmė kabinėtis prie didesnio už save priešininko, susimušė ir nusiaubė pusę kambario. Vakarėlio šeimininkas nebuvo labai patenkintas, tad Erikui teko nešdintis iš ten, nes vienaip ar kitaip jis nieko nepasiekė.
Neretai vaikinas tiesiog subtiliai nutylėdavo tą faktą, jog dalyvauja nelegaliose muštynėse. Tiesą sakant, tai buvo tiesiog jo darbas, kuriuo jis siekė užsidirbti pakankamai pinigų savo mokslams, kurių taip ir nebaigė, nes neturėjo lėšų. Jis buvo gabus, tai žinojo turbūt visi dėstytojai, bet niekas jam nepadėjo, nes vaikinas pats pernelyg smarkiai paleido vadeles ir prarado vietą. Jam nereikėjo ypatingai daug stengtis, kad pasiektų gerus rezultatus, bet Erikas buvo palaidas, o dėl tos priežasties jis buvo išmestas, tad dabar nebelieka nieko kito kaip kitu keliu bandyti vėl susigrąžinti tai, ką turėjo prieš tai. Jis nebijojo susidurti su stipresniu priešininku, nebijojo būti mirtinai sumuštas ar net nužudytas, nes žinojo, jog turi tikslą, o dėl jo verta netgi tokiam pasiaukojimui.
Taip, vienas iš tų totalių kvailių atėjo pasišnekėti apie rimtus reikalus, bet Dorotea tiesiog taip tobulai sugebėjo savo veiksmais padaryti vaikinui mini amneziją, kad dabar net norėdamas jis neprisimintų, su kokiu reikalu atėjo. Erikas šiuo atveju tapo beginklis ir bejėgis, ir kaip nori, taip ir pavadink. Šiuo atveju net neįsižeistų, nes bet koks vyras tokiu metu taptų visiškai silpnas.
Kiekvienas lengvas erzinimas vaikiną varydavo iš proto gerąja prasme.
- Prisiteisiu iš tavęs pinigų už....moralinę žalą, - tyliai sumurmėjo, vis dar bandydamas juokauti, bet kažin ar tokioje situacijoje galima tapti komiku. Pajautęs Doroteos dantis, kiekvienas kūno raumuo įsitempė, nežinojo juk, ką ši moteris sugalvojus, o jei rimtai ims ir nukąs, bet toks erzinimas vertė jį dideliais žingsniais žygiuoti prie kulminacijos, ne kiekvienas tvirtas vyras ilgai ištveria oralinį seksą.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: miegamasis   Pen. 21 06 2013, 2:55 am

Nepaisant to, kad Erikas išraudavo savo aukoms širdis, vaikinas gerdavo kraują, nes taip reikėjo, tokie buvo gamtos dėsniai ir nieko čia nepkeisi. Bet kodėl Dorotėja žudydavo? Nes po velnių, TAI LINKSMA. Jai būdavo ankščiau nuobodu, be to, ji nekentė vyrų, kadangi buvo įsitikinus, jog tėvas metė jos motiną, Jei jis būtų su jomis,  viskas būtų buvę kitaip. Deja. Dorotėja tiesiog manė, kad visi vyrai daugmaž vienodi ir visiems rūpi daugmaž tie patys dalykai....todėl tai jiems duodavo, o po to atkeršydavo. Eh, tokia logika ji vadovavosi ankščiau, o dabar...dabar tai tebuvo įporotis, pasimylėjus nužudyti. Tik, aišku, ne su Eriku. Jis buvo kitoks....jo neįmanoma apibūdinti, tačiau dar niekas niekada jos taip netraukė. Nors mergina neišdrįs to pasakyti,  bet ji su juo irgi norėtų ne vien tik sekso...pati dabar užsimanė kažko...daugiau nei vien taip. Nežinia ką ji darytų jei staiga visa jų draugystė nutrūktų. Turbūt nepakeltų to, ne jos jėgoms. Dabar jie buvo maždaug kaip friends with benefits. Na arba kažkas į tą pusę.
Ak tas vakarėlis, ji nuėjo su tuo vyru, nes prie Eriko lindo kažkokia mergina ir Dorotėja nebegalėjo to daugiau stebėti, jai buvo per sunku, norėjo tą mergą nupisti nuo vaizdo, bet tada būtų pasirodžiusi silpna prieš Eriką, o šito taip pat negalėjo sau leisti. Todėl nusitempė tą kitą vaikiną į viršų ir jis jai padarė oralinį, kuris leido kiek atsipalaiduoti. Jokio lytinio sekso nebuvo, nes Dorotėja nenorėjo žudyti žmogaus tiesiog vakarėlyje.
Mokslai...jis bent jau siekė ar buvo kažką baigęs, o va Dorotėja...ji niekada net nebuvo mokyklos durų peržengus, visą vaikystę praleidus uždaryta rūsyje tik svajojo kaip iš ten greičiau dingti, o po to teko kažkaip išgyventi gi keturiolikos metų merginai, o kai viskas daugmaž nusistovėjo jau buvo per vėlu. Kas gi priims į pradinę mokyklą aštuoniolikmetę? Kuri jau turėjo kaip ir į universitetą stoti. Taip, gėda, bet mergina skaitė...na, tiesiog siaubingai ir lėtai, jau nekalbant apie rašymą. Šito ji Erikui irgi neketino sakyti...tai gyvenimo gėda, nors jei jis žinotų visą istoriją gal suprastų, kad ne jos noru taip viskas išėjo.
-Ak...moralinę žalą sakai...aš tau tuoj parodysiu, kas yra moralinė žala...-mergina greit išbėrė, trumpam atitraukusi lūpas ir vėl "kibo į darbą", ji tiesiog jautė kaip įsitempė Eriko raumenys, o tai reiškia jis artėjo prie kulminacijos, jau galima buvo pasakyti, kad čia pat, aukščiausio malonumo taško, gal būtų belikę koks vienas mažytis judesiukas, kad jis baigtų. Tačiau Dorotėja atitraukė lūpas ir atsitiesė, palikdama vaikiną ant pat ribos.
Vos ne meliai nužvelgusi Eriko stovintį daikčiuką, ji atsisėdo ant lovos, šalia vaikino ir sukryžiavo kojas lotoso poza, kiek nuleisdama galvą, dabar jos akys buvo tiesiai virš jo akių.
-Va čia yra moralinė žala...kai nori, bet negali...-Marija nusišypsojus, pasilenkė ir pakštelėjo vampyriukui į lūpas, kiek užtęsdama bučinį ir galiausiai dar vieną bučinuką įklijuodama jam į kaktą.
-O jei rimtai, kodėl  sugalvojai atsibelsti vidury nakties?-paklausė lyg niekur nieko, tarsi Erikui dabar nestovėtų. Dorotėja kalbėdama ranka palietė vyro pilvo presą po marškiniais ir nagais perbraukė per papilvę.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: miegamasis   Pen. 21 06 2013, 8:18 am

Turbūt Dorotea susidėdavo tikrai su blogais vyrais, jei manė, jog jie visi yra tokie. Yra kelios vyrų rūšys – tie, kurie mylisi ir nori patenkinti moterį, tie, kurie mylisi ir nori patenkinti save ir tie, kurie mėgsta lygiąsias. Turbūt merginai visada pasitaikydavo būtent antras variantas, jei ji mano, jog vyrai visada yra žiaurūs ir neverti gailesčio, jog juos reikia žudyti, nes jiems rūpi tiktai vienas dalykas. Ne visi vyrai yra tie, nedapistito kamuojami paaugliai, kuriems reikia tiesiog išsilaisvinti ir pasimylėti su bet kokia moterimi, sutikta gatvėje. Ne visi vyrai mato vien tiktai skylutes, nes tikrai yra normalių, mažuma, bet jų yra. Eriką kažin ar galima priskirti būtent prie tos normaliosios pusės, nes nesuprasi dažnai, kas jis toks – šlykštus parazitas, besinaudojantis moterimis ar donžuanas, siekiantis patenkinti moterį visais įmanomais būdais. Jam patinka abi pusės, nes ir jis kartais būna kiaulė, besinaudojantis moterų jausmais ir kūnu. Tikrai nenustebtų, jei vieną dieną prie durų stovėtų kelios įpykusios vampyrės ir demonės, su kuriomis jis retkarčiais anksčiau praleisdavo laiką ir ganėtinai smarkiai jam pademonstruotų, ką reiškia moters pyktis. Vienaip ar kitaip, jis tai jau išbandė su Dorotea, gerą savaitę ar mėnesį negalėjo normaliai žiūrėti į moteris ar su jomis būti, nes tiesiog negalėjo susijaudinti. Va ką reiškia siutinti moteriškos giminės atstovę.
Keista, jog jie abu bijo pasakyti garsiai, ką galvoja. Jei atvirai, tai kvaila, nes net pats bailiausias žmogus vieną dieną susikauptų ir pasakytų, ką jaučia savo širdies savininku, o šiti du...užsispyrę kaip ožiai, arba ožkos, nelyginant kaip pažiūrėsi. Jie taip nori nepasirodyti silpni vienas priešais kitą, jog tyli sukandę dantis ir vaizduoja kietus ir visiškai nenorinčius jokių rimtų santykių. Iš jų bendravimo galima padaryti serialą, kuris labiau primintų komišką gyvenimą, negu normalius moters ir vyro santykius. Ir būtent dabar, kai Erikas jau yra rimtai pasiruošęs viską pasakyti, mergina...tiesiog jam ima daryti oralinį. Nuostabu. Dieviška. Ir net noras dingsta kažką pasakyt ar paprieštaraut. O tada tiesiog viskas sustoja ir kai jau atrodo, malonumas ranka pasiekiamas, mergina paima ir atsitraukia. Ta prasme....koks čia žiaurumo lygis? Turbūt eksperto...
-         Tu rimtai? Rimtai? O tu Dieve...- tiesiogine to žodžio prasme sugriežęs dantimis Erikas užsimerkė ir pabandė save suvaldyti, nes kažin ar jai patiktų, jog prieš jos valią jis užbaigtų Doroteos darytą darbą, tik, žinoma, ne burna. Tas lengvas pyktis pasimatė ir per bučinį, nes vaikinas ganėtinai šiurkščiai įsisiurbė į jos lūpas, vos neprakirsdamas savo trumpam iššokusiomis iltimis jos apatinės lūpos. Mergina net nežino kiek labai kantrybės turi vaikinas, tad stebėtinai ramia veido išraiška užsitempė apatinius ir džinsus, bet pilnai neužsisegė, atsigulė aukštielninkas ir pasirėmė rankomis galvą, stebėdamas kaip viena ranka Doroteos ranka klaidžioja jo papilve. Ech, kas čia per moteris, nesuprasi, vis erzina ir erzina...kartais atrodo, jog vieną dieną jo kantrybė truks ir jis tiesiog ją išprievartaus, nori ji to ar ne. Stebėtinai lengvai ir greitai jis sugriebė merginos šlaunis bei užsikėlė ją ant savęs, prisimerkęs nužvelgdamas nuogą kūną.
-         Atėjau pakalbėti rimtu reikalu...labai rimtu, - jo pirštai, kaip kokie kareivėliai, žygiavo Doroteos šlaunimis į viršų, perbraukdami per pilvą, palikdami tarsi nematomą takelį. Rankos susirakino už jos nugaros, o pats Erikas pusiau atsisėdo, prisilenkė prie merginos kaklo ir paliko drėgną takelį liežuviu iki jos kairės krūties.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: miegamasis   Antr. 25 06 2013, 10:28 pm

Na kur matyta, kad vyrai, kurie duodasi su ką tik sutikta mergina yra geri? Akivaizdu, jog Dorotėja tikrai nesusidėjo su gerais berniukais. Kitą vertus vyrų skaičius žemėje ir taip daug didesnis, nei moterų, tai keli praradimai neatneša labai didelių nuoskaudų. Maria retai kabindavo tuos, kurie yra susikūrę normalius gyvenimus. Reiškia tie turi dar žmogiškumo, ko nepasakysi apie priekabiautojus, kurie ir buvo dažniausios merginos aukos. Sukelti Erikui impotencija buvo tikrai keista idėja, tiesą sakant impulsyvi. Mergina pati prisidirbo, o jis atskleidė jos rasės paslaptį, ji tik gynė save. Na, bent jau bandė taip teisintis, kai pyko ant Eriko. Tačiau ji nesugebėjo pykti ilgai ant šio vaikino ir net kai jis demonstratyviai išspyrė buto duris ir vėl lyg niekur nieko įsibrovė į vidų reikalaudamas atstatyti jo penio funkcija į vietą, Dorotėja jautėsi ne pikta, o keistai patenkinta.
-Na, tu pats prsikalbėjai, galėjai tiesiog patylėti ir būčiau leidusi tau baigti...-Maria gūžtelėjo pečiais tyliai sukikendama. Ji puikiai žinojo, kad Erikas yra kantrus, tačiau vis tiek juk nekažką kai prarandi tokį malonumą, kuris atrodo ranka pasiekiamas.-Nepyk brangusis, bus dar tų oralinių,o tu išmoksi būti pakantesnis, kai mergina taip stengiasi.-Dorotėja vos nulaikė šypseną, bet galiausiai neišlaikius plačiai išsišiepė. Mergina net nesureagavo kai Erikas užsikėlė ją ant savęs, tarsi tai jau būtų labai įprastą, tik prisiglaudė tarpkoju prie jo iškilimo, švelniai pasitrindama. Ji mėgo erzinti, gal todėl, jog po erzinimų ir malonumas būna žymiai didesnis, o ko šiais laikais tik nepadarysi dėl didesnio ir geresnio orgazmo, taip sakant. Iškrušimas jai patiktų, bet tiesą sakant...jie visą laiką krušdavosi...Dorotėja tik kartais, liūdnais rudenio vakarais leisdavo sau pagalvoti, jog norėtų bent kartą pabandyti...pasimylėti...o nesidulkinti.
-Hm...tikrai pakalbėti? O kam tie pokalbiai...-mergina nestipriai truktelėjo rankas, tarsi norėdama išsilaisvinti, bet iš tiesų mėgavosi tokia vyro jėga, šituo jo dominavimu. Tik Erikas sugebėdavo tokiu elgesiu priversti ją pasijusti silpnai...oh, kaip gerai, kad ji sėdi, o tai keliai net pradėtų linkti, nuo jo tokių veiksmų. Maria kiek išrietė kaklą ir nugarą, kai jis liežuviu braukė per odą, tyliai atsidusus ji įsikniaubė veidu vaikinui į plaukus.-Apie ką norėjai pasikalbėti?-jau rimčiau paklausė,iš tiesų tai žinodama, jog Erikas niekada nepradės taip sakyti, jei rimtai reikalas nebus rimtas. Gal reikia kokios pakalbos kažkur ar ką? Na...tada teks sugalvoti žaidimo sąlygas.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: miegamasis   Tr. 26 06 2013, 7:56 am

O kur nesijausi patenkinti? Juk tai Erikas pasirodė pernelyg silpnas ir atėjo prašyti, kad mergina atstatytų viską į savo vietas. Jis nėjo pas kokius nors gydytojus, kad jie sutvarkytų šitą problemą, ne, jis atėjo pas Doroteą. Vienaip ar kitaip, vaikinas parodė savo silpnumą prieš ją tą akimirką. Juk ne kiekviena moteris gali jaustis reikalinga ar netgi galingesnė už vyriškąją giminę, o štai Erikas parodė, jog mergina tikrai gali būti netgi labai reikalinga ir netgi daug kartų galingesnė už bet kurį morališkai ir fiziškai stiprų vyrą.
Ta savaitė buvo baisiausia jo gyvenime. Vieną akimirką tu tiesiog bandai susijaudinti, kai šalia tavęs yra tiesiog pasakiška mergina, o kitą tu supranti, jog nieko nevyksta. Ir taip visas septynias dienas, visas šimtas šešiasdešimt aštuonias valandas. Vienintelis dalykas, kurį galėjo žiūrėti – televizorius ir tai programos, kuriose nėra jokių sekso scenų, nes pamatęs ar dirstelėjęs į tokį vaizdą, vaikiną paimdavo pyktis. Iš pradžių jis galvojo, kad tiesiog užmuš Doroteą, nes buvo juodai įpykęs, bet galiausia viskas baigėsi tuo, jog jie pasimylėjo jos miegamajame ir Erikas netyčia sulaužė vieną dailų medinį išraižymą lovos priekyje, kur dažniausia būdavo galima pasilaikyti. Taip, turbūt jam patikdavo viską laužyti, ypatingai pas merginą namuose.
-         Aš ir dažnai stengiuosi, netgi labai stengiuosi. Ir dažniausia tos pastangos atsiperka, - pakilnojo antakius, taip tarsi duodamas valią merginos fantazijai. Juk ji žinojo, kad Erikas nėra labai ištikimas vaikinas ir netgi labai mėgaujasi progomis, kai gali paerzinti Doroteą būtent tokiu būdu. Jam taip patikdavo ta akimirka, kai jos akys lengvai sužaibuodavo, tarsi ten būtų įkūrenta milžiniška ugnis, o veidas pasidengdavo „man nerūpi“ kauke, nors buvo aiškiai matyti, jog merginai tikrai rūpi ir galbūt netgi labiau, nei pačiam Erikui.
-         Nuo tavo veido greitai dings tas platus šypsnis, - pernelyg rimtai pasakė, nors balse buvo girdėti ir ta tiktai vaikinui žinoma gaidelė. Jau vien iš to buvo galima spręsti, jog jis šneka rimtai ir greitai nuo veido dings ta šypsena. Ir nors Dorotea specialiai jį erzino, per tą savaitę pabuvę impotentu, jis įgavo tiek naudingos patirties, kad dabar tiktai išrietė lūpas žavingam šypsniui, kuris sakė kažką panašaus į „show me your best move“.
Kelias akimirkas vaikinas ignoravo merginos klausimą, nes buvo labai užimtas. Jo lūpos slydo aksomine oda, kol galiausia sučiupo kairės krūties spenelį ir meiliai jį „apsikabino“. Liežuviu jis perbraukė per jau kiek sustandėjusi ir perėjo prie kitos krūties, nuo šlapių bučinių palikdamas takelį. Galiausia, suteikęs meilės abiejoms krūtims Erikas atsitraukė, taip pat erzindamas Doroteą ir kelias sekundes tylėjo, žiūrėdamas į jos veidą.
- Noriu kalbėti apie mus, - šįkart veide nepasirodė pašaipi šypsenėlė nei ironiškas prunkštelėjimas. Net akys nežibėjo keistu sarkazmu. Šįkart viskas buvo ganėtinai rimtai ir vaikinas tvirčiau surakino merginą per liemenį, tarsi ši ketintų bėgti, vos tiktai pokalbis pasisuks šia linkme.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: miegamasis   Pen. 28 06 2013, 12:12 pm

Kai Erikas atėjo buvo gera žinoti, jog mergina yra vienintelis išsigelbėjimas, kurį Erikas anuomet turėjo. Žinot, kaip moterims patinka jaustis galingoms. Kai kurios net gali išeiti iš proto dėl valdžios troškimo. Aišku, Drotea žinojo,jog Eriko nepakontroliuosi, tad būtent tuo metu buvo keistai net gera tai daryti, nors daugiau ji to nebekartotų. Ne todėl, kad neišdrįstų ar bijotų šio vaikino, ji tiesiog nebenorėjo jam kenkti, tai, kad ji padarys jam ką nors netinkamo, nepadarys jos laimingesnės.
Tokiomis dienomis kaip ši, Dorotėja nenorėdavo būti kalė, kuri visiems kenkia. Kartais reikia padaryti pertrauka arba gal visiškai atsitraukti, nuo dabartinių principų, galbūt nebereikia veržtis į priekį, gal nors kartą leistis plaukti pasroviui. Šiandien kaip niekada ji buvo atvira pokalbiui. Nors pati dar to nesuvokė ir tiesą sakant, neturėjo menkiausio supratimo ką reikės pasakyti jei bus iškeltas klausimas apie jausmus. Na ką gi, spontaniškumas jos antrasis vardas.
Maria puikiai atsiminė, jog tada kai jie su Eriku "susitaikė" teko pirkti naują lovą, mat atskirų dalių nepardavinėjo. Nauja lova, naujos durys  viskas iš jos kišenės. Ar tik ne per brangiai šis zuikutis merginai apsieina, kartais apimdavo susierzinimas. Galėtų bent dalį sumokėti pats, pinigai ant medžių neauga..you know...
-Tačiau dabar tu visai nesistengei...neatėjai čia dėl sekso, tiesa?-merginos balse buvo galima išgirsti nustebimo gaidelę. Pažįstant Dorotėja, viskas tikrai pasibaigs seksu, nors keista buvo žinoti, jog tai ne pagrindinis šios nakties tikslas, tai dar labiau sužadino mišrūnės smalsumą. Ji žinojo, kad Erikas nėra ištikimas, bet ir jis žinojo tą patį apie ją,tad iš visų jėgų reikėjo pasistengti neimti į širdį tokio dalyko. Gal jie rimtai nėra sutverti rimtiems santykiams.
-Tu mane skriausi?-ji plačiai išplėtė akis, tarsi išsigandęs kačiukas, kai Erikas pasakė, jog panaikins šypseną nuo jos veido. Ak tie grasinimai...jie tik dar labiau jaudina. Šis vampyras juk žinojo, kaip Marijai patinka šiurkščiai. Ji norėjo pasakyti "pavaryk", bet susilaikė, tik vis dar šypsojosi. Jetus, jis toks seksualus, kai bando perimti kontrolę. Ji giliai įkvėpė, kai vyras taip tenkino jos krūtis liežuviu, sukeldamas malonius virpulius. Net tyli dejonė atsklido iš merginos lūpų, krūtų speneliai sustandėjo, galima buvo suprasti, jog šis vampyras tikrai išmano visas silpniausias Dorotėjos vietas, per daug jau gerai pažįsta jos kūną.
Tankiai alsuodama mergina žvelgė į vyro veidą, kiek kilstelėjus antakį, laukdama, kol šis prabils. Širdis plazdeno krūtinėje, greitai mušdama ritmą, o Marija, keista, bet neskubėjo jo raginti, tik žvilgsniu šaudė žaibus.
-Apie mus...?-gal iš vienos pusės ji tikėjosi, kad jis šitai ištars, bet vis tiek liko nustebinta, lūpos kiek prasivėrė ir šypsena išnyko, kaip ir nuspėjo Erikas.-Ką apie mus?...Tau kas nors netinka?-ji nelabai susigaudė ką jis tiksliai turėjo galvoje sakydamas "mus" ir kuria linkme krypo šis pokalbis, nors širdis vis labiau daužėsi ir vampyras tai turbūt galėjo puikiai girdėti.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: miegamasis   Pen. 28 06 2013, 3:00 pm

Žinoma, tada merginai buvo tikrai gera jaustis padėties šeimininke, bet to paties apie Eriką pasakyti nebuvo galima. Ji atėmė tai, kuo galėjo didžiuotis kiekvienas vyras ir dar jam teko praktiškai maldauti, jog grąžintų tai. Nebuvo labai malonu peržengti per savo principus, nes vaikinas visada buvo užsispyręs ir išdidus, tad tai labai pamynė jo ego ir prašyti kažkieno, ypatingai Doroteos tada, jog viską sutvarkytų, buvo kažkas nenormalaus. Jis visada buvo išmokytas tvarkytis su problemomis pats, o kadangi ta viena problema ir buvo mergina, tad jis tikėjosi su ja susitvarkyti, bet kuo ilgiau su ja bendravo, tuo labiau pastebėjo, jog vis giliau klimpsta. Ir jam tai velniškai nepatiko, nes nemėgo būti priklausomas nuo kito asmens, tuo labiau nuo merginos. Visada tikėjo, jog jis pats gali viskuo pasirūpinti. Vertino moteris, nesmerkė jų ir nebuvo seksistas, veikiau jas garbino. Savaip, žinoma. Moteris Erikui buvo tarsi meno kūrinys – jį reikia gerbti, saugoti ir tausoti. Kiekviena moteris, atsiduodanti vyrui, yra verta medalio, nes jos padaro jiems malonę, leisdamos su jomis sugulti. Galbūt tai skamba kažkiek keistai, bet Erikas vieną kartą perskaitė vieno filosofo žodžius ir jais vadovavosi – „Moteris man visais atžvilgiais yra tikras įkvėpimas: tiek dvasiniu, tiek materialiniu, tiek fiziniu, tiek ir visais kitais“. Vaikinui moteris buvo įkvėpimas ir suradęs tikrąją savo meilę jis atiduotų jai praktiškai viską. Galbūt net nešiotų ant rankų ir saugotų, gerbtų bei mylėtų, nes ta, kuri ištveria šalia tokios natūros, kaip šis vampyras, verta didelių aplodismentų.
Erikas tada tikrai norėjo prisidėti prie naujos lovos pirkimo, bet tiesa ta, jog jis paprasčiausia tą akimirką buvo basas. Nelegalios muštynės turėjo būti dar tiktai už kelių mėnesių, pinigų jis praktiškai neturėjo, o lova tikrai nekainavo du litus, kaip ir geros durys. Galbūt tai atrodo kaip nevykęs pasiteisinimas, bet vampyras tada tikrai buvo prastoje situacijoje, nes dar buvo ganėtinai daug prasiskolinęs, vis dar yra, tad nenuostabu, jog pirma norėjo išspręsti savo problemas, o vėliau imtis Doroteos, bet kaip žinia, mergina pati nusipirko visus reikalingus daiktus pati.
- Kad ir kaip labai man patiktų seksas, taip, atėjau čia ne vien dėl to, - rimtai linktelėjo, pripažindamas savo pasirodymo priežastį. Mintyse lėtai dėliojo žodžius, kuriuos reikėtų pasakyti, bet viskas, kas gavosi tai tiesiog...“Erikai, tu subingalvis, nesugebėsi, net nesistenk“. Jo antakiai susiraukė ir vaikinas atrodė labai susimąstęs, bet kakta staiga vėl išsilygino ir jis drąsiai žvelgė į merginos veidą.
- Kaip aš galėčiau tave skriausti, m? Sukeldamas keliais orgazmais daugiau? Tai jau būtų tam tikras skriaudimas, - prunkštelėjęs Erikas persivertė ir leido merginai jausti švelnius patalus savo oda. Turbūt jų pokalbis tikrai nebus blaiviai apgalvotas ir apmąstytas, kai vaikinas taip elgiasi. Jis tyčia nesilietė prie Doroteos lūpų, savosiomis slysdamas kaklu žemyn, palikdamas šlapią takelį tarp krūtų, sausais bučiniais apiberdamas pilvą bei papilvę, kol jo kairės rankos pirštai slydo vidine šlaunies puse, suėmė sėdmenis ir lengvai kilstelėjo į viršų. Papūtęs vėsaus oro aplink papilvę, taip erzindamas, vampyras lūpomis nukeliavo žemiau, o liežuvio galiukas užkabino klitorį. Kelias akimirkas su juo žaidęs Erikas pasikėlė, padėjo galvą merginai ant pilvo, nors ten, kur buvo jo liežuvis, dabar intensyviai darbavosi pirštai.
- O tau patinka? Patinka būti visų, o ne vieno vyro? Dorotea, aš pavargau. Galbūt kvaila tai girdėti iš tokio subingalvio kaip aš, bet...aš noriu normalių santykių. Normalių pasimatymų, normalaus bendravimo, normalaus lytinio gyvenimo su viena moterimi. Per daug ir per ilgai laukiau, per daug ir per ilgai mąsčiau, jog negaliu to turėti, nes esu seksualiai išnaudotas motinos ir dėl to nieko nedariau. Ir jei tau tai atrodo banalu ir juokinga, gerai, man nesvarbu, nes aš tau tai siūlau...dabar. Tu gali tai priimti arba atsisakyti. Tavo pasirinkimas, - ramiai kalbėjo, kol jo pirštai darbavosi Doroteos apačioje ir tai iš šono turbūt atrodė velniškai juokingai.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: miegamasis   Antr. 02 07 2013, 9:37 pm

Erikui nereikėjo tiesą sakant maldauti, jis kone ant jos rėkti pradėjo. Žinoma, mergina būtų mielai pasiklausiusi kaip jis nervinasi ir panašiai, bet tada jai labai skaudėjo sumautą koją, kurią buvo susižeidusi, todėl buvo nebesvarbūs tie principai. Norėjo jį išgydyti ir tegul eina sau, mat iš skausmo kaupėsi ašaros...o Erikas jai aiškino apie tai, koks dabar yra nenaudingas. Bet viskas gavosi kitaip. Jausmai pratrūko ir ji pasidavė, atsidavė šiam vyrui vėl, visom įmanom prasmėm. Šis priklausomybės jausmas po truputį tapo abipusis, Dorotėja jautė, kad vis labiau tampa priklausoma nuo Eriko ir negalėjo to išvengti. Jinai norėjo vis dažniau matyti vaikiną ir negalėjo nustoti apie jį galvoti, Erikas vis dažniau pasirodydavo Dorotėjos sapnuose, ji stengėsi užsiimti viskuo, kad apie jį nemąstyti, bet tai tiesiog buvo nebeįmanoma. Jautėsi kaip kokia maniakė ir bijojo kažką sakyti, kadangi manė, kad šis jausmas tik vienpusis.
Dabar mergina jau net nebeužsimindavo apie sulaužytą lova, tačiau jei Erikas dar ką nors sulaužys, tai ji daugiau nebetylės. Jei reikės privers jį išmaldos prašyti prie bažnyčios, bet nebegali sau leisti mokėti už viską ir visada, ypač jei jis prisidėjo prie to dalyko gadinimo.
Dorotėjai beliko tik laukti ką vaikinas pasakys, jei atvirai, tai ji net nebedrįso normaliai kvėpuoti, tik įtempė visus raumenis, lyg jis ją iš tiesų tuoj puls barti ar mušti, iš vienos pusės bijo to ką išgirs, o iš kitos labai laukė. Pati ji nebuvo tokia drąsi morališkai, jog pradėtų tokį pokalbį, tačiau šioks toks posūkis iš Eriko pusės...tai jau buvo daug. Ir matyt lemiama. Net jam kalbant apie orgazmus, ji jau nesureagavo, tik išplėtus akis žiūrėjo į vyrą. Mergina net nekrustelėjo, kai buvo parvesta, tik užsimerkė ir giliai įkvėpė jausdama bučinius. Nugara kiek išsirietė ir ji kilstelėjo dubenį, Erikui bučiuojat papilvę, o liežuviu palietus klitorį, garsiai atsiduso. Pirštai įsivėlė į vyro plaukus ir spustelėjo. Kai šis padėjo galvą ant jos pilvo, mergina jau norėjo atleisti pirštus, bet vėl iš lūpų atsklido dejonė, kai šis pradėjo žaisti pirštais su ypatingai jautria vieta.
Buvo veniškai suprasti ką sako Erikas, kai per visą kūną keliavo malonumo bangos, klubai pristaikę prie vyro pirštų judesių pradėjo ritimingai judėti, siekiant malonesnio efekto, bet netrukus smegenis pasiekė informacija ir Dorotėja plačiai atmerkė akis. Žvilgsnis įsmigo į vaikino pakauši, o kita ranka ji atitraukė jo pirštus nuo savo vaginos. Kvėpavimas vis dar buvo nelygus, bet ji dar ji buvo tokia nustebus, lyg patyrus šoka. Jis...pala..ar tai pasiūlymas...tapti pora? Rimta pora be jokių išdavysčių? Be jokių apgavysčių...be...visokių nesąmonių. Su Eriku.
-Kodėl tai siūlai būtent man...?-tyliai ištarė, nors atsakymą jau žinojo vos vaikinui prabilus. Kaip ji anksčiau to nesuvokė, kad nori jo. Tik jo...ir būti tik jo, daugiau apie nieką negalvoti. Mergina nukėlė Eriko galvą nuo savo pilvo ir nusileidus į apačią, apvetė vaikiną ant nugaros ir vėl atsidūrė ant jo. Šį kartą nebučiavo ir nepuolė glamžyti, tik apkabino rankomis per kaklą ir prisiglaudė prie Eriko krūtinės.-Aš...irgi to noriu.-galiausiai pratarė, daugiau nežinodama ką pasakyti, ji nemokėjo reikšti savo jausmų.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: miegamasis   Kv. 04 07 2013, 10:23 am

Kaip galima pabėgti nuo tokio jausmo? Kaip galima atsiriboti nuo žmogaus, kuris po truputį, netyčia, tampa vis brangesniu ir svarbesniu tavo gyvenime? Nenormalu taip elgtis, mąstyti, jog visas tavo pasaulis gali sutilpti viename asmenyje. Sutilpo. Erikui atrodė, jog visas jo pasaulis galėtų būti merginoje, kuri dabar buvo šalia. Pasikeistų, galbūt vėl taptų žudiku maniaku, kuris be gailesčio išplėšia moterims širdis, jei reikėtų atsisakyti Doroteos. Tik psichiškai nestabilūs žmonės gali taip elgtis ir vaikinas būtent toks ir buvo. Jo iškreiptas mąstymas ir visa asmenybė pernelyg greitai prisirišdavo prie žmonių, kurie būdavo ilgą laiko tarpą šalia jo. Pernelyg greitai imdavo jausti, jog negali be jų egzistuoti, o tai jį morališkai žlugdė. Jautėsi silpnas ir šlykštus parazitas, vaikščiojantis šia žeme, bet negalėjo nieko padaryti, nes tas žmogus, šiuo atveju Dorotea, buvo kažkas panašaus į narkotiką. Tu ateini, pamatai ją, gali prisiliesti, retkarčiais netgi praleisti visą naktį iki pačio ryto drauge ir tų akimirkų „maitintis“ tavo protui užtenka kokiai savaitei, o vėliau atrodo, jog nebegali kvėpuoti, dūsti ir tiesiog galėtum gulėti lovoje ir nieko nedaryti arba eiti ratais, vaikščioti sienomis, išskersti pusę milijono žmonių ir vis tiek nuo to nepasidarys geriau. Tai kažkokia nesveika liga, su kuria Erikui reikėjo susidoroti, o vienintelis kelias šios ligos išgydymui – normalus Doroteos asistavimas šalia. Ir būtent šiandien jis norėjo tai pasakyti, norėjo, jog ji žinotų, nes kita diena atneš kitą mąstymą ir jis nustums tokias mintis į šalį, nenorėjo, o gal bijos tai pasakyti, pamanys, jog yra pernelyg silpnas ir tiesiog vėl užgniauš tą norą ją turėti šalia. Jis puikiai žinojo, jog bet kuris asmuo galėtų mergina naudotis, norint iš jo ką nors išpešti, praktiškai kiekvienas jų bendras pažįstamas žinojo jų silpnybę vienas kitam ir galėjo padaryti kažką nenormalaus.
Jie turėjo psichiškai nenormalų, iškreiptą tarpusavio ryšį ir tuo mėgavosi. Ne kiekvienas normalus žmogus galėtų pasitenkinti tokiais santykiais, kokius turėjo jie, bet tam atėjo galas. Tiesiog vaikinas nusprendė, jog jis nori normalumo savo gyvenime. Kažko žmogiško, o ne vien tiktai beprotybės ir chaoso, kuris ėjo išvien kartu su Eriku visus tuos dešimtmečius.
Galbūt tai buvo taktinis manevras, nes iš vienos pusės jau geriau girdėti tokius žodžius per miglą iš tokio vaikino, negu blaiviu protu tai „sugrumuliuoti“. Jis pats kiek nervinosi, nes juk normali moteris pasakytų „dusk iš čia, žąsine“ ir išspirtų pro duris tokį padarą kaip Erikas, visiškai nestabilų, visiškai nepatikimą, bet velniškai seksualų ir kiekvieną dieną patiriantį bent po tris nuotykius iš eilės. Doroteos nuostaba privertė ir jį kilstelėti antakius ir nustebti pačiam. Turbūt atrodė komiška, nes ko jam stebėtis? Visgi, Erikas galvoje persuko plokštelę, nes pagalvojo, jog kažką blogai pasakė, bet ne...viskas buvo lyg ir teisinga, jis pasakė viską, ką norėjo, kelis sakinius apie seksą išbraukė, kaip ir planavo. Kodėl ji dabar į jį taip žiūri?
- Nes daugiau neturiu kam ir nenoriu siūlyti bet kam...? – jo balse pasigirdo tarsi klausiamoji forma, bet tiesa, jis neprisipažins, jog ją myli. Šįkart tie trys žodžiai užsikirto ir net norėdamas nebūtų jų pasakęs, būtų gavęsis kažkoks keistas neįgalaus individo gargaliavimas. O jų vietų apsikeitimas jau nestebino, jam net patiko, kad Dorotea vėl užsiropštė ant jo.
- Tada puiku... – leptelėjo nei šį, nei tą. Mechaniškai užsimerkęs (retai tai darydavo pastaruoju metu) jis apsivijo merginą per liemenį, glostydamas viena ranka jos nugarą išilgai.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: miegamasis   Tr. 10 07 2013, 10:45 am

Truputį netyčia...taip ir gaunasi. Turbūt jų atvejui labai tiktų žodžiai "accidentally in love", nes nei vienas neplanavo pamilti, nei vienas nežiūrėjo pradžioje taip, tarsi būtinai reikės nukabinti...tiesiog taip jau gavosi. Netyčia įsimylėjau savo geriausia draugą ar kaip ten. Dorotėja vis dar prisimena kaip jie vengdavo pradžioje tokio artumo, tik buvo geri draugai. Kartu traukdavo nikotiną, rūkydavo žolę, šaipydavosi iš visų, ką tik abu pažinojo. Dorotėja nuo pat pradžių jautė Erikui simpatiją. O kaip gi nejausti...išvaizdus, patrauklus, žodžio kišenėje neieškantis, tačiau niekada negalvojo, jog labai greitai viskas peraugs į kai ką daug stipresnio. Meilė. Šis žodis toks neįtikėtinas, net ir dabar, jiems prisipažinus, Dorotėjai vis dar atrodė, jog sapnuoja. O gal taip ir buvo? Gal tuoj atsibus iš sapno ir tada beils keiktis, kad leido nuklysti savo fantazijai taip toli?
Gulėdama ant Eriko mergina, kiek kilstelėjo galvą, gal jo žodžiai ir nebuvo meilės prisipažinimas, bet jai užteko, keistai sušildė ir jai būtų užtekę vėl juos išgirsti, kad pasijaustų taip pat gerai, gal tai dėl to, kad pati Dorotėja nesugeba ištarti to veiksmažodžio iš M raidės, reikės treniruotis atsisėdus priešais veidrodį. Ji greičiau tik sau nusišypsojo lūpas priglausdama vyrui prie kaklo ir mažais bučinukais nukeliaudama iki ausies.
Dėl savo beprotiškumo, jie turbūt ir tiko taip gerai vienas kitam. Dorotėja mintyse apžvelgė visus įvykius,per kuriuos jie turėjo pereiti iki šio momento, kur tik jie nebuvo susitikę ir kokiomis tik nebuvo situacijos, kiek kliūčių pamaišė, kiek moterų ir vyrų stojo tarp jų. Ar dabar galima teigti, jog jie tikrai bus tobula pora, jei nepaisant visko va guli kartu ant jos lovos, veik meiliai,kas jiems visai nebūdinga. Ar tiesa, kad meilė taip stipriai keičia asmenį? Dorotėja žinojo, kad kaip vampyras Erikas niekada nepasikeis. Na, ji pati pusiau tokia buvo, nors galėjo gerti kraują, bet jis jai ne per daugiausiai patiko, gal dėl to, kaip buvo išauginta ji daugiau žiūrėjo į normalų maistą.
-Pamylėk mane, Erikai...-tyliai ir gundančiai sušnibždėjo jam į ausį, vos vos praverdama lūpas ir stipriau įsikibdama į vyro pečius. Ji nenorėjo, kad jis ją iškruštų, Dorotėja norėjo būti pamylėta, jei ne žodžiais, tai bent jau veiksmais.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: miegamasis   Tr. 10 07 2013, 1:20 pm

Kadangi jų pirmas susitikimas buvo tiesiog „darbinis“, nes Erikui tada, dar pardavinėjusiam kokainą, reikėjo perduoti pažįstamam prekę, tai būtent Dorotea ir buvo tada su tuo jo draugu ir būtent ji sutiko perduoti jam ganėtinai didelį maišelį baltų miltelių. Galiausia jie ėmė bendrauti, iš pradžių nelabai maloniai, nes vaikinas visada iš pradžių taip elgdavosi su moterimis, kai jaučia, jog šios negali ir neturi būti jo aukomis. Tad, vienaip ar kitaip, merginai teko iškęsti metus arba pusmetį Eriko nemalonaus bendravimo, o vėliau jie buvo geriausi draugai, nors labai retai prisiliesdavo vienas prie kito. Jis pažinojo savo pažįstamą, kuris su savo geriausia drauge sėdi apsikabinęs, ją nešioja ir visaip kitaip erzina ir, iš šono, jie atrodo kaip pora, tikrų tikriausia pora, bet nei vienas, nei kitas nenori to pripažinti, o galbūt tiesiog nenori pasakyti sau, jog tas asmuo yra pernelyg brangus jam ir sugadinti ilgai brandintą geriausių draugų statusą, išmesti iš galvos tuos kelis metus, kai jie padėjo vienas kitam, tiesiog gadinti normalius santykius. Erikas niekada nesielgė taip su Dorotea, tik labai retais atvejais ją apsikabindavo ir tai, kai būdavo bendra draugų nuotrauka ar kažkas panašaus. Jis tiesiog nejautė poreikio, o galbūt tiesiog nenorėjo jos liesti, nes žinojo, jog jei pripras, negalės atitraukti savo rankų nuo jos. Dorotea buvo daili, gražių kūno linijų savininkė, tad bet koks normalus vyras negalėtų atitraukti savo rankų nuo jos, o būtent to Erikas ir bijojo. Nenorėjo būti priklausomas nuo jos, bet tapo.
Jausdamas mažus bučinukus, keliaujančius jo kaklu žemyn, vampyras savaime šyptelėjo, kol dešinės rankos pirštai ant moters nugaros piešė neaiškius ornamentus, kažkokius keistus ženklus, kurie nieko nereiškė, o galbūt reiškė daugiau, negu Dorotea galėjo suprasti. Vaikinas be žodžių, veikiau pirštų pagalba, ant odos parašė tris žodžius, kurių neištarė. Tiesiog negalėjo, pats nepatikėtų tuo, ką sako, tad geriau tiesiog taip nebyliai parodyti merginai, jog jis yra rimtai nusiteikęs jų santykiams. Nors tie trys žodžiai ir buvo banalūs, nors šiuolaikiniame pasaulyje mažai ką reiškė, o Erikas juos kartodavo turbūt kiekvienai sutiktai, šįkart viskas buvo kitaip. Šįkart viskas buvo rimta.
Iš vampyro nebuvo galima daug tikėtis, nes dideles viltis jis daužydavo į šipulius, nes tiesiog nemokėjo pasiryžti viskam. Jau geriau Dorotea nedėtų iš pradžių daug vilčių į jį, nes Erikas nemėgsta to. Jis pranokdavo pats save, kai niekas to nesitikėdavo ir tai buvo ko kozeris, tad vienaip ar kitaip, jis padarys merginą velniškai laimingą, kai ši nesitikės visiškai nieko iš jo.
O, Erikui nereikėjo to kartoti du kartus. Išgirdęs jos žodžius jis trumpam vyptelėjo, nors tai nebuvo paprastas seksas, šįkart tai buvo kažkas daugiau. Vaikinas žvilgtelėjo į Doroteos veidą, viena ranka pakilo nuo jos nugaros ir užkišo kelias palaidas plaukų sruogas už ausies, o galiausia savo lūpomis jis sugavo jos, įsisiurbdamas į jas, tarsi nenorėtų paleisti. Kita ranka nuslydo žemiau, ant kairio sėdmens ir jį spustelėjo, taip priglausdama merginos dubenį arčiau jo. Kaip gerai, jog mergina jau nuoga, bėda ta, jog jis čia guli su visais drabužiais kaip koks eskimas.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: miegamasis   Antr. 16 07 2013, 10:28 am

Dorotėja prisimena jų pirmuosius bendravimus. Prisimena kaip ją nervindavo, kad Erikas elgiasi taip abejingai ir netgi šiurkščiai, juk mergina buvo pripratusi, kad kiti vaikinai šliaužioja paskui ją ant kelių, o va šitas atvirkščiai, niekada nepraleis progos ką nors sarkastiško leptelėti ar pasišaipyti, paerzinti ir šiaip...na, tikrai nervindavo. Savo ruožtu mergina niekada nuo jo neatsilikdavo. Tad būdavo gan juokinga kitiems iš šono stebėti kaip jie putojasi vienas ant kito, o vėliau griežia dantimis. Ji nepraleisdavo progos savo "draugėms" pasiskųsti koks Erikas nepakeliamas, o jos vis kikendavo, kad jis jai patinka, tai tik dar labiau varydavo Dorotėją iš proto. Ji net nepastebėjo kada įvyko tas perlūžimas kai jų bendravimas staigiai pasikeitė. Gal tada...kai Dorotėja išnaudojo trys vyrai iš karto. Aišku, ji prisidirbo pati, kaip visada...tik viliojo vieną, o užsirovė ant trijų. Turbūt tai buvo viena iš žiauriausių akimirkų jos gyvenime. Kartais būdavo, kad su ja itin šiurkščiai elgdavosi sekso metu, bet taip pažemino pirmą kartą. Kaip bebūtų keista, Erikui vieninteliui tai parūpo. Nors iš Dorotėjos sunku buvo ir žodį tada išgauti, bet po to mergina sužinojo kaip jis pasielgė su tais diedais. Turbūt tada...pradėjo jausti jam šiokią tokią pagarbą, kuri greitai peraugo į draugystę ir užslėptą simpatiją. Nuo to laiko ji slapta troško liesti Eriką, bet kentėjo ir to nedarė. Gi principai neleido. Sukandusi dantis, ji stebėjo kaip vaiką čiupiną kitos panos, kaip jis čiupina kitas...o pati galėjo pasimėgauti tik trumpu apkabinimų per kelias foto, kurių anksčiau jie prisidarydavo keliems metams į priekį. Ir tada...jis sugalvojo pas ją ateiti vienas...patraukė turbūt per daug abu. Ir viskas baigėsi ant stalo. Tik tada Erikas sužinojo, kad Dorotėja ne vampyrė kaip visiems aiškino, dėl gynybinių sumetimų, o mišrūnė...daug kartų silpnesnė už jį. Juk pusiau žmogus.
Jausdama vaikino pirštus ant nugaros, Dortėja palaimingai atsiduso, nors nelabai susigaudė ką jis ten piešia, tačiau toks švelnus pirštų prisilietimas buvo nuostabus. Ji taip pat nesugebėtų ištarti tų trijų žodžių, kitaip nei Erikas, kuris tardavo juos kiekvienai beveik, jai niekada gyvenime net juokais nebuvo apsivertęs liežuvis tai ištarti. Kaip toje dainoje "Now, L O V E is just another word I never learned to pronounce".
Ji negalėjo pasakyti, kad visiškai aklai pasitikti Eriko noru viską pradėti rimtai, žinant jį, tai tikrai gali būti juokas. Nuo tada kai jie pradėjo mylėtis kone kas dieną visko galima buvo tikėtis. Bet jei jis jau tai ištarė...na..ką gi Dorotėja praras? Blogiau negu dabar vis tiek jau būti negali. O dabar yra ganėtinai gerai. Tik ar sugebės jie ir prie draugų elgtis kaip pora? Ar ten vaidins užsidarius du ožius, o būdami dviese pasiners į visokius seilėtekius. Na, tada Dorotėja tikrai ilgai neištvers.
Mergina jau taisė tą padėtį, kad Erikas su drabužiais, vieną po kitos Dora lėtai nutraukė jo marškinius per galvą, stebėdama kiekvieną vaikino kūno plotelį, tada grįžo prie kelnių. Jos kaip ir buvo atsegtos, beliko tik nutraukti žemyn kartu su apatiniais, ką ji ir padarė, į delną suimdama vaikino varpą, kai lūpos spaudėsi prie jojo, neįtikėtinai švelniai jį bučiuodamos, kas visai nebuvo būdinga merginai.

Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: miegamasis   Antr. 16 07 2013, 1:22 pm

O kaip jį nervino mergina net negali nujausti. Erikas buvo vienas iš asmenų, kurie buvo pripratę prie nenormalaus merginų dėmesio, kai jos pastoviai kardavosi jam ant kaklo. Kiekviena iš jų turėjo tam tikrų savybių, kurios žavėjo vaikiną, tad nenuostabu, jog jis jų nenustumdavo. Viena turėjo vandenyno mėlynumo akis, kita putlias ir rausvas lūpas, dar kita žavėjo liaunu liemeniu ir ilgomis kojomis, o netoliese šokanti hipnotizavo grakščiais judesiais šokių aikštelėje. Kiekviena iš jų pabūvojo Eriko lovoje, tiktai ne Dorotea. Jo namai buvo skirti įvairioms merginoms, kurios buvo vienkartinis nuotykis, lengvas žaidimas, kurį mėgo vampyras. Kelias iš jų netgi lengvai pakandžiojo, bet niekada negėrė kraujo, niekada. Nebuvo tokio atvejo, kad jis kažkuriai iš jų įsisegtų į kaklą ir net neketintų nustoti gerti to gerklei malonaus skysčio. O štai su Dorotea buvo visiškai kitaip. Jis jauė nenumaldomą norą tiesiog paimti ir suleisti savo iltis į jos grakštų kaklą, pajausti plūstantį kraują į burną mėgautis akimirka, kai visas pasaulis dingsta. Bijojo savo tokių minčių, nes, tiesą sakant, buvo įtikėjęs, jog mergina yra vampyrė ir toks nenormalus noras kitam tos pačios rasės atstovui įsisegti į kaklą buvo labiau nei sado – mazochistiškas. Kiek atsiminė, nė vienas jo pažįstamas vampyras nebuvo įkandęs savo antrai pusei, jei ši yra tos pačios rasės, nebent švelniai grybštelėję odą. Ir tik po to, kai sužinojo tikrąją Doroteos prigimtį, suprato, kodėl jaučia tokį keistą potraukį.
O tai, kad jis užmušė kelis asmenis dėl to, jog priekabiavo prie merginos ir ją išniekino...tai buvo mažiausia, ką jis padarė. Tiesą sakant, dar ryškiai atsimena, ką jiems padarė. Kankino juos tol, kol tiesiog jie mirė nuo per didelio juntamo skausmo ar dėl išsekimo bei nukraujinimo. Nutraukęs galvas nuo pečių sumovė ant vieno milžiniško rąsto bei įsmeigė jį į greitkelio žemę, netoli miško, kad pravažiuojantys asmenys tai pamatytų. Žarnas, kaip kokias girliandas sukabino ant netoliese augančios eglės, rankas susmeigė kaip kokias morkas į žemę ir į jas įdėjo akių obuolius, o kojas tiesiog išmetė kažkur toliau. Širdis ir kitus vidaus organus susmaigstė ant eglės šakų kaip kalėdinius žaisliukus ir paliko kaboti, didžiuodamasis savo darbu.
Tas poelgis buvo tiesiog draugiškumo simbolis, veikiau noras parodyti, jog Erikas kovoja už savo draugus, bet nė pats nepajuto, kaip giliai širdyje ne vien todėl taip pasielgė. Kiekvienas lengvas prisilietimas ar apsikabinimas, darant nuotraukas ar tiesiog bandant erzinti, tapo ypatingas ir nė pats nepajautė, kaip retkarčiais ilgiau užlaikydavo ranką ant Doroteos liemens ar peties, kaip erzinančiai vis dažniau švelniai žnybdavo į šoną, taip ją išvesdamas iš kantrybės.
Jis puikiai atsimena tą vakarą, kai buvo šiek tiek padauginęs. Tiesą sakant, ne šiek tiek, o tai, kad vos pastovėjo ant kojų, buvo niekis. Vaikinas įsimaišė į šokančiųjų būrelį ir visiškai atsipalaidavo, ėmė šokti, pasičiupdamas kokią netoliese esančią merginą šalia, o jos netgi nesipriešino, kaip tik džiaugėsi ir mergaitiškai krykštavo. Ir taip net nesuprasdamas jis prisitraukė prie savęs Doroteą iš už nugaros. Buvo toks „išėjęs“, jog nelabai suprato, ką daro, tad vieną ranka stipriau glausdamas jos liemenį šalia savęs, kita patraukė sukritusius plaukus ir lūpomis prisilietė prie kaklo odos. Ir tik tas pažįstamas aromatas privertė sustoti ir taip staigiai pasišalinti iš tos vietos, jog kažin ar mergina būtų suvokusi, kas čia taip prie jos priekabiavo.
Vampyras klusniai leido jai nutraukti visus jos drabužius ir retkarčiais akyse sužybsėdavo keisti, bet puikiai merginai pažįstami velniukai. Įsisiurbęs į jos lūpas jis pakaitomis savo lūpomis apglėbdavo tai viršutinę, tai apatinę Doroteos lūpą, leisdamas bent kartą gyvenime sau neskubėti, nors žinoma, hormonai jo proto visai neklausė. Atsitraukęs jis iškvėpė karštą orą, kuris nugulė ant merginos kaklo, tarsi antspaudas, jog dabar visa tai priklauso jam. Parvertęs ją ant lovos Erikas lūpomis slydo pažįstamais linkiais, kol pirštai užtikrintai slydo vidinėmis šlaunies pusėmis, praskėsdami kojas. Vieną koją suėmęs kiek tvirčiau, o kitą užsimetęs sau ant liemens, vaikinas sugavo Doroteos lūpas ir į jas vėl įnirtingai įsisegė, tuo pačiu įeidamas į ją.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: miegamasis   Antr. 16 07 2013, 6:34 pm

Kad ir kaip maniakiškai tai skambėtų grįžusi namo Dorotėja mėgo išsirėkti ir paspardyti baldus bei daiktus, būtent dėl to, kad Erikas anksčiau jos taip akivaizdžiai nepastebėjo. O kai jie pradėjo draugaut, jis prie jos vis tiek nesilietė. Tai siutino stačiai, tačiau ji kentėjo, sukandusi dantis, bet nieko nesakė ir nedarė, tik būdama viena jau grieždavo dantimis. Dorotėja niekada per daug dėl savo išvaizdos nesistengė, ypač po pabėgimo iš namų. Kur čia pasistengsi kai pinigų net ant duonos neužtekdavo. Jei dabar jie su Eriku pora ar ji turės jam papasakoti savo gyvenimo istoriją? Net ir tą baisiausią dalį apie kurią mergina vengė galvoti. O gal Erikui tai nerūpės... kokią reikšmę dabar turi praeitis? Dar niekas niekada iš Dorotėjos nebuvo gėręs kraujo, nors teko permiegoti ir su vampyrais, bei demonais...tačiau tai buvo viena iš sąlygų. Visi žinojo Dorotėjos galią, todėl bent šituo aspektu paklusdavo, jiems tereikėjo pasitenkinimo ir jį gaudavo. Tik kažkada Dorotėja pagavo save galvojat, jog norėtų pajusti Eriko iltis kakle. Kaip kokia Bella iš Twilight‘o..mazochistė. bet jei kas ir gertų jos kraują, tai būti tik šis vaikinas, o ne kas nors kitas. Kai jų prisilietimai vienas prie kito tapo nors turputį ilgesni,Dorotėja galėjo mintyse tarsi maža mergaitė cypauti iš džiaugsmo, nors veidas dažnai atrodydavo abejingas..tarsi bet kas kitas ją visada taip liestų. Lietė...bet nei vienas iš tų prisilietimų nesukeldavo tiek daug šiurpuliukų nubėgančių per kūną, tarsi elektros srovė.
Dorotėja tiksliai nežinojo ką padarė Erikas su tais vaikinais, tik po to vakaro ji daugiau jų nebematė ir nebegirdėjo nieko. Sklaidė kažkokie gandai apie kraupiai išniekintus vyriškos lyties kūnus ir galvas, kurias pamatė pravažiuojančios mašinos ir pranešė policijai, tačiau mergina niekada nepagalvojo, jog tai būtent tos galvos ir jei atvirai, net nesidomėjo. Svarbiausia, kad jų daugiau nebuvo šalia ir už tai galėjo būti dėkinga šiam vampyrui.
Dorotėja blankiai, bet prisimena tą šokių vakarą. Pati buvo gerokai padauginus nei anksčiau sau leisdavo, kas be ko gerai užvartojus, nors net neprisiminė ką. Muzika buvo triukšminga, aplink cypavo merginos, rėkė ir keikėsi vaikinai, kažkur kampe girdėjosi aimanos ir dejavimas, bet tada pasinėrus į šokio ritmą, niekas nerūpėjo, kūnas, o protas buvo atsijungęs. Staiga ji pajuto tvirtą vyrišką ranką ant liemens, nors ir į galvą buvo gerokai dėję, tačiau kaip ji galėjo nepajusti tūkstančius elektros srovių keliaujančiu kūnu. Taip galėjo nešti tik nuo vieno vienintelio asmens, bet Maria nespėjo sureaguoti ir atsisukti, tik trumpas lūpų prisilietimas prie kaklo odos ir tas jausmas išnyko. Merginai pažvelgus už savęs, jau nieko ten nebuvo ir ji tada ramiai nuėjo atsisėsti ant sofutės manydama, kad jai jau paranoja nuo alkoholio ir kito mėšlo, kurį vartojo.
Dorotėja lengvai leidosi parverčiama, o lūpose taip pat sužaidė šypsena, nuoširdi, viliojanti, tokią ji skirdavo tik Erikui, tik vargu ar jis atkreipė į tai anksčiau dėmesį. Koja stipriai apsikabino vyrą per liemenį, kad prispaustų jo kūną prie savęs. Tokiose situacijose ji visada išsiduodavo esanti žmogumi. Širdis mušdavo pašėlusį ritmą, varinėdama kraują ir sukeldama adrenalino antplūdžius, jaudulį. Kvėpavimas visada tapdavo tankesnis, duslesnis...tarsi be žodžiu sakydamas ko mergina nori. Erikui įėjus į ją Dorotėja rankomis stipriai apsivijo vaikino kaklą ir nagus suleido į pečius, lūpos atsiplėšė nuo jo ir iš jų išsprūdo malonumo kupina ilga dejonė. Ak, vis dėl to taip labai ji buvo susijaudinus, kad vien lėta sueitis kėlė tokį malonumą. Nagais perbraukusi išilgai vyro nugaros Dorotėja iš lėto pradėjo judinti klubus, niekur neskubėdama, tarsi tai iš viso būtų jos pirmas kartas. TOKS pirmas kartas su Eriku ir buvo.
Dabar kai pagalvoji...savo tikrąjį pirmą kartą...Dorotėja buvo išprievartauta vos penkiolikos metų. Kiek daug kartų ją buvo pasinaudota, galbūt todėl nieko nuostabaus, kad tokia psichiškai nestabili yra ir kartais neaišku kas jai užplauks. Merginos gyvenimas buvo labai sugadintas, galbūt net taip pat stipriai kaip ir Eriko dėl jo mamos. Jie abu turėjo sunkią praeitį, galbūt todėl labiausiai vienas kitam ir tiko.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: miegamasis   Antr. 16 07 2013, 8:32 pm

Klausimas – kaip geriausi draugai gali imti “čiupinėtis“? Gerai, dabar šiuolaikinė visuomenė kitaip supranta šį geriausių draugų statusą, nes dabar geriausi draugai gali kartu ir permiegoti, bet vis tiek likti tiktai draugais, nes taip dabar tikrai normalu. Geriausi draugai gali vienas kitą liesti, laikytis už rankų, netgi smarkiai apsikabinti per liemenį ar erzinančiai kutenti ar kitaip liesti, bet jie vis tiek išlaikytų tokį draugišką statusą. Erikui tai nebuvo priimtina, jis galvojo, jog draugai tikrai negali taip elgtis, o jei elgiasi, tai tiktai tada, kai velniškai nusigeria, nors jų bendri pažįstami draugų statuse būtent taip ir elgdavosi. Permiegodavo, o vėliau vienas kitą švelniai traukdavo per dantį, lyg tai visiškai normalus dalykas tarp geriausių draugų. Gerai, galbūt šis vampyras buvo konservatyvių pažiūrių, bet pažvelkim, kiek šimtmečių jis gyvena, kiek daug matė ir kaip labai „susitupėjo“ bei susidarė savo nuomonę apie visus vykstančius dalykus. Jis laisvai būtų galėjęs taip elgtis su Dorotea, bet jautė jai keistą pagarbą. Gerbė ją ir nenorėjo jos išnaudoti, kad ir paprastas prisilietimas jam reiškė ypatingai daug, nes tokius prisilietimus galima dovanoti tiktai savo mylimąjai, o Erikas buvo nusprendęs, jog taip nesielgs su draugėmis, kurios jam kaip tik turėtų patarti merginų klausimais. Ir kvaila, nes būtent Dorotea, jo geriausia draugė moteriškos lyties patapo jo mylimąja...nu gerai, galbūt naivu taip sakyti iš vampyro pusės, nes jis tikrai yra vėjavaikis, bet taip, jis ją myli. Ji man yra visas pasaulis, jo laimė ir liūdesys, jo prakeiksmas ir dovana, jo beprotybė ir visiškai skaidrus protas. Merginoje sutelpa viskas, apie ką galvojo vaikinas, ko tikėjosi, ko norėjo ir ko siekė. Ji yra jo gyvenimas, jo suknista egzistencija, kuri po truputį darosi šviesesnė. Ir Erikas nesiruošia taip lengvai imti ir paleisti to vėjais. Jį turės užmušti, nutraukti galvą ir sudraskyti kūną į milijonus gabalėlių, jog jis paleistų ją, nes dabar ji jam tapo viskas, ko anksčiau norėjo ir apie ką svajojo. Galbūt svajonės pagaliau ėmė pildytis?
Būtent po to vakaro Erikas dingo keliems mėnesiams. Nesirodė viešumoje, draugų susibūrimuose, vakarėliuose. Žinojo, jog gali ten susitikti Doroteą ir bijojo to, ką pajus, nes puikiai žinojo, jog pajus tą keistą ir nepaaiškinamą jausmą, kuris pirmą kartą gyvenime aplankė jį. Jis subingalvis, šiknius, melagis ir vėjavaikis. Parazitas, kuris naudojasi merginomis. Kodėl būtent šiam daužtam veikėjui teko galimybė pajausti tą jausmą, kuris vadinamas „meile“? Vaikinas užsidarė savo bute, nelindo į miestą ir tik po gerų trijų ar keturių mėnesių tylos išlindo į viešumą. Vėl buvo toks, kaip visada. Veide švietė šypsena, kurią buvo galima matyti per kilometrą, šelmiškas akių žvilgsnis ir visada gera nuotaika. Ši tobula kaukė slėpė visas abejones ir prieštaravimus, kurie dabar apsigyveno Eriko viduje ir kai, vieno susibūrimo metu jis vėl išvydo Dorotea, norėjo taip pat greitai iš ten dingti, bet tiesiog nesugebėjo. Pats sau sakė, jog turėtų pasišalinti, bet buvo taip jos pasiilgęs. Pats nesuprato, kai tą akimirką viskas dingo ir jis jau stipriai spaudė ją savo glėbyje. Ir tik po gerų kelių minučių, suvokęs, kaip debiliškai atrodo, tiesiog paleido merginą ir apsimetė, jog tai buvo tiesiog draugiškas apsikabinimas po visų tų nesimatymo mėnesių.
Ta šypsena privertė jo jau ilgus šimtmečius suakmenėjusią širdį tarsi pašokti savo vietoje ir jis pats šyptelėjo, paprastai, visiškai ne sarkastiškai, kas buvo Eriko dažnas šypsenos priedas. Doroteos širdis taip įnirtingai tuksėjo jos krūtinėje, jog net pačiam vaikinui atrodė, jog tuoj ji iššoks iš vidaus ir pasileis bėgti per kambarį, mosikuodama savo širdiškomis rankomis ir cypdama kaip penkiametė mergaitė. Susijaudinimas, šiuo atveju abiejų asmenų, buvo juntamas ore ir vaikinas negalėjo apsimesti, jog tai jam visiškai nieko nereiškia. Pats vampyras, kas jiems visiškai nebūdinga, ganėtinai žmogiškai pradėjo lytinį aktą, kitaip tariant, neėmė žvėriškai „varyti“ merginos. Žinoma, tai buvo ganėtinai sunku, nes juk jis buvo pripratęs prie greito tempo, bet dabar net pats suvokė, jog skubėti neverta. Eriko lūpos nuslydo ant merginos kaklo, surado ten esančią duobutę ir į ją įsisiurbė. Galėjo jausti po oda pulsuojantį kraują ir nė pats nesuprato, kada jo iltys išlindo. „No way, bitch“ – pristabdė save vampyras ir tiesiog paliko gerai matomą mėlynę ant kaklo, kad ir kaip labai jo prigimtis šaukė tiesiog imti ir įsisegti į Doroteos kaklą.
Atgal į viršų Go down

Sponsored content



RašytiTemos pavadinimas: Re: miegamasis   

Atgal į viršų Go down
 

miegamasis

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

 Similar topics

-
» Miegamasis

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
 :: Tia's&Riley-