It cannot be seen, cannot be felt, Cannot be heard, cannot be smelt, It lies behind stars and under hills, And empty holes it fills, It comes first and follows after, Ends life, kills laughter
 
rodiklisrodiklis  Narių sąrašasNarių sąrašas  RegistruotisRegistruotis  PrisijungtiPrisijungti  

Share | 
 

 1257 ROOM

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
Pereiti prie : Previous  1, 2, 3  Next
AutoriusPranešimas
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: 1257 ROOM   Tr. 26 09 2012, 5:05 pm

Šarlotė nežymiai šyptelėjo ir užsikišo plaukų sruogelę už ausies, - iš ties gana malonu tave čia matyti po šitiek laiko, Trevorai, - vėl šioks toks oro kvėptelėjimas, mergina pakreipė galvą į šoną ir pagaliau teikėsi perskaityti žinutę. Kuo daugiau ji skaitė, tuo labiau kiekvienas žodis dūrė jai į širdį. O skaitymo pabaigoje Lotė jautėsi gerokai apdujusi ir nesava, - aš.. atostogos.. man tiesiog jų mirtinai reikėjo, - greitosiomis išbėrė stengdamasi neparodyt pasimetimo, - gal vsi dėl to kitą kartą mudu susitikim? Puodeliui arbatos ar buteliui klube? Po skrydžio lėktuvu, mažų mažiausiai ko noriu - tik prigulti ir pailsėti, - nuoširdžiai šyptelėjo mergina
Atgal į viršų Go down
avatar
Trevor Devill


•naudoju : P.Wesley
•parašiau : 9016

RašytiTemos pavadinimas: Re: 1257 ROOM   Tr. 26 09 2012, 5:09 pm

-Arbatos susitikimo neatsisakysiu o dėl klubo tai pagalvoti visai rimtai teks, nes jau juose retais bebūnu,-jis ramiai linktelėjo ir vos pajudėjo prie durų. Sustojo prie pat išėjimo ir galvą pasuko,-Taigi kai norėsi susitikti, žinai mano numeri. Kadaise užrašiau,-šypteli su tokia draugiška šypsena ir išėjo iš kambario,-Gero poilsio,-atsidūses ir su linksmą šypsena veide pasiėkė durų rankeną kad nors jis uždaryti duris. Bet laukė kol jinai galės atsisveikinti.
Atgal į viršų Go down
http://nightacademy.forumlt.com/
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: 1257 ROOM   Tr. 26 09 2012, 5:12 pm

Šarlotė akimis nusekė Trevorą ir atsikvėpė, - būtinai, būtinai, Trevi, tau taip pat kuo geriausio laiko! - šūktelėjo jam pavymui. Šiam uždarius duris, mergina išėjo iš balkono ir patraukė pirmu taikymu prie lovos, į kurią krito nugara. Užsimerkė ir gerą minutės dalį tiesiog gulėjo, tarsi laukdama bala žino ko. Žinutės kalbėjo už save, ir Lotė dabar mažų mažiausiai pasigailėjo atrašiusi.. Ėmė skaudėti širdį...
Atgal į viršų Go down
avatar
Trevor Devill


•naudoju : P.Wesley
•parašiau : 9016

RašytiTemos pavadinimas: Re: 1257 ROOM   Tr. 26 09 2012, 5:13 pm

Jis tiesiog dingo iš viešbučio pro langą ir nuskriejo namo.
Atgal į viršų Go down
http://nightacademy.forumlt.com/
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: 1257 ROOM   Tr. 26 09 2012, 6:21 pm

mergina kurį laiką gulėjo šitaip, kol neugalvojo pakilti iš lovos, ir bent truputį atvėsti. karštas havajų klimatas aitriai ėmė svilinti odą, rodos, ją ėmė diegti visur, kur tik buvo atviras lopinėlis iš po drabužių. Trūksmingai įkvėpusi, Šarlotė atsikėlė palikusi telefoną ant lovos ir nužingsniavo tiesiai į vonios kambarį, po savęs šiek tiek pridarydama duris. Paleido praustuvėje šaltą vandenį, pati stovėjo priešais veidrodrį ant lentynos ir žvelgė į savo paraudusius skruostus. Karštis darė savo.. Mergina pasilenkė ir rankomis apsišlakstė veidą šaltu vandeniu. Maloni atgaiva užliejo kūną.. Ir taip keletą kartų, kad tik pajaust tą vidinę ramybę
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: 1257 ROOM   Tr. 26 09 2012, 6:35 pm

Pagaliau radęs lemtingu skaičiumi pažymėtą numerį sustoja prie pat durų. Akimirką dvėjojo savo ketinimais. Kas bus? Kas gali nutikti? Kaip elgsis ji? Ko tikėtis ir laukti? Nedavė ramybės tuzinas klausimų. Bet dar labiau jį varė iš proto žinojimas, kad jis turi silpnybė, jo vienintelė silpnybė yra ši nuostabi demonė stovinti visai netoliese, ir jis ją jaučia visa esybe, tiek kaip demonas, tiekkaip kūrėjas. Galiausiai jis kaip ir pratęs, net nesibeldęs atidaro duris ir įženge į kambarį. Iš karto pasijunta jos mėgstamų kvepalų kvapas, suvokė kur ji yra, bet nežadėjo jei tą akimirką sutrukdyti, tad tiesiog nuėjęs į balkoną kur bent šioks toks vejelis, atsiremia į turėklus nugara. Dabar vos tvardėsi, kad nepultu jos apkabinti po tiek laiko, tiesiog netvėr savame kailyje, kaip norėjo ja pagaliau išvysti. Bet per tiek metų kaupta patirtis leido susitvardyti. Jis tiesiog it statula stovėjo bei žiūrėjo į tą pusę, iš kur Šarlotė tikriausiai ir pasirodys.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: 1257 ROOM   Tr. 26 09 2012, 6:47 pm

Lėtai užsuko vandens čiaupą, ir nerūpestingai žvelgė į vandens lašelius, bėgančius josios skruostais. Paėmusi šalia buvusį rankšluostį, ji švelniai persibraukė veidą sausindama ir lengvai atsikvėpė. keistas jausmas ją apėmė, tarsi kambaryje būtų ne viena, lyg būtų girdėjusi durų uždarymą, žingsnius.. - atsiprašau, ar čia kas nors yra? - Lotė retoriškai kreipėsi į kambaryje vyravusią tylą. Mažumėlę prisimerkusi ji pakabino rankšluostį, vis dar degančiais skruostais patraukė tarpdurio link.. o čia ir sustojo.. balkono užuolaidos neramiai plazdėjo vėjyje, netoliese buvo girdėti bangų mūša, o saulė horizonte beveik lietė jūros paviršių. Vakaro raudonis buvo nutvieskęs padangę, kaitrus atogražų oras srovelėmis plūdo į kambarį, kartkartėmis susimaišęs su vakaro gaiva. Bet tai buvo niekis, palyginus kas patraukė jos žvilgsnį. Kūnas. Siluetas. Iki skausmo pažįstami bruožai.. ir širdis krūtinėje tą pačią akimirką pašėlo, kvėpavimas pasidarė trūksmingas, o nuostaba paėmė viršų. Nedrąsius žingsnius demonė dėjo vieną po kito, žengė į balkoną.. keliai linko, kojos neklausė, o tas Damiano buvimas šalia vertė galvą imti svaigti. Mergina nurijo seilę nežinodama ar reikia ką nors sakyti - ji tik tankiai pamirksėjo, bandė dėtis šalta kaip uola. Bandė dėtis tokia, kokiu būti mėgdavo Jis. Bet deja, nesėkmingai.. Laikas, per kurį jie nesimatė - padarė savo, merginos kojos norėjo nešti ją kuo arčiau demono, bet kažkoks pasipriešinimas vis dar veikė.. - Damianai - kreipėsi oficialiu tonu į vaikiną ir šiek tiek kilstelėjo nosį aukščiau, - pasirodo slėpynes žaisti tau sekasi. Pagirtina,- savaime taip gavosi, kad lūpų kampučiai nežymiai kilstelėjo. Džiaugsmas, kad Jis ją rado, buvo justi Šarlotės viduje.. Ir ech, taip norėjosi pulti, jį apkabinti, pabučiuoti ir DAUGIAU NIEKADA gyvenime nebepaleisti...
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: 1257 ROOM   Tr. 26 09 2012, 7:01 pm

Juk jie abu tos pačios rūšies kurie sunkiai pasiduoda. Sunkiai perlipa per save ir sulaužo, bei pamina savo principus. Taip pat ir dabar kaip jis suprato, jiems abiems buvo sunku pagaliau pajudėti iš vietos. Veide neatsispindėjo jokia emocija, jis buvo lyg tobula skulptūra net nejduanti iš vietos, tik akimis sekė ką daro mergina, kiekvieną judesį užfiksavo akimis.
- Juk sakiau, kad tave rasiu. - Visiškai bejausmiu balsu ištarė. Juk tai jis įprato šnekėti visą laiką kol ši buvo dingusi. Arba pašaipiai, bei piktai, arba bbejausmiu balsu. Nors viduje ir degė noras ja priglausti šalia savęs, sunku buvo del nežinomos priežasties. Juk tai ką jie vienas kitam jaučia yra taip akivaizdu, kad net kvailam aišku. Tik ne jam... Juk meilė apakina ir įsimylėję tampa kvailais. - Sakiau, kad man niekas negali pasakyti ne. - Pakartojo tai, ką jau rašė jei tekstinėje žinutėje. Galiausiai demonas nebeištvėrė taip stovėti, stovėti lyg sustingusiam prieš mylimą moterį. Jis dabar puikiai suvokė, kodėl Markas ir Aleksas gina savo išrinktasias, ir kaip jie bėga į spąstus kai Damianas meluodavo, kad jas kankina, laužo kaulus, plėšo kraujagysles bei kitaip išniekina. Juk tai didžiausias turtas kurį kada nors vadas gali turėti. Tai yra mylima moteris. Bet jis juk nežino ar šie jausmai dar abipusiai po tiek laiko. Galiausiai jis žengė žingsnį į priekį, vieną, kitą, trečią... Kol atsidūrė prieš karamelinių akių savininkę. Jis nieko neklausė, nieko nesakė ir tiesiog kiek palenkęs galvą žiūrėjo į jos akis, vsi gi demonas aukštesnis už merginą, bet tai tik dar labiau jį žavėjo. Ji atrodė tokia gležna ir pažeidžiama, norėjosi ją saugoti ir apsaugoti visą likusį gyvenimą. Pirštu galiukais perbraukia per jos skruosta ir stebi jos reakciją.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: 1257 ROOM   Št. 27 10 2012, 9:09 pm

demonė per tokį ilgą laiką net pamiršo jausmą, ką reiškia stovėti priešais mylimą žmogų, kuomet kvėpavimas keistai trūkčioja, kuomet kūnu kartas nuo karto prašniokščia maloni elektros srovelė, o kiekvienas nervas viduje atrodo toks gyvas. demonė paprasčiausiai didžiąją minutės dalį dar bandė atsitokėti ir suvokti tai, kad ji kambaryje jau nebe viena, kad po beveik dviejų metų ji šalia savęs gali justi Damiano egzistenciją. bet ne, Šarlotė šiandien buvo kitokia - galbūt prieš du metus ji būtų galėjo klupti šiam didingam demonui ant kelių, maldauti neišeiti, maldauti pasilikti - bet šiandien tikriausiai vienas išdidumas, principai, o gal tiksliau tuštumos jausmas vertė ją laikytis išdidžiai iš pagrindų, bet kas iš to, jei čia tik apsimestinė kaukė. Lotė buvo tik gležna mergina, norinti šilumos, norinti meilės, norinti mylėti ir būti mylima - jai viso to trūko labai ilgai. Mergina giliai įkvėpė kartą, antrą.. smegenys suvokė, jog Damianas žingsnis po žingsnio artėja jos link, tačiau visus merginos apmąstymus nutraukė atsainus vaikino balsas, tad Lotės veide sužaidė tik nepakantus akių gestas, labiau primenantis nepasitenkinimą, tik dabar bala žino dėl ko. merginos rankos spaudėsi jai prie šonų, prištai nevalingai žingsnis po vaikino žingsnio vis gniaužėsi, o kojos nebebuvo tokios paklusnios kaip prieš tai. demonė nevalingai kilstelėjo smakrą aukštyn ir rudomis akimis įsistebeilijo į tas dangaus žydrumo demono akis, ir šįkart jose paskendo. Ji nesiryžo šią akimirką nieko sakyti, manė, kad žodžiai dabar mažiausiai tinkami.. ir tikriausiai mergina manė teisingai. Visa ta artumo akimirka nebūtų buvusi tokia komplikuota, jei ne Damiano prisilietimas prie Lotės skruosto. O tada mergina tikrąja ta žodžio prasme ėmė atlyžti it ledo kubelis padėtas saulėje. Visos apsimestinės kaukės, visi išpūsti muilo burbulai neužilgo turėjo sprogti ore ir grąžinti į šią tobulą realybę, - tiesą pasakius nežinojau, jog kraujo ryšys gali būti toks stiprus. Nejaugi kūrėjas gali šitaip nevalingai persekioti savo kūrinį? Argi ne panašiai man kadais apie juos pasakojai? - šaltu, prisiminimais kvepiančiu, gal kiek suirzusiu balsu paklausė ji Damiano, o tada tiesiog susvyravo bestovint. Tvankus Havajų oras neatrodė toks karštas ir viduje nemušė taip stipriai, kaip kad tokį poveikį darė demonas. Mergina trūksmingai įkvėpė ir lėtai pamirksėjusi rankomis sugnaužė vaikino viršutinio rūbo, kad ir sakykim, marškinių, medžiagą. Kurį laiką Šarlotė stebeilijosi į niekur, keletą kartų padūsavo, - neplanavau to sakyti, bet aš tavęs.. PASIILGAU, - iškvėpdama orą ir nepakeldama akių susmurmėjo ji. Ji bijojo Damiano neigiamos reakcijos, ji nenorėjo dabar būti atstumta, kuomet teikėsi perlipti per pačią save. Ji dvejojo, ji abejojo.. JI VIS DAR NETIKĖJO ŠIA AKIMIRKA
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: 1257 ROOM   Št. 27 10 2012, 9:57 pm

Damiano galvoje jau nebevirė toks aršus konfliktas kaip ankščiau. Prieš kūrį laiką, kai jis būdavo su šia mergina, jo galvoje pastoviai virdavo mūšiai tarp demoniškosios prigimties ir kadaise buvusios žmogiškos. Šaltas protas vis tvirtino, kad tai kraujo ryšiai, o senai nebeplakanti širdis teigė, jog galbūt ir demonas gali ką nors pamilti. Vis gi jis pasimokė, pasimokė būtent tada, kai ji paliko jį, kai jos nematė ilgą laiką ir keikė save už padarytą klaidą. Jis dabar puikiai suvokia, kad tai ne kūrinio ryšys. Juk jis taip pat sukūrė ir Holly, bet jei nieko nejaučia, galbūt kartais ir net norisi jei vožti, bet tai jau kita kalba.. Jis jaučia simpatija, prisiriškimą ir nuolankumą šiaip merginai. Stebėdamas jos veido miną, tą stipria ir regis nepalaužiamą, jis vis svarstė, o gal jau pavelavo, galbūt tik jis čia liks be meilės atsako. Ir vis gi, kai mergina susvyravo, jis kaip mat ją dar labiau apglėbė savo rankomis. Šiek tiek pasilenkė, atlošdamas ją atgal. O tada vėl įsistebėjo į merginos akis. Nieko nesakė, abejotinas dalykas ar ką nors žodžiais jis gero pasakytų. Dabar nors jis ir pilnai nežino, ar dar gali būti vilties būti su šia mergina, jis džiaugėsi šia akimirka. Nors ir oras jam buvo ne prie širdies, jis visai į tai neregavo, jis norėjo kuo gėriau įsidemėti šį momentą jei kartais atsitiktų taip jog Šarlotė pasakys ne, o galų gale pasirodys kitas! Bet tada Damianas nebūtų kėlęs kokį nors scenų ar ėjęs susidoroti su juo, jis būtų ramiai išėjęs ir palikęs ją ramiai gyventi. Bet greit demonas šias mintis nuvija nes tai tiesiog nervina, vien apie mintį, kad šalia jos gali būti kas nors kitas o ne jis, tiesiog kraujas užverda. Kai pagaliau mergina prabyla jis dar akimirka stovi lyg sustingęs, lyg negyvas. O tada veide pasirodo menka šypsenėlė, bet ne ta tipinė pašaipi, o natūrali ir emocionali. Prisitraukęs ją šiek tiek arčiau jis nedvejodamas įsisiurbia į jos lūpas. Regis praėjo trūkstančiai metų kai nejuto jos, o dabar tai buvo dar saldžiau, dar subtiliau ir nuostabiau.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: 1257 ROOM   Pir. 29 10 2012, 2:22 pm

vis dar tvankus oras iš pat paširdžių trenkė į galvą, mintyse Šarlotė vėl dėliojo planą, kaip keliauja ligi vandens čiaupo ir vėsinasi vandeniu.. mm, vėsinasi. taip, demonė dabar tikrų tikriausiai jautėsi kaip dykumoje, kai prieš save mato visokius miražus ir vienas iš tokių - priešais ją stovintis tobulų bruožų vaikinas. net kvėpavimą užspaudė iš to gėrio, o krūtinę ėmė skaudėt, lyg kas širdį išplėšę būtų. tvirtoms Damiano rankoms apglėbus Lotės liemenį, mergina nejučia ištiesė stuburą ir keistai suspurdėjo šio rankose. sunkus atodūsis norėjo palikti plaučius, bet iš viso to gavosi šnipštas. Mergina laukė, ji tikėjosi, jog Damianas vis dėl to ką nors pasakys, bet matydama jo veide atsirandančią šypseną tik suraukė antakius, aiškiai kažko nepatenkinta - matyt manė, kad jis iš jos tyčiojasi. to betrūko! tačiau tolimesni veiksmai nustelbė visus minčių pykčius, tas bučinys.. ta stebuklinga akimirka, kai judviejų lūpos po šitiek laiko vėl susiliejo į vieną esybę. tai buvo kažkas nepaprasto.. saldu, nuodėminga, atimanti žadą, TOBULA! Šarlotė lėtai atgniaužė pirštus, kurie laikė viršutinio vaikino rūbo medžiagą, ir palei krūtinę, rankas, kilo aukštyn ligi pečių, o ten, rodos, ir savo vietą jos atrado. Mergina nejučia netgi šyptelėjo, ir į pradėtą reikalą ėmė siųsti atsaką - pilve pasidarė taip gera! amžinybėj snaudę drugeliai pabudo iš letargo su trenksmu.. bet vėl abejonė. o jeigu visa tai netikra? neigiamos mintys norėjo minti stabdį, tačiau jausmai ir ilgesys paėmė viršų. merginos lūpos reikliau ir reikliau spaudėsi prie demono, kiek jos gavo, kiek jos norėjo - viskam nebuvo ribų. ilgesingas atsikvėpimas, rankų pirštai jau D's plaukuose, aw, atmosfera karštesnė negu karšta
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: 1257 ROOM   Pir. 29 10 2012, 3:10 pm

Demonas dabar per daugiausiai net nebegalvojo, aišku galvoje vis kirbėjo mintys, tokios kaip: ką ji toliau darys, ar tai vėl laikina, kaip reiks elgtis, ką jie du darys vėliau, ar Šarlote sutiks grįžti atgal į Devill namus. Ir panašios dvėjonės sukosi mintyse, bet dabar niekur neskambėjo žodis "aš" nebebuvo tų savanaudiškų minčių, nebeplanavo, kaip pasinaudoti ja, dabar atvirkščiai, dabar jis jos dėka ir tik jai tapo altruistas. Rankos regis vis arčiau spaudė ją šalia savęs, geidė vis didesnio artumo. Dabar jau regis nieko nebereikia iki pilnos laimės, viskas yra tiesiog puiku. Didžiausia aistra jo egzistencijoje tai yra žudymas, jam niekados nebus uždraustas, o meilė kuri sukaustė širdį, pagaliau yra šalia. Bet juk jis demonas, jis negali nieko mylėti... Tiesa? Ot ir ne, jis pamilo šią žavią merginą ir tikriausiai dabar ji yra jo achilo kulnas, ankščiau dėl nieko nepergyvenęs demonas, dabar pergyvens dėl jos, saugos ir stengsis visais būdais ją apsaugoti. Bučinys kuris galėtų tęstis amžinai, vis darėsi karštesnis ir karštesnis, bet jis juk moka susivaldyti.. Regis koma, bet ji jam lyg narkotikas tad atsitraukti buvo labai sunku. Vos keli milimetrai juos skiria.
- Ar šį kartą nepabėgsi nuo manęs? - žvelgdamas į jos akis paklausė tuo senai girdėtu, gundomu ir prislopintu balsu.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: 1257 ROOM   Pir. 29 10 2012, 5:54 pm

bučinys išjungė protą, privertė širdį plakti stipriau, ir šiaip vertė visą organizmą pelenais, nes bekraštė aistros ugnis įsisiautėjo kaip reikiant. mergina sunkiai gaudė kvapą, rankomis klajojo po Damiano plaukus, nugarą, pečius, kartas nuo karto apsivydavo kaklą - kai kuriomis akimirkomis nevalingas atodūsis išsprūsdavo iš plaučių, bet stop! Damianui prabilus, sugrįžo ir šviesus sveikas protas, nors aišku tik viena - grįžti jam buvo sunku. Šarlotė žengtelėjo gal tik pusę žingsnio atgal, bet to pakako padidinti atstumui tarp dviejų, vienas kito išsiilgusių kūnų. Jusdama sieną sau už nugaros, Lotė kiek atsipalaidavo, sunėrė rankas ant krūtinės ir mažumėlę šyptelėjo, tik neaišku, kokia ta šypsena buvo, - kokio atsakymo tikiesi, Damianai? - ji nurijo seilę ir tankiai pamirksėjo blakstienomis. Sunkiai įkvėpė ir prikando apatinę lūpą, - Praėjo daug laiko, nejaugi neradai nieko, kas pateisintų tavo lūkesčius, nedarytų klaidų ir būtų paklusnesnė net už pačią paklusniausią? Nejaugi per šitą laiką neatradai nieko, su kuria kraujo ryšys būtų stipresnis už jausmus? - mergina kiek kandžiai šyptelėjo, o tada atleido sunertas rankas ant krūtinės, stojo priešais demoną, ir pirštukais švelniai suėmė jo smakrą - žvelgė tiesiai vaikinui į akis, - ar tu.. ilgiesi manęs taip, kaip ilgiuosi tavęs aš?
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: 1257 ROOM   Pir. 29 10 2012, 6:37 pm

Įdėmiai klausėsi merginos, net nenumanė ko tikėtis, po jo klausimo, bet šito vargu ar jis tikėjosi. Tiesiog nemanė, kad ji taip lengvai ims ir atsitrauks palikdama jį tiesiog stovėti. Jos mina, teigė, kad ši mergina pasikeitė, jos judesiai ir kūno kalba, sakė viską žymiai geriau nei jos žodžiai, jis per daug amžių išmoko suprasti žmonių kūno kalbą, o sunertos rankos tikrai, tikrai niekados nereikšdavo palankumo ir juolab taikos. Šiai prabilus, jis kaip ir visados kiekvieną žodį mintyse analizavo, kiekvienas jos balso pakitimas leido jam susidaryti bendrą kontekstą kas pasikeitė per tą laiką. Visą laiką, kol ji dėstė savo mintį demonas tiesiog stovėjo ir įdėmiai žiūrėjo į jos akis, o demonei priėjus ir jos pirštams prilietus jo smakrą, niekas nepasikeitė. Jis vis dar tvirtai stovėjo, tik galbūt akyse nebebuvo to be paliavos matomo priešiškumo, dabar visiškai atvirkščiai, jo akyse buvo puikiai matoma ugnelė, meilės žiežirba jai.
- Jei aš būčiau radęs merginą kuri būtų suteikusi bent šiokią tokią ramybę sielai, kuria suteiki tu man... Tikrai nestovėčiau čia. - Balsas skambėjo švelniai, be jokių priešiškų troškimų. Jis lėtai uždėjo delną ant jos raktikaulio ir lėtai žengė į priekį taip ją stumdamas atgal ir galiausiai prirėmė prie sienos. Tą ranką kurią laikė ant jos, įremia į sieną ir taip, mažų mažiausiai palinksta link jos, neduodamas galimybės pasprukti iš šių demono spąstų. - Ilgiuosi, o tiksliau ilgėjausi, nes dabar, kai tu esi čia, ir stovi šalia manęs, man nereikia tavęs ilgėtis, aš žinau, kad aš turiu tave. - O taip... Prašneko jo demoniškoji pusė. Bet jis nenorėjo to. O gal norėjo? Bet visi jo žodžiai reiškė vieną, jam tikrai reikia jos, ir jis tikrai nori ją tūrėti.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: 1257 ROOM   Pir. 29 10 2012, 6:53 pm

mergina tiesiog ramiai laukė atsakymo į savo užduotą klausimą, ji ramiai stovėjo, ir rodos, laikė situaciją rankose. Šarlotė klausėsi to ypatingo vaikino balso tembro, kuris, dieve, taip gundė, bet tikriausiai dabar nereikėtų pamesti tos mažos dalies mąstymo, kuris dar liko. Merginos lūpos susičiaupė į tiesią liniją, o galva kryptelėjo į šoną. Iš šono žiūrint buvo akivaizdu tik viena, kad Lotė nebebuvo tokia patikli kaip seniau, - žinai, jog turi mane? - bandė drąsesniu tonu kalbėt, nes Damiano gestas, jog ji priremta prie sienos - auč, keistai paveikė. demonė pasijautė išmušta iš pusiausvyros, bet velnias, to parodyt negalėjo! - o jeigu tu šiuo atveju klysti? Jeigu tik tau vienam taip atrodo? - Lotukas kalbėjo lėtai, aiškiai paveikta artumo, tos jų kūnų įtampos ir šiaip apdujusi nuo karšto havajų oro, - Tu juk geras žaidėjas, žaidi žaidimus be taisyklių, bet aš - ne tarpinė stotelė, aš galutinis tikslas. Tau nereikėjo manęs tada, tai iš kur galiu būti tikra, jog dabar kalbi nuoširdžiai? - ramus balso tonas, kaip klausimams įprasta, balsas sakinio gale šiek tiek kilstelėjo, emocionaliai. Mergina bandė nukreipti žvilgsnį kitur, per Damiano petį į horizontą, nes tas jo žvilgsnis stiprybės tikrai neteikė, - nors tikriausiai aš kažką maišau.. demonams nuoširdumas nebūdingas, argi ne?
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: 1257 ROOM   Pir. 29 10 2012, 7:06 pm

Ganėtinai keista, kad jie tiek ilgai nesimatė, bet vis gi visus jausmus laiko savyje, na bent Damianas tikrai taip daro. Jis dabar tiesiog norėtų ją apkabinti ir daugiau nebepaleisti, bet neee jis vis dar žaidžia, jis vis dar erzina save ir ją, nors pats net nežino, kodėl taip elgiasi. Tikriausiai todėl, nes taip yra pratęs, yra pripratęs viską gauti ne tuo tiesiuoju ir tiksliuoju būdu, bet eiti per aplinkui ir užklupti auką iš pasalų. Bet juk čia ne medžioklė ir Šarlotė ne auka! Nors geriau pagalvojus, tai Šalotė tikrų tikriausia auka, ji pabėgo nuo jo, bet jis vis vien lyg užkietėjęs medžiotojas, surado ją. Klausantis jos žodžiu, nei iš šio nei iš to jam ėmė virti kraujas, tik dabar nežinia, ar čia dėl to, kad jis sulaukia ne tokios jos reakcijos, kaip tikėjosi, ar dėl netikėtai užkluptos aistros po tokio ilgo laiko tarpo. - Mieloji... - Dabar visai tyliai ir gundomai ištaria. - Juk žinai, kad aš niekados neklystu.. - Atrodo, jis dar labiau pasilenkė prie jos ir juos skyrė vos keli centimetrai, jis dabar smeigė savo aštrų žvilgsnį į jos akis. Nežinia, kur ką tik buvęs švelnus Damianas dingo, tiesiog dabar pabudo demonas, kuris gauna viską, ir kaip tik nori. - O kas gi sakė, kad tu tarpinė stotelė? Gal tokių visai nėra? O gal aš prie tarpinių stotelių negrįžtu? - Klausiamai į ją žvelgė nors balsas ištiesų skambėjo retoriškai. Jo rankos nejučia ėmė slysti jos rankomis, atrodo tai visai nevalingas judesys, bet delnai sustojo ties jos riešais. - Tu sakai demonams nuoširdumas nebūdingas? - Lyg citupdamas ją ar tikrai gerai išgirdo taria žodžius. - Bet mieloji, tu ir pati demonė, į šį klausimą gali ir pati atsakyti... - Jo veide neilgai trukus pasirodė galima sakyti žaidėjo šypsenėlė, jis dabar jei tikrai blogo nelinkėjo, tik galbūt elgiasi kitaip nei įprastai. Jis pirštais apsivijo jos riešus ir po akimirkos jos rankas jau prispaudė prie sienos, šalia jos galvos. Ką jis toliau žada daryti, niekas negali net pasakyti, nes niekas nežino, kas dedasi jo galvoje. - Ir jei sakai, jog tai žaidimas... Tai kodėl mums nepradėjus žaidimo? - Su šypsenėle ir gundomu balsu prasitaria demonas.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: 1257 ROOM   Pir. 29 10 2012, 7:38 pm

ot kas gaunasi, kai atmosferos temperatūra milžiniškais šuoliais kyla aukštyn, aukštyn, trumpai tariant game on. Šarlotė prikando apatinę lūpą klausydama demono, ir tada žvilgsnį nuo horizonto nukreipė į jo veidą, nors kito pasirinkimo ji ir neturėjo, sumažintas atstumas darė savo. Mergina galvą atrėmė į sieną, ir mažumėlę iškėlusi nosį bei smakrą ji stebeilijosi į vaikiną, su žaismingai keista šypsena veide, - ak, tik nereikia tų kalbų, jog niekada neklysti, Damianai. Būtent taip pasakydamas tu jau suklydai, - demonė nusišypsojo ir nusuko veidą į šoną, stengėsi dėtis nedėmesinga ir nesusikonctravusi dėmesio ties esama situacija. Ji krenkštelėjo ir šiek tiek papūtė lūpas, bei nenoriai pavartė akis, - hm, - nesivargino kol kas nieko sakyti, tik trūksmingai įkvėpė. Kurį laiką žvelgė į sieną kažkur sau iš šono, ir tiesiog bandė ignoruoti demono veiksmus, žodžius ir visą jo buvimą šalia, tiesiog bandė atrodyti kuo neutralesnė, tačiau, veiksmas ėmė krypti visai kitokia linkme. kai jos rankos atsidūrė prispaustos prie sienos šalia jos galvos, Šarlotės veidas atsisuko į Damiano, ir jų žvilgsniai vėlei susitiko, - buvau visai pamiršusi, kaip tu mėgsti žaisti, ak, - iškvėpė paskutinį oro pliūpsnį iš plaučių ir liežuviu perbėgo sau per apatinę lūpą, - our game, our rules, we will play.. - padarė pauzelę. Šiek tiek prisimerkė ir pakreipė galvą į šoną. Ji išdidžiai žvelgė į demoną, su keistomis ugnelėmis akyse, su keistu laužu viduje, aaaauč! Mergina savosiomis lūpomis brūkštelėjo per Damiano lūpas, saldžiai, netikėtai, erzinančiai. Atsitraukusi ji vistiek su intriga stebeilijosi į vaikino akis, - ..you will lose, - pabaigė sakinį ir mažumėlę trūktelėjo pečiu, neutrali it eifelio bokštas, tačiau viduje spurdanti iš nekantrumo ir noro kažką daryti, arba bėgti tolyn, kol kas nors neatsitiko, arba užvert jį čia ir dabar, ant šio kambario lovos
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: 1257 ROOM   Pir. 29 10 2012, 7:55 pm

Demonas juk yra pratęs žaisti, jis visą gyvenima žaidžia, nors iš tiesų ne jis visą gyvenima žaidžia, o gyvenimas su juo žaidžia, tik jis per daug gudrus, kad būtų tik marionetė, jis tapo žaidimo šeimininku. Taip pat jis yra pratęs ir laimėti tad šis kartas, kai jis prirėmęs Šarlote prie sienos, kai žaidimas prasidėjo, jis jau pranašavo savo pergalę, nors jei planuojant šiokį tokį žaidimą lovoje... Abejotinas dalykas ar tame žaidime kada nors būna nugalėtojų, na aišku nebent kuri nors laimingoji yra žmogus ir ją po viso žaidimo Damianas pasisotina, bet šiuo atvėju, gali būti lygiosios, viskas priklausys tik nuo žaidėjų ėjimų. Tik gaila demonės poelgis tik dar labiau pakurstė jo demoniškąją pusę, galbūt mergina pagaliau pamatys tkį demoną, tokį kurio dar nėra mačiusi, jis nebus tas švelnus, ar tas blogio įsikūnijimas, jis bus aukso viduriukas. Dabar karštis regis pasiekė aukščiausia tašką, o tiksliau jis tiesiog taip manė, kad Šarlotė jaučiasi, tad planuose jis tikrai nepasivargins jos išlaisvinti iš rūbų. Bet dabar grįžtame į dabartį, kol demono rankos tvirtai ją laiko prispaudusią prie sienos, jis šiek tiek pasilenkia ir įsisiurbia į jos lūpas, po akimirkos lūpomis slysta kaklu, ganėtinai sunku tai daryti, kai šis yra už ją aukštesnis, tad demonas tiesiog nebesivargindamas paleidžia jos rankas ir staigiu judesiu suėmes ją už klubų pakelia, taip sudarydamas jei galimybę jį apsivyti kojomis, deja dabar jis nebegalės paleisti į darbą savo rankų, na bet nieko, dabar jis visiškai ją prirėmęs prie sienos. - Dar nenori pasiduoti? - Gundomu balsu sušnabžda šiai į ausį o tada vėl lūpomis nuslydęs, bučiuoja jos kaklą.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: 1257 ROOM   Pir. 29 10 2012, 8:10 pm

o Šarlotė gudri kaip lapė, numetus intrigos kibirkštėlę nepatingėjo sukurti viso laužo, tai kokio velnio dabar reikėtų stabdyti, a? tebūnie griūva dangus ar užšąla pats pragaras, dabar visiškai niekas nebėra svarbu šią akimirką, kaip tik vienas Damianas, ir kam rūpi kokiomis aplinkybėmis! šių dviejų demonų lūpoms vėl susijungus į vieną, tą akimirką, rodos, vėl nebereikėjo nieko, nes buvęs artumas ir patiriami pojūčiai išpildė visus lūkesčius. Mergina reikliau ir reikliau spaudėsi prie demono lūpų, pati nė kiek neatsilikdama ir jau atleistomis rankomis ėmusi dorotis su Damiano rūbų sagutėmis (!!) taip, toji visiškai nekukliai ėmė veržtis į priekį. nebejausdama žemės, ji kojomis apsivijo demono liemenį, o rankomis jo kaklą. kurį laiką ji užvertė galvą į dangų, galbūt norėjo padėkot visiems švenčiausiems už suteiktą ekstazės, karščio ir malonumo pilną akimirką? who cares! nepraėjo nė pusė minutės, kai mergina susirado demono lūpas i vėl ypatingai karštai pradėjo naują bučinių preliudiją, tik šįkart ji grojo pirmu smuiku, kažkaip atsidūrė ji vis dėl to ant žemės, tik tikriausiai teko gerokai pasimuistyt, kad šis ją nuleistų ant grindų, nesigilinam. o kas vyko toliau, kaip jūs manote? po šitiek laiko, kai du žmonės (ne žmonės, tik teoriškai juos taip vadinkime) buvo vienas be kito, ko galima daugiau tikėtis? Lotė nusišypsojo kaži kokia šypsena ir vėl prikando lūpą, - aš? pasiduoti? nejuokauk, taip galėjo būti tik seniau.. o dabar arba viskas, arba nieko, - saldžiai ištarė ji ir galutinai pribaigė visas sagutes. Mergina apnuogino Damiano krūtinę, ir rankomis perbėgo per tuos tobulus kūno linkius.. aw, ir taip kvapą užgnaužė, kad norėjosi jį padaryti nors ir ant stalo, kaip namų darbus, bet ramiai vaizduote, nepilnamečiai žiūri, nepilnamečiai skaito (:DD) įsiaudrinusi mergaičiukė ėmė švelniai stumti Damianą link lovos, o tada pokšt, stumtelėjo jį, ir pastarasis nugara turėjo kristi į minkštus, egzotika ir vanile kvepiančius patalus. Šarlotukas ropščias ant viršaus, kojelėm apsiveja jo liemenį, rankom įsiremia į demono krūtinę, opa, vėl bučinukų jūra į lūpas, į kaklą, ir pečius, krūtinę, up and down.. god bless them
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: 1257 ROOM   Pir. 29 10 2012, 8:30 pm

Juk visi gerai žino, kai šis demonas dievina valdžia ir žinoma valdžios jis reikalauja visose srytyse. Dabar kai regis visa aplinka nutilo, besigirdi už lango matomos jūros ošimo, nebesigirdi, kažkur koridoriuje vaikštinėjančio patarnautojo, jis net nebesiklauso kas darosi visai gretimame kambaryje, net jo žudiko prigimtis akimirkai susitelkė ties demone, nes šis nebesistengė užuosti skanaus kasnelio, dabar jam didžiausias desertas Šarlotė, didžiausias gėris ir palaima tiesiai prieš jį. Kai taip "netikėtai" dingo jo marškiniai, veide pasirodė tik šelmiška šypsenėlė. Jis nenorėjo, tikrai nenorėjo jos paleisti, kai jo rankos taip akilai saugojo jos dailų subiniuką, bet šiai atsistoju kaip mat apsivijo ją rankomis. Glaudė ją tik arčiau ir arčiau savęs, kai regis tarp jų nebeliko jokio tarpo. Lūpomis jis godžiai bučiavo josios saldžias lūpas, bet kitas jos poelgis tikrai jį nustebino. Jis ir jos, būtent iš jos to ir nesitikėjo, nes šis jos ėjimas buvo tiek netikėtas, kad net jo veide pasirodė nuostaba. Kai ji stumtelėjo jį kristi į lovos patalus, jis nebandė išsisukti ar daryti kokių kitų žingsnių, tiesiog pagal jos norus išsitiesė ant lovos ir toliau žvelgė į ją. O iš veido vis dar neišnykusi šelmiška šypsenėlė regis pasidarė dar labiau audringesnė. - Tu pasigailėsi, kad taip pasielgei.. - Gundomai ištarė tai. Neturėjo omenyje blogų tikslų, na tiesiog planuose iškilo naujos idėjos, ir toje situacijoje būtent Damianas šeimininkaus, o dabar lai jo Šarlotukas dar šiek tiek pažaidžia. Jei galima sakyti užlipus ant jo uždeda delnus ant jos, o tada suima jos suknelės kraštus ir pasinaudojęs vikrumu bei jėga, ją tiesiog nuplėšia, jam giliai dzin, kad galbūt ji kainavo kelis tūkstančius, ji yra iš Pracūzijos, galbūt ši suknelė jos mėgstamiausia, o galų gale galbūt tai paskutinis jos mamos dovanotas daiktas jei, o ne dabar Damianas apie tokias smulkmenas mažiausiai galvojo, dabar jam buvo visai kas kita galvoja. Po akimirkos sugebėjimu pašalino ir jos liemenėlę. Gėrėdamasis vaizdu kūrį mato prieš save tik tyliai ir dusliai nusijuokia iš tos palaimos, pagaliau ją matydamas kaip gamta sutvėrė.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: 1257 ROOM   Pir. 29 10 2012, 9:28 pm

viskas būtų gerai, jei nebūtų fantastika, oo chebryte, nebesigilinam geriau, kokie čia aistros ir miailės siailės pliūpsniai sklando ore. demonė reikliai bučiavo vaikino lūpas, nesvarbu, jog pamažu ėmė suvokt oro plaučiuose stoką, - sakai gailėsiuos? so what? - ji išrietė antakėlį ir pergalingai nusišypsojo, - už tokią nuodėmę saldžią ir gailėtis dėl kažko neatrodo baisu, - saldžiai pasakė Lotukas, ir vėl grįžo prie Damiano lūpyčių ir kaklo. Rankos žaismingai slydo jo krūtine žemyn, kad susidorotų su apatinės kūno dalies viršutiniu rūbu. Šalala. Oda maloniai pašiurpdavo po demono prisilietimų, o havajų oro tvankumas vertė tą pačią odą liepsnoti, uh, karštos sąlygos. mergina trūksmingai įkvėpė, ir kūnu prigludo prie Damiano nestabdant pradėto veiksmo. O kas būtų jei šįkart iniciatyvos viskam imtųsi ji pati? tai skaitytųsi išprievartavimas? nooo waaaay. Žodž, liko abudu du su ievos ir adomo kostiumais, tik apsupti skaisčiai baltos antklodės, lengvų vėjo bučinukų, kurie patekdavo į kambarį pro besiplaikstančias užuolaidas, bei raminami švelnios bangų mūšos. Tobulas kampelis.. Klink klink, o dabar grįžkim prie situacijos, su kuria nesismulkinsim. Lotukas viršuj, Damianas nesavanaudiškai išnaudojamas ir pamaloninamas, AUČ!
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: 1257 ROOM   Pir. 29 10 2012, 9:44 pm

Damianas visą laiką sekė akimis josios akis, jei ji bent per centimetrą atsitraukia iš karto atmerkia ir akis ir stebi jos judesius, o kūna kurį mato tiesiai prieš save.... Na tai žodžiais sunku papasakoti. Dabar kai jis turėjo ją šalia savęs po šitiek daugybę laiko, regis nieko netrūko, nors ne... Nieko ir netrūko nes viską ką jis norėjo tūrėti, būtent ir tūrėjo. Mintyse nebesisuko jokie devill klano planai, dabar jo mintis valdė vienintelė moteris, moteris vardu Šarlotė. Neapsakoma malonumą ji jam gali suteikti oh wait, ji ir suteikė, tik jis norėjo valdyti padėtį, bet kai šioji taip puikiai ėmėsi iniciatyvos, tai demonas tiesiog pasidavė ir leido jei karaliauti, ir be to vaizas prieš akis tiesiog, tiesiog, tiesiog oh god sunku papasakoti. Demonas rankas laikė tai ant jos klubų tai ant riesto subiniuko, ant liemens, krūtinės, nugaros, kitaip tariant kur siekė ten lietė ir tikrai nesivaržė vaikinas. Dabar Damianas jos tikrai daugiau nebepaleis, dabar dėja asmenys kurie vienaip ar kitaip nori jam pakenkti turės galimybe, jų galimybė tai Šarlotė, nes vienintelis asmuo žemėje del kurio galėtų paaukoti gyvybė, yra Šarlotė. Nors geriau pagalvojus tai tikriausiai visi bijotų prie jos bent prisiliesti, mat jis kaip mat susirastu tą asmenį ir nuplėštu galvą. Na gerai laikas pamiršti tuos kraupius, krauja kaitinančius dalykus, juk dabar vienintelė ta jo silpnybė hm.. ant jo(?) Bučinių vis maža, o artumos vis norisi daugiau, absoliučiai visko vis maža ir maža būnant su ja. Laikas regis skriejo itin greitai o visa ta euforija ir po viso veiksmo tvyrojo ore.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: 1257 ROOM   Pir. 29 10 2012, 9:56 pm

kur Damianas paliesdavo, ten viskas imdavo liepsnoti, degti, pleškėti, paliekant tik pelenus. merginos rankos taip pat vietoj nebuvo, jos klajojo nuo pečių, ligi pirštų galiukų, nuo pečių, ligi krūtinės nestabdant. nors praėjo tik kažin kuri šios akimirkos dalis, tačiau Lotė spėjo jau pasiilgti vaikino lūpų, to saldaus kvėpavimo, visko, tad per judesius aukštyn žemyn ji susirado tas aw, nuodėmingas lūpas ir kaip reikiant ėmė mėgautis. tiek laiko be šito, tiek laiko be šio tobulybės įsikūnijimo, kaip taip buvo galima ištverti?? šarlotė visą laiką stengėsi kiek galima labiau atsiduoti pradėtam veiksmui negailėdama savęs, tiesiog.. pasiekus aukščiausią tašką ir visišką pilnatvę mergina prigludo Damianui prie krūtinės ir gaudė kvapą po viso o, tikriausiai abipusio. nebeaprašinėkim ilgiau sekso preliudijos geriau, detalių ir taip per akis. mergina nurijo seilę, vis glaudė skruostą ant to tobulo kūno. Ji klausėsi širdies tvinksnių, ji bandė nusiramint, ji jautėsi išskridusi, bet su mylimu žmogumi šalia, perfectissimo
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: 1257 ROOM   Pir. 29 10 2012, 10:07 pm

Damianas tiesiog grožėjosi vaizdu ir buvo patenkintas, o viso šio reikalo deivė Šarlotė, galbūt ir gerai kad ši buvo padeties šeimininkė, vis gi nereikėjo jam per daug dėti pastangų, tiesiog žiūrėk, gūlėk mėgaukis ir būk patenkintas sooo why not? Po viso reikalo jo alsavimas vis dar buvo tikrai greitesnis nei įprastai, jis rankomis buvo apglėbęs demonės kūną. Jos aksomine oda riedėjo vienas kitas prakaito lašelis, o jau ką kalbėti apie Damianą. Jis pirštu vedžiojo ornamentus ant jos kūno, nežinia kodėl, bet jam tai tiesiog patiko daryti, tai vienaip ar kitaip galima sakyti jį net ramino ir padėjo susitelkti, kad širdis nustotų plakusi it pašėlusi. Žodžiai dabar regis atrodė, nieko gero negalėtų padaryti, viskas kas nutiko buvo žaibiška ir audringa, kažkas tobulo ir nenusakomo. Bet juk nėra ko norėti kai du demonai susitinka po tiek laiko, tikėtis kažko kito būtų tiesiog paika.
Atgal į viršų Go down
avatar
Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: 1257 ROOM   Št. 03 11 2012, 8:48 pm

Šarlotė tik atgavo kvapą vis dar padėjus galvą Damianui ant krūtinės, o tada lėtai lėtai atsikėlė susisupusi į vieną iš dviejų baltų antklodžių, - that was.. great, - ramiai pasakė, ir žvelgdama į savo bei demono matomą atspindį veidrodyje mažumėlę saldžiai, bet tuo pačiu ir gudriai šyptelėjo. Persimetusi idealiai tiesius plaukus ant vieno šono, demonė grakščiai pakilo nuo lovos ir iš viršaus nužvelgė kambarį, besimėtančius rūbus ir panašią atributiką. Sunkiai atsiduso ir lėtais žingsneliais nutipeno iki spintos, kurioje laikė savo atsivežtinius rūbus, ir gerokai pasikuisusi finally rado šitai (op op). apsirengė, išsičiustijo, prie veidroduko nuėjus dar ir šepečiu per plaukus brūkštelėjo, skaistalais skruostukus parausvino ir mažumėlę pablizgino lūpas blizgiu. Atsisuko ji į Damianą ir skaisčiai šyptelėjo, - žaidimą tęsiam ar jau kelsi baltas vėliavas? - išrietė antakėlį ir pirštais persibraukė sau per plaukus užpakaliu remdamasi į komodą. Keistai dabar buvo nusiteikusi Lotė, vienu metu jos galvelėj net mintys apie tai, kaip reikėtų šaut pro duris tučtuojau, kirbėjo - matyt ji nenorėjo būt surasta vien dėl šios silpnybės, kuri dabar guli lovoje, damn, į jį bežiūrint kvapą gniaužė..
Atgal į viršų Go down

Sponsored content



RašytiTemos pavadinimas: Re: 1257 ROOM   

Atgal į viršų Go down
 

1257 ROOM

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 23Pereiti prie : Previous  1, 2, 3  Next

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
 :: Gamtos kampeliai.-